Atmosferos chemija: kas tai? Apibrėžimas, priežastys ir poveikis

Sužinokite, kas yra atmosferos chemija, jos priežastys ir poveikis sveikatai, klimatui, ozonui, smogui bei ekosistemoms — mokslo paaiškinimai ir sprendimų kryptys.

Autorius: Leandro Alegsa

Atmosferos chemija - tai mokslo šaka, tirianti Žemės ir kitų planetų atmosferos chemiją. Tai daugiadisciplininė mokslinių tyrimų sritis, grindžiama aplinkos chemijos, fizikos, meteorologijos, kompiuterinio modeliavimo, okeanografijos, geologijos, vulkanologijos ir kitų disciplinų žiniomis. Tyrimai susiję su kitomis mokslo sritimis, pavyzdžiui, klimatologija. Atmosferos chemija apima du pagrindinius aspektus: kokios medžiagos yra ore (dujos, dalelės, aerosolinės medžiagos) ir kaip jos tarpusavyje reaguoja bei keičia atmosferos savybes per laiką.

Kas tiriama atmosferos chemijoje?

Atmosferos chemikai nagrinėja:

  • cheminius procesus troposferoje ir stratosferoje (fotocheminės reakcijos, radikalų kinetika);
  • aerosolų sudėtį ir jų formavimąsi;
  • cheminius mainus tarp oro, žemės ir vandenynų paviršių;
  • transportą ir skilimą teršalų dideliu mastu (regioniniu ir planetiniu lygiu);
  • taršos šaltinių identifikavimą ir kiekybinį vertinimą;
  • įtaką klimatui, sveikatai ir ekosistemų būklei.

Pagrindinės cheminės reakcijos ir procesai

Atmosferos cheminės reakcijos apima fotochemines reakcijas, kurias inicijuoja Saulės spinduliuotė, bei termines ir katalizines reakcijas. Svarbūs procesai:

  • radikalų (pvz., OH, NO3) susidarymas ir reakcijos, kurios lemia daugumos organinių ir neorganinių teršalų skilimą;
  • ozono (O3) susidarymas troposferoje ir jo skilimas stratosferoje;
  • aerosolių formavimasis iš dujų fazės prekursorių (pvz., sieros dioksidas SO2 → sulfatų dalelės);
  • heterogeninės reakcijos ant dalelių paviršių, kurios keičia reaguojančių medžiagų kinetiką;
  • cheminiai ciklai, reguliuojantys anglies, azoto, sieros ir kitų elementų pernašą atmosferoje.

Natūralūs ir žmogaus sukelti šaltiniai

Atmosferos sudėtis kinta dėl natūralių procesų, tokių kaip ugnikalnių išmetami teršalai, žaibai ir Saulės dalelių iš Saulės vainiko bombardavimas. Be to, reikšmingi natūralūs šaltiniai yra ugnikalniai, miškų gaisrai, augalų emisijos (biogeniniai lakiųjų organinių junginių šaltiniai) ir jūros garavimas.

Žmogaus veikla ypatingai pakeitė atmosferos cheminę pusiausvyrą per pramonės, transporto, žemės ūkio ir energetikos išmetimus. Pagrindinės antropogeninės medžiagos:

  • azoto oksidai (NOx) ir anglies monoksidas (CO) iš degimo procesų;
  • sieros dioksidas (SO2) iš kurų degimo ir pramonės;
  • lakiųjų organinių junginių (VOCs) emisijos iš pramonės ir transporto;
  • metanas (CH4) iš žemės ūkio, sąvartynų ir išmetimų iš energetikos sektoriaus;
  • stiklo efektą sukeliančios dujos, tokios kaip CO2, CH4 ir N2O.

Poveikis sveikatai, ekosistemoms ir klimatui

Dėl cheminių pokyčių ore kyla daugybė pasekmių:

  • Sveikata: dalelės (PM2.5, PM10), troposferinis ozonas ir kiti teršalai gali sukelti kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligas;
  • Ekosistemos ir pasėliai: rūgštiniai lietūs (pvz., dėl SO2 ir NOx) kenkia dirvožemiams, vandenims ir augalams; troposferinis ozonas slopina augalų augimą ir derlingumą;
  • Klimatas: šiltnamio efektą sukeliančios dujos prisideda prie visuotinio atšilimo ir klimato pokyčių;
  • Stratosferinis ozonas: jo nykimas (ozono sluoksnio nykimas) didina ultravioletinių spindulių skverbimąsi, kas daro neigiamą poveikį sveikatai ir ekosistemoms;
  • Oro kokybė: fotocheminis smogas ir kiti miestų taršos reiškiniai mažina matomumą ir gyventojų gyvenimo kokybę.

Konkrečios problemos ir pavyzdžiai

  • Rūgštūs lietūs – susidaro dėl SO2 ir NOx perdirbimo atmosferoje į sieros ir azoto rūgštis;
  • Ozono sluoksnio nykimas – susijęs su chloro ir bromo turinčių junginių poveikiu stratosferiniam ozonui;
  • Fotocheminis smogas – troposferinis ozonas ir kiti produktai, susidarantys vykstant VOC ir NOx reakcijoms esant saulės šviesai;
  • Šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir visuotinis atšilimas – ilgalaikės pasekmės klimato sistemoje ir jūros lygio kilimui.

Metodai ir priemonės

Atmosferos chemikai naudoja įvairius metodus:

  • laboratorinius eksperimentus ir reaktorius reakcijų kinetikai matuoti;
  • lauko matavimus su stacionariais ir mobilių stočių instrumentais;
  • palydovinius stebėjimus ir nuotolinio stebėjimo technologijas;
  • kompiuterinio modeliavimo ir cheminius transporto modelius, skirtus prognozuoti taršos sklaidą, chemines reakcijas ir klimato poveikį;
  • stebėjimų ir modelių sujungimą (data assimilation) siekiant patikimesnių prognozių.

Sprendimai, politika ir tarptautiniai susitarimai

Atmosferos chemijos atradimai padėjo kurti politiką ir technologinius sprendimus: nuo teršalų šaltinių reglamentavimo iki tarptautinių sutarčių. Pavyzdžiai:

  • emisių mažinimo technologijos (dūmų valymas, katalizatoriai automobiliuose);
  • politikos priemonės (emisijų standartai, mokesčiai, prekyba emisijų leidimais);
  • tarptautinės sutartys (pvz., sėkmingas pavyzdys – susitarimai dėl ozono sluoksnį teršiančių medžiagų mažinimo).

Atmosferos chemikai taip pat vertina, kaip politika veikia oro kokybę ir klimato kaitą, bei pateikia duomenis sprendimų priėmėjams.

Iššūkiai ir ateities kryptys

Vis dar išlieka daug nežinomųjų: sudėtingi aerozolių efektai į klimatą, tarpusavio sąveikos tarp klimato kaitos ir cheminės pusiausvyros, regioniniai taršos perdavimai ir nauji cheminiai teršalai. Ateityje svarbu:

  • gerinti stebėjimų tinklus ir palydovinius matavimus;
  • plėtoti tikslesnius cheminius ir klimato modelius;
  • integruoti mokslinius rezultatus su politinėmis priemonėmis, kad būtų sumažintas poveikis žmonių sveikatai ir klimato kaitai.

Atmosferos chemikai tiria minėtų problemų priežastis, siūlo teorijas apie jas, vėliau tikrina teorijas ir galimus sprendimus. Be to, jie atkreipia dėmesį į vyriausybės politikos pokyčių poveikį oro kokybei, sveikatai ir klimatui, todėl šis mokslas yra svarbus tiek fundamentaliems įžvalgoms, tiek praktiniams sprendimams sprendžiant globalias ir regionines problemas.

Istorija

Senovės graikai orą laikė vienu iš keturių elementų. Pirmieji moksliniai atmosferos sudėties tyrimai pradėti XVIII a. Chemikai Josephas Priestley, Antoine'as Lavoisier ir Henry Cavendishas atliko pirmuosius atmosferos sudėties matavimus.

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje susidomėta labai mažos koncentracijos mikroelementais. Vienas iš svarbių atradimų atmosferos chemijai buvo 1840 m. Christiano Friedricho Schönbeino atliktas ozono atradimas.

Laikui bėgant keitėsi mikroelementinių dujų koncentracija atmosferoje ir cheminiai procesai, kurių metu ore susidaro ir suyra junginiai. Du svarbūs pavyzdžiai: Sidnėjaus Čapmano (Sydney Chapman) ir Gordono Dobsono (Gordon Dobson) paaiškinimas, kaip susidaro ir išsilaiko ozono sluoksnis, ir Arie Jano Hageno-Smito (Arie Jan Haagen-Smit) paaiškinimas apie fotocheminį smogą. Tolesni ozono problemų tyrimai lėmė, kad 1995 m. Nobelio chemijos premiją pasidalijo Paulas Crutzenas, Mario Molina ir Frankas Sherwoodas Rowlandas.

XXI amžiuje dėmesys vėl persikelia į kitą pusę. Atmosferos chemija vis dažniau tiriama kaip viena iš Žemės sistemos dalių. Anksčiau mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė atskiroms atmosferos chemijos sritims. Dabar mokslininkai atmosferos chemiją tiria kaip vieną iš bendros sistemos su likusia atmosferos, biosferos ir geosferos dalimi. To priežastis - chemijos ir klimato sąsajos. Pavyzdžiui, besikeičiantis klimatas ir ozono skylės atsikūrimas veikia vienas kitą. Be to, atmosferos sudėtis sąveikauja su vandenynais ir sausumos ekosistemomis.

Metodika

Stebėjimai, laboratoriniai matavimai ir modeliavimas yra trys pagrindiniai atmosferos chemijos elementai. Visi trys metodai naudojami kartu. Pavyzdžiui, stebėjimai gali parodyti, kad cheminio junginio yra daugiau, nei anksčiau manyta. Tai paskatins naujus modeliavimo ir laboratorinius tyrimus, kurie padidins mokslinį supratimą iki tokio lygio, kad stebėjimus bus galima paaiškinti.

Stebėjimas

Atmosferos cheminės sudėties stebėjimai yra svarbūs. Mokslininkai fiksuoja oro cheminės sudėties duomenis ir stebi, ar laikui bėgant nesikeičia. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Kilingo kreivė - nuo 1958 m. iki šių dienų atliktų matavimų serija, rodanti nuolatinį anglies dioksido koncentracijos didėjimą. Atmosferos cheminės sudėties stebėjimai atliekami observatorijose, pavyzdžiui, Mauna Loa observatorijoje, ir mobiliose platformose, pavyzdžiui, lėktuvuose, laivuose ir oro balionuose. Atmosferos sudėties stebėjimai vis dažniau atliekami palydovais, kurie leidžia susidaryti pasaulinį oro užterštumo ir cheminės sudėties vaizdą. Paviršiaus stebėjimų privalumas yra tas, kad jie teikia ilgalaikius įrašus didele laiko raiška, tačiau duomenys gaunami ribotoje vertikalioje ir horizontalioje erdvėje. Kai kurie paviršiaus prietaisai, pavyzdžiui, LIDAR, gali pateikti cheminių junginių ir aerozolio koncentracijos profilius, tačiau jų aprėpiama horizontali sritis vis dar yra ribota. Daugeliu stebėjimų dalijamasi internetu.

Laboratoriniai matavimai

Laboratorijoje atliekami matavimai yra labai svarbūs norint suprasti gamtoje esančių teršalų ir junginių šaltinius ir absorbentus. Laboratoriniai tyrimai parodo, kokios dujos reaguoja tarpusavyje ir kaip greitai jos reaguoja. Mokslininkai matuoja reakcijas dujų fazėje, ant paviršių ir vandenyje. Mokslininkai taip pat tyrinėja fotochemiją, kuri kiekybiškai parodo, kaip greitai molekulės skyla nuo saulės šviesos ir kokie yra jų produktai. Mokslininkai taip pat tiria termodinaminius duomenis, pavyzdžiui, Henrio dėsnio koeficientus.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra atmosferos chemija?


Atsakymas: Atmosferos chemija yra mokslo šaka, kurioje tiriama Žemės ir kitų planetų atmosferos chemija. Ji remiasi įvairiomis disciplinomis, pavyzdžiui, aplinkos chemija, fizika, meteorologija, kompiuteriniu modeliavimu, okeanografija, geologija ir vulkanologija.

Klausimas: Kaip atmosferos tyrimas apima gyvų organizmų tyrimą?


A: Atmosferos chemijos tyrimai taip pat apima atmosferos ir gyvųjų organizmų sąveikos tyrimus.

K: Kokie yra keletas žmogaus veiklos sukeltų problemų pavyzdžių?


Atsakymas: Žmogaus veiklos sukeltų problemų pavyzdžiai: rūgštūs lietūs, ozono sluoksnio nykimas, fotocheminis smogas, šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir visuotinis atšilimas.

K: Ką daro atmosferos chemikai, kad išspręstų šias problemas?


Atsakymas: Atmosferos chemikai siūlo teorijas apie šias problemas ir tikrina, ar jos gali būti sprendžiamos. Jie taip pat atkreipia dėmesį į su šiomis problemomis susijusių vyriausybės politikos pokyčių poveikį.

K: Kaip natūraliai kinta Žemės atmosferos sudėtis?


A: Žemės atmosferos sudėtis kinta dėl natūralių procesų, pavyzdžiui, ugnikalnių išmetamų teršalų, žaibų ir Saulės dalelių bombardavimo iš Saulės vainiko.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3