Smogas – kas tai? Priežastys, tipai ir poveikis sveikatai

Smogas yra oro teršalų mišinys, o pats terminas kilęs iš žodžių „dūmai“ ir „rūkas“. Smogas susidaro tada, kai ore esančios kietosios dalelės ir dujos susimaišo su drėgnumu arba reaguoja tarpusavyje, todėl sumažėja matomumas ir pablogėja oro kokybė. Klasikinis smogas (kartais vadinamas „sieros“ arba „London“ tipo smogu) dažnai susidaro, kai intensyviai deginama daug anglių ir susidaro dūmai kartu su sieros dioksidu, tačiau smogo formų yra ir daugiau.

Smogo tipai

• Klasikinis (sieros) smogas – susidaro iš dūmų ir sieros dioksido mišinio. Istoriškai plačiai žinomas iš Londono atvejų.
• Fotocheminis smogas – dažnesnis saulėtuose miestuose, pavyzdžiui, Los Andžele, susidarantis, kai saulės spinduliai skatina azoto oksidų (NOx) ir lakiųjų organinių junginių (VOC) reakcijas, formuojant ozoną ir smulkias kietąsias daleles.
• Biomasės ar sezoninis smogas – susidaro deginant laukų likučius, kietą kurą namų ūkiuose ar vykstant miško gaisrams.

Priežastys

Smogo susidarymą skatina įvairūs veiksniai:

• Pramoninės veiklos ir stacionarinių šaltinių ( elektrinės, šiluminės katilinės) išmetamosios dujos, ypač jei deginamas anglis arba kietas kuras.
• Transportas – automobilių, sunkvežimių ir kitų variklių išmetamosios dujos, kurios daugelyje miestų yra pagrindinis teršalų šaltinis.
• Žemės ūkio praktikos (pvz., lauko deginimas), miškų gaisrai ir kiti natūralūs šaltiniai.
• Meteorologinės sąlygos: rami atmosfera, temperatūros inversijos sluoksniai ir silpni vėjai sulaiko teršalus priemiese, todėl jie kaupiasi ore.

Smogo sudėtis

Smogas nėra viena medžiaga — tai kompleksinis mišinys. Dažniausiai randami komponentai:

• Kietosios dalelės (PM10, PM2.5) – smulkios dulkės, kurios pasiekia kvėpavimo takus ir plaučius.
• Dujuotiniai teršalai: sieros dioksidas (SO2), azoto oksidai (NOx), ozonas (O3) – fotocheminio smogo sudedamoji dalis.
• Lakieji organiniai junginiai (VOC) ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), kurie yra toksiški ir kancerogeniški.

Poveikis sveikatai

Smogas turi platų neigiamą poveikį žmonių sveikatai:

• Trumpalaikis poveikis: akių, nosies ir gerklės dirginimas, kosulys, dusulys ir pablogėjusi kvėpavimo funkcija.
• Ilgalaikis poveikis: lėtinių kvėpavimo ligų (pvz., astmos ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos) progresavimas, širdies ir kraujagyslių ligų padidėjusi rizika, padidėjusi mirtingumas.
• Ypač pažeidžiamos grupės: vaikai, pagyvenę žmonės, nėščios moterys ir sergantys lėtinėmis kvėpavimo bei širdies ligomis.

Verta paminėti, kad tam tikrais vertinimais, dėl oro taršos mirtingumas miestuose gali būti labai didelis: pavyzdžiui, Delis minimas kaip tarp labiausiai užterštų miestų. Vienais skaičiavimais, dėl oro taršos kasmet Delyje miršta apie 10 500 žmonių.

Poveikis aplinkai ir visuomenei

• Smogas mažina matomumą, kenčia transporto saugumas ir turizmas.
• Teršalai gali sukelti rūgštinimą, pažeisti augalus ir sumažinti derlingumą.
• Ekonominiai nuostoliai: didesnės sveikatos priežiūros išlaidos, našumo sumažėjimas dėl ligų ir darbo praradimų.

Pavyzdžiai pasaulyje

Londone istoriškai užfiksuoti dideli smogo epizodai paskatino reguliavimą ir kuro kaitą — dabar akmens anglių deginimas mieste uždraustas, o daug transporto priemonių naudoja kitokį kurą arba yra reguliuojamos griežtesniais standartais. Tokiuose miestuose kaip Los Andželas, smogas dažniau yra fotocheminio tipo, kur svarbiausi teršalai yra automobilių išmetamosios dujos. Pekinas (Pekinas) – dar vienas miestas, kuriame oro tarša dažnai pasiekia aukštus lygius; pagrindinės priežastys – intensyvus transportas, anglių deginimas pramonėje ir namų šildyme, o taip pat tarša, atkeliaujanti iš kaimyninių regionų.

Prevencija ir taršos mažinimas

Tarp priemonių, kurios gali sumažinti smogą ir pagerinti oro kokybę:

• Griežtesni emisijų standartai pramonėje ir transporte.
• Degalų keitimas: pereiti nuo anglių ir kieto kuro prie mažiau teršiančių alternatyvų (dujos, atsinaujinantys energijos šaltiniai).
• Vientisos miesto transporto sistemos plėtra, viešojo transporto, dviračių takų skatinimas ir mažo emisijų zonų įvedimas.
• Namų ūkių kuro gerinimas (švarios viryklės ir krosnelės), žemės ūkio ir miškų gaisrų valdymas.
• Oro kokybės stebėjimo tinklai ir vieša informacija bei įspėjimai gyventojams.

Ką daryti esant smogo protrūkiui — praktiniai patarimai

• Sekite oro kokybės indeksą ir vietinius perspėjimus.
• Ribokite išorinę veiklą, ypač fizinį krūvį (bėgimą, intensyvų sportą) sunkiems ir jautriems asmenims.
• Uždarykite langus, naudokite oro filtrus patalpose, o prireikus – patalpinį oro valytuvą su HEPA filtru.
• Jei reikia išeiti, naudokite tinkamas apsaugines priemones (pavyzdžiui, gerai prigludusias respiracines kaukes, skirtas PM2.5 dalelėms).
• Stebėkite sveikatos būklę: jei atsiranda dusulys, stiprus kosulys ar krūtinės skausmas — kreipkitės į gydytoją.

Smogo problema yra kompleksiška: ji susijusi tiek su vietiniais šaltiniais, tiek su platesnėmis energetikos, transporto ir ūkinės veiklos struktūromis. Tiek politiniai sprendimai, tiek individualūs pasirinkimai prisideda prie oro kokybės gerinimo ir gyventojų sveikatos apsaugos.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra dūmai ir rūkas?

K: Kas yra klasikinis smogas?

K: Kur pirmą kartą atsirado smogas?

Klausimas: Kodėl Londone draudžiama kūrenti anglimi?

K: Kas sukelia smogą tokiuose miestuose kaip Los Andželas?

K: Kodėl Delis laikomas labiausiai užterštu miestu Žemėje?

K: Koks apytikris mirčių, susijusių su oro tarša Delyje, skaičius kasmet?

Paieška pagal raidę