Gabras yra didelė tamsių, stambiagrūdžių magminių uolienų grupė, kurios cheminė sudėtis prilygsta bazaltui. Tai plutoninės uolienos: jos susidaro, kai išlydyta magma, užsilikusi po Žemės paviršiumi, ilgesnį laiką atvėsta ir virsta kristaline mase. Skirtingai nuo bazalto, gabro turi stambią, akivaizdžią kristalinę tekstūrą – kristalai paprastai yra ne mažesni kaip 1 mm dydžio.

Mineralinė sudėtis

Gabras yra mafinė uoliena, tai reiškia, kad jo sudėtyje dominuoja tamsios, geležies ir magnio turinčios mineralinės fazės. Pagrindiniai gabro mineralai:

  • plagioklazė (dažniausiai labradoritas) — šviesios, balkšvos plokštelės;
  • klinopiroksenas (augitas) — tamsios, blizgios kristalinės masės;
  • ortopiroksenas (retiau) — kai kuriuose gabro tipuose;
  • olivinas — būdingas olivininėms gabro formoms;
  • geležies ir titano oksidai (magnetitas, ilmenitas) — kaip papildomi mineralai;
  • kartais amfiboliai ar biotitas kaip aksesoriniai mineralai.

Pagal modalinę sudėtį gabro klasifikuojamas į potipius, pvz., noritas (dominuoja ortopiroksenas), troctolitas (daugiau olivino ir plagioklazės), arba amfibolinį gabro (daug amfibolio).

Tekstūra ir klasifikacija

Gabras pasižymi stambiagrūdėmis tekstūromis, dažnai matomos:

  • ophitinė tekstūra — plagioklazės plokštelės įstatytos į pirokseno kristalų tinklą;
  • poikilitinė tekstūra — dideli plagioklazės kristalai supa smulkesnius pirokseno „includus“;
  • subidiomorfinė ar idiomorfinė, priklausomai nuo kristalų formos ir erdvės augimui kasdieniame kietėjimo etape.

Susidarymas ir geologinė padėtis

Gabras susidaro lėtai atvėstant užkastai magmai didesniuose žemės plutonų ar intruzinių kamienų telkiniuose. Dėl lėto aušinimo susiformuoja stambiagrūdė kristalinė struktūra. Didelė dalis vandenynų plutos apatinių sluoksnių yra sudaryta iš gabro, susidariusio dėl bazalto magmatizmo vandenynų vidurio keterose. Tokiu atveju gabras paprastai guli virš Žemės mantijos ir žemiau bazalto sluoksnio.

Gabro intruzijos formuoja platus kūnus — siles, lakolitus, batolitus ir ypač storas, sluoksniuotas intruzijas (pvz., mineralinių telkinių kompleksuose). Ilgos gabro intruzijų juostos dažnai susiformuoja protorefto zonose ir aplink senųjų riftų zonų pakraščius.

Skirtumas tarp gabro ir bazalto

Gabro ir bazaltas yra chemiškai panašūs (abi yra mafinio tipo), bet skiriasi tekstūra ir sąlygomis, kuriose kietėja:

  • gabro – plutoninė, stambiagrūdė uoliena (lėtas kietėjimas giliau žemėje);
  • bazaltas – vulkaninė, smulkiagrūdė arba stiklata uoliena (greitas kietėjimas prie arba ant paviršiaus).

Geografinis pasiskirstymas ir pavyzdžiai

Gabro randamas tiek vandenynų plutoje, tiek žemyninėje plutoje. Vandenynų vidurio keterose ir jų pakraščiuose gabro sudaro reikšmingą plutos apatinę dalį. Žemynų plutoje gabro pasitaiko sluoksniuotuose intruziniuose kompleksuose (pvz., Bushveld, Skaergaard) bei ophiolitų fragmentuose, kuriuose vandenynų pluta buvo įkelta į žemyninę plutą.

Atpažinimas lauke ir laboratorijoje

Gabro atpažinti lauke galima pagal:

  • tamsią spalvą ir stambią kristalinę struktūrą;
  • matomus balkšvus plagioklazės latus, kuriuos supa tamsūs pirokseno kristalai;
  • tankumą ir svorį (dėl didelio geležies ir magnio kiekio);
  • geocheminėje analizėje gabras rodo mafinį, žemo silicio (SiO2) kiekį ir palyginti didelį Fe–Mg kiekį.

Ekonominė reikšmė ir panaudojimas

Gabras naudojamas kaip:

  • statybinė medžiaga — skaldos, pamatų medžiaga, geležinkelio kūlų užpildas;
  • daugelio regionų retais atvejais — apdailinė arba monumentinė akmens medžiaga (poliruotas gabro gali būti estetiškas ir atsparus);
  • mineralinių telkinių kontekstą — sluoksniuotos gabro intruzijos gali kaupti ekonomines koncentracijas nikelio, kobalto, chromo ir kitų elementų.

Paveldėjimas ir metamorfizmas

Veikiant aukštai temperatūrai ir slėgiui, gabras gali pereiti į metamorfines uolienas, pvz., į amfibolitą. Olivino turtingi gabro gali dalinai ar visiškai serpingitizuotis (olivinas virsta serpinginu), o tai keičia akmens fizikines ir chemines savybes.

Santrauka

Gabras yra pagrindinė stambiagrūdė, tamsi mafinė plutoninė uoliena, chemiškai artima bazaltui, tačiau skiriasi tekstūra ir formavimosi sąlygomis. Jis vaidina svarbų vaidmenį vandenynų plutos sandaroje, intruziniuose kompleksuose ir turi praktinį reikšmingumą statyboje bei kitose pramonės šakose. Ilgos gabro intruzijų juostos dažnai susijusios su riftų ir magmatinių zonų aktyvumu, o jų mineralinė sudėtis (plagioklazė, piroksenai, olivinas) suteikia gabrui būdingas fizines ir geochemines savybes.