Gabras: apibrėžimas, sudėtis ir kilmė (stambiagrūdė bazalto uoliena)
Gabras — stambiagrūdė bazalto uoliena: apibrėžimas, cheminė sudėtis, kilmė ir vaidmuo vandenynų plutoje.
Gabras yra didelė tamsių, stambiagrūdžių magminių uolienų grupė, kurios cheminė sudėtis prilygsta bazaltui. Tai plutoninės uolienos: jos susidaro, kai išlydyta magma, užsilikusi po Žemės paviršiumi, ilgesnį laiką atvėsta ir virsta kristaline mase. Skirtingai nuo bazalto, gabro turi stambią, akivaizdžią kristalinę tekstūrą – kristalai paprastai yra ne mažesni kaip 1 mm dydžio.
Mineralinė sudėtis
Gabras yra mafinė uoliena, tai reiškia, kad jo sudėtyje dominuoja tamsios, geležies ir magnio turinčios mineralinės fazės. Pagrindiniai gabro mineralai:
- plagioklazė (dažniausiai labradoritas) — šviesios, balkšvos plokštelės;
- klinopiroksenas (augitas) — tamsios, blizgios kristalinės masės;
- ortopiroksenas (retiau) — kai kuriuose gabro tipuose;
- olivinas — būdingas olivininėms gabro formoms;
- geležies ir titano oksidai (magnetitas, ilmenitas) — kaip papildomi mineralai;
- kartais amfiboliai ar biotitas kaip aksesoriniai mineralai.
Pagal modalinę sudėtį gabro klasifikuojamas į potipius, pvz., noritas (dominuoja ortopiroksenas), troctolitas (daugiau olivino ir plagioklazės), arba amfibolinį gabro (daug amfibolio).
Tekstūra ir klasifikacija
Gabras pasižymi stambiagrūdėmis tekstūromis, dažnai matomos:
- ophitinė tekstūra — plagioklazės plokštelės įstatytos į pirokseno kristalų tinklą;
- poikilitinė tekstūra — dideli plagioklazės kristalai supa smulkesnius pirokseno „includus“;
- subidiomorfinė ar idiomorfinė, priklausomai nuo kristalų formos ir erdvės augimui kasdieniame kietėjimo etape.
Susidarymas ir geologinė padėtis
Gabras susidaro lėtai atvėstant užkastai magmai didesniuose žemės plutonų ar intruzinių kamienų telkiniuose. Dėl lėto aušinimo susiformuoja stambiagrūdė kristalinė struktūra. Didelė dalis vandenynų plutos apatinių sluoksnių yra sudaryta iš gabro, susidariusio dėl bazalto magmatizmo vandenynų vidurio keterose. Tokiu atveju gabras paprastai guli virš Žemės mantijos ir žemiau bazalto sluoksnio.
Gabro intruzijos formuoja platus kūnus — siles, lakolitus, batolitus ir ypač storas, sluoksniuotas intruzijas (pvz., mineralinių telkinių kompleksuose). Ilgos gabro intruzijų juostos dažnai susiformuoja protorefto zonose ir aplink senųjų riftų zonų pakraščius.
Skirtumas tarp gabro ir bazalto
Gabro ir bazaltas yra chemiškai panašūs (abi yra mafinio tipo), bet skiriasi tekstūra ir sąlygomis, kuriose kietėja:
- gabro – plutoninė, stambiagrūdė uoliena (lėtas kietėjimas giliau žemėje);
- bazaltas – vulkaninė, smulkiagrūdė arba stiklata uoliena (greitas kietėjimas prie arba ant paviršiaus).
Geografinis pasiskirstymas ir pavyzdžiai
Gabro randamas tiek vandenynų plutoje, tiek žemyninėje plutoje. Vandenynų vidurio keterose ir jų pakraščiuose gabro sudaro reikšmingą plutos apatinę dalį. Žemynų plutoje gabro pasitaiko sluoksniuotuose intruziniuose kompleksuose (pvz., Bushveld, Skaergaard) bei ophiolitų fragmentuose, kuriuose vandenynų pluta buvo įkelta į žemyninę plutą.
Atpažinimas lauke ir laboratorijoje
Gabro atpažinti lauke galima pagal:
- tamsią spalvą ir stambią kristalinę struktūrą;
- matomus balkšvus plagioklazės latus, kuriuos supa tamsūs pirokseno kristalai;
- tankumą ir svorį (dėl didelio geležies ir magnio kiekio);
- geocheminėje analizėje gabras rodo mafinį, žemo silicio (SiO2) kiekį ir palyginti didelį Fe–Mg kiekį.
Ekonominė reikšmė ir panaudojimas
Gabras naudojamas kaip:
- statybinė medžiaga — skaldos, pamatų medžiaga, geležinkelio kūlų užpildas;
- daugelio regionų retais atvejais — apdailinė arba monumentinė akmens medžiaga (poliruotas gabro gali būti estetiškas ir atsparus);
- mineralinių telkinių kontekstą — sluoksniuotos gabro intruzijos gali kaupti ekonomines koncentracijas nikelio, kobalto, chromo ir kitų elementų.
Paveldėjimas ir metamorfizmas
Veikiant aukštai temperatūrai ir slėgiui, gabras gali pereiti į metamorfines uolienas, pvz., į amfibolitą. Olivino turtingi gabro gali dalinai ar visiškai serpingitizuotis (olivinas virsta serpinginu), o tai keičia akmens fizikines ir chemines savybes.
Santrauka
Gabras yra pagrindinė stambiagrūdė, tamsi mafinė plutoninė uoliena, chemiškai artima bazaltui, tačiau skiriasi tekstūra ir formavimosi sąlygomis. Jis vaidina svarbų vaidmenį vandenynų plutos sandaroje, intruziniuose kompleksuose ir turi praktinį reikšmingumą statyboje bei kitose pramonės šakose. Ilgos gabro intruzijų juostos dažnai susijusios su riftų ir magmatinių zonų aktyvumu, o jų mineralinė sudėtis (plagioklazė, piroksenai, olivinas) suteikia gabrui būdingas fizines ir geochemines savybes.
Gabro pavyzdys; Rock Creek kanjonas, rytinė Siera Nevada, Kalifornija.
Plonas gabro pjūvis po mikroskopu rodo, iš kokių kristalų jis sudarytas.
Gabro kraštovaizdis pagrindinėje Cuillin keteroje, Skye saloje, Škotijoje.
Gabras kaip ksenolitas ("svetima" uoliena) granite, Siera Nevada, Rock Creek kanjonas, Kalifornija.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra gabras?
A: Gabras yra tamsių, stambiagrūdžių, plutoninių magminių uolienų grupė, chemiškai prilygstanti bazaltui.
K: Kaip susidaro gabras?
A: Gabras susidaro, kai išlydyta magma yra įkalinta po Žemės paviršiumi ir atvėsta į kristalinę masę.
K: Kur Žemės paviršiuje aptinkama gabro?
A: Gabro daugiausia randama vandenynų plutoje, susidarančioje dėl bazalto magmatizmo vandenynų vidurio keterose.
K: Kas yra virš Žemės mantijos ir po bazaltu, kai susidaro gabro?
A: Kai susidaro gabro, jis yra virš Žemės mantijos ir po bazaltu.
K: Kokia yra gabro tekstūra?
A: Gabro paprastai yra stambiagrūdis, jo kristalai yra ne mažesni kaip 1 mm dydžio.
K: Kodėl gabras yra esminė vandenynų plutos dalis?
A: Gabras yra esminė vandenynų plutos dalis, nes didžiojoje Žemės paviršiaus dalyje vandenynų plutoje yra gabro.
K: Kur paprastai susidaro ilgos gabro intruzijų juostos?
A. Ilgos gabro intruzijų juostos paprastai susiformuoja protarpinių riftų zonose ir aplink senovinių riftų zonų pakraščius.
Ieškoti