Jūros dugno plitimas
Jūros dugno plitimas vyksta vandenyno dugne judant tektoninėms plokštėms. Jūros dugnas juda ir kartu su savimi neša žemynus. Keterose vandenynų viduryje susidaro nauja vandenynų pluta. Jūros dugno plitimą skatinanti jėga yra tektoninių plokščių trauka, o ne magmos slėgis, nors paprastai plitimo keterose magmos aktyvumas yra didelis.
Vidurio Atlanto keteroje (ir kitose vietose) medžiaga iš viršutinės mantijos kyla per lūžius tarp vandenynų plokščių. Plokštėms tolstant viena nuo kitos, ji formuoja naują plutą. Naujoji pluta lėtai tolsta nuo keteros. Jūros dugno plitimas padeda paaiškinti kontinentų dreifą plokščių tektonikoje. Vandenynų įdubose jūros dugno pluta slenka žemyn ir po žemynine pluta.
Ankstesnėse teorijose (pvz., Alfredo Wegenerio) apie žemynų dreifą buvo teigiama, kad žemynai "plukdomi" per vandenyną. Pagal šiuolaikinę idėją vandenyno dugnas pats juda ir neša žemynus kartu su savimi, nes plečiasi nuo vandenyno vidurio keteros. Šiandien tai yra priimtina. Šį reiškinį sukelia konvekcija silpnoje viršutinėje mantijoje, arba astenosferoje.
Be to, nuo plitimo greičio priklauso, ar kalnagūbris yra greitas, vidutinis, ar lėtas. Paprastai greitųjų keterų plitimo greitis yra didesnis nei 9 cm per metus. Vidutinio plitimo keteros plinta 4-9 cm per metus, o lėtai plintančios keteros - mažiau nei 4 cm per metus.
Plitimas vandenyno vidurio keteroje
Vandenyno keteros schema
Vidurio vandenynų keterų pasiskirstymas pasaulyje: bendras vaizdas.
Vandenynų plutos amžius: jauniausia (raudona) yra palei plitimo centrus
Vandenyno vidurio keteros
Vidurio vandenyno keteros yra povandeninė kalnų sistema. Ją sudaro kalnų grandinės, o palei jos stuburą driekiasi plyšinis slėnis, susidaręs dėl plokščių tektonikos. Vandenyno vidurio keteros žymi ribą tarp dviejų besiskiriančių tektoninių plokščių. Vandenyno vidurio keterą sudaro divergentinė riba.
Pasaulio vandenyno vidurio keteros yra sujungtos ir sudaro vieną pasaulinę vandenyno vidurio keterų sistemą, kuri yra kiekvieno vandenyno dalis. Vidurinio vandenyno keterų sistema yra ilgiausia pasaulyje kalnų grandinė. Šios ištisinės kalnų grandinės ilgis yra 65 000 km (40 400 mylių). Ji kelis kartus ilgesnė už Andų kalnus - ilgiausią žemyninę kalnų grandinę. Bendras vandenyno keterų sistemos ilgis yra 80 000 km (49 700 mylių).
Kaip tai veikia
Vidurio vandenyno keteros yra geologiškai aktyvios, nes vandenyno dugne ir plutoje ties keterų ašimis ir netoli jų esančiuose plyšiuose nuolat iškyla nauja magma. Susikristalizavusi magma formuoja naują bazalto ir gabro plutą.
Po jūros dugnu esančios uolienos, sudarančios plutą, yra jauniausios ties keteros ašimi ir sensta vis labiau tolstant nuo jos. Prie ašies ir netoli jos dėl dekompresinio lydymosi Žemėje esančioje mantijoje atsiranda nauja bazaltinės sudėties magma.
Vandenynų pluta sudaryta iš uolienų, kurios yra daug jaunesnės už pačią Žemę: vandenynų pluta vandenynų baseinuose visur yra jaunesnė nei 200 mln. metų. Vandenynų keterose pluta nuolat "atsinaujina". Tolstant nuo vandenyno keteros vidurio, vandenyno gylis palaipsniui didėja; didžiausias gylis yra vandenynų įdubose. Vandenyno plutai tolstant nuo keteros ašies, po ja esantis mantijos peridotitas atvėsta ir tampa standesnis. Pluta ir po ja esantis palyginti standus peridotitas sudaro vandenynų litosferą.
Lėtai besiplečiančios keteros, tokios kaip Vidurio Atlanto keteros, pasižymi dideliais ir plačiais plyšių slėniais, kartais net 10-20 km pločio, o keteros keteros keteros keteros šlaitas yra labai raižytas. Priešingai, sparčiai plintančios keteros, pavyzdžiui, Rytų Ramiojo vandenyno keteros, yra siauros, aštrios įpjovos, apsuptos apskritai plokščio reljefo, kuris daugelį šimtų kilometrų nusileidžia nuo keteros.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra jūros dugno plitimas?
A: Jūros dugno plitimas - tai procesas, vykstantis vandenyno dugne, kai tektoninės plokštės atsiskiria viena nuo kitos. Joms judant susidaro nauja vandenyno pluta, o žemynai perkeliami kartu su ja.
K: Kas lemia jūros dugno plitimą?
A: Jūros dugno plitimo keteras skatina tektoninių plokščių trauka, o ne magmos slėgis, nors paprastai plitimo keterose magmos aktyvumas yra didelis. Be to, prie šio reiškinio prisideda ir konvekcija silpnoje viršutinėje mantijoje arba astenosferoje.
K: Kur vyksta jūros dugno plitimas?
A.: Jūros dugno plitimas daugiausia vyksta vandenynų viduryje esančiose keterose ir įdubose prie žemynų plutos.
K: Kaip greitai vyksta jūros dugno plitimas?
A: Jūros dugno plitimo greitis priklauso nuo to, ant kokio keteros tipo keteros jis vyksta; greitųjų keterų plitimo greitis yra didesnis nei 9 cm per metus, vidutinių keterų - 4-9 cm per metus, o lėtai plintančių keterų - mažesnis nei 4 cm per metus.
K: Kaip plitimu jūros dugnu galima paaiškinti žemynų dreifą?
A. Jūros dugno plitimas padeda paaiškinti žemynų dreifą plokščių tektonikoje, nes rodo, kad vandenyno dugnui tolstant nuo vidurio vandenyno keteros, jis plečiasi ir kartu su savimi neša žemynus. Ši šiuolaikinė idėja pakeitė ankstesnes teorijas (pvz., Alfredo Wegenerio), kurios teigė, kad žemynai "plukdomi" per vandenyną.
K: Kokia buvo Alfredo Vegenerio teorija apie žemynų dreifą?
A: Alfredo Vegenerio teorija apie žemynų dreifą buvo ta, kad žemynai "plukdomi" per vandenyną, o ne nešami judančio vandenyno dugno, kaip teigia šiuolaikinės teorijos.
