Vandenynų tranšėjų
Vandenynų tranšėjų šonai yra gana statūs ir leidžiasi į vandenyno dugną.
Vandenynų įdubos paprastai susidaro, kai vandenynų plutos plokštė pasislenka po lengvesne žemynine plokšte arba kita vandenynų plokšte. Manoma, kad tai vyksta dėl tankio. Kai viena plokštė slenka po kita, tai vadinama subdukcija. Sunkesnei plokštei nusileidus, susidaręs ilgas, siauras darinys vadinamas subdukcijos zona. Čia susidaro vandenynų įdubos. Jos gali būti 1500 mylių (2400 km) ilgio, kelių mylių gylio ir iki 70 mylių (112 km) pločio.
Mažiausiai penkių griovių gylis viršija 6 mylių (10 km) gylį. Didžiausias skambantis vandenyno gylis yra Marianų įduboje esančiame Challengerio gylyje, 11 034 m (36 201 pėdos) žemiau jūros lygio. Vandenynų litosfera juda į tranšėjas pasauliniu mastu maždaug 3 km2 per metus greičiu.
Tranšėjos yra aktyvios, jose vyksta žemės drebėjimai ir jų sukeliami cunamiai. Dauguma su griovomis susijusių vulkanizmo reiškinių vyksta žemyne, o ne jūros dugne. Tačiau daugelis vandenyno vulkaninių salų ir povandeninių kalnų yra vadinamuosiuose salų lankuose - išlenktose salų grandinėse, kylančiose iš jūros dugno, paprastai lygiagrečiai įgaubtiems vandenyno įdubos kraštams. Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje, kaip ir Aleutų salose, yra salų lankų.
Netoli Guamo salos yra garsioji Marianų įduba, kurioje Ramiojo vandenyno plokštė leidžiasi po Eurazijos plokštės priekiniu kraštu. Šios įdubos gylis siekia 36 201 pėdą, t. y. daugiau kaip 6,8 mylios (11 km), ir tai yra giliausia žinoma vieta bet kuriame vandenyne. 1960 m. du vyrai batiskafu "Trieste" pasiekė Marianų įdubos dugną.
Kiti dideli tranšėjų regionai visame pasaulyje: Pietų Sandvičo tranšėja tarp Pietų Amerikos ir Antarktidos, Peru ir Čilės tranšėja ir Aleutų tranšėja.
Vandenynų pluta formuojasi vandenynų keterose; litosfera subdukuojama atgal į astenosferą įdubose.
Peru ir Čilės griovys.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra vandenyno griovys?
Atsakymas: Vandenyno griovys - tai ilgas, siauras vandenyno dugno elementas, susidaręs vandenyno plutos plokštei pasislinkus po lengvesne žemynine plokšte arba kita vandenyno plokšte.
K: Kaip susidaro tranšėjos?
A.: Tranšėjos paprastai susidaro dėl subdukcijos, kai viena plokštė slenka po kita. Šis procesas vyksta dėl tankio.
K: Kokio gylio gali būti vandenyno įduba?
A.: Vandenynų tranšėjos gali būti 1500 mylių (2400 km) ilgio, kelių mylių gylio ir iki 70 mylių (112 km) pločio. Giliausia žinoma bet kurio vandenyno vieta yra Marianų įduboje esantis Challenger Deep, esantis 11 034 m (36 201 pėdos) žemiau jūros lygio.
K: Kokio pobūdžio veikla vyksta tranšėjose?
A: Tranšėjos yra aktyvios, jose vyksta žemės drebėjimai ir jų sukeliami cunamiai. Dauguma su tranšėjomis susijusių vulkanizmo reiškinių vyksta žemyne, o ne jūros dugne.
K: Ar yra kokių nors žymių griovių pavyzdžių pasaulyje?
A: Taip, keletas žymių pavyzdžių: Pietų Sandvičo įduba tarp Pietų Amerikos ir Antarktidos; Peru ir Čilės įduba; ir Aleutų įduba netoli Guamo, kur Ramiojo vandenyno plokštė nusileidžia po Eurazijos plokšte - šios įdubos gylis išmatuotas 36 201 pėdos - daugiau kaip 6,8 mylios (11 km)!
K: Kas 1960 m. pasiekė Marianų įdubos dugną? A: 1960 m. du vyrai batiskafu "Trieste" pasiekė Marianų įdubos dugną.
