Cunamis — kas tai, priežastys, padariniai ir garsiausi įvykiai

Cunamis - tai stichinė nelaimė, t. y. greitai vandenyne kylančios bangos, kurias sukelia galingi žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, žemės nuošliaužos arba tiesiog asteroido ar meteorito kritimas vandenyne. Cunamio bangos ilgis labai didelis. Jos ilgis gali siekti šimtus kilometrų. Paprastai cunamis prasideda staiga. Bangos per vandenyną keliauja dideliu greičiu ir praranda nedaug energijos. Jos gali nunešti smėlį nuo paplūdimių, niokoti medžius, mėtyti ir tempti transporto priemones, namus ir net sunaikinti ištisus miestus. Cunamius gali sukelti net meteoritas, atsitrenkęs į žemės paviršių, nors tai pasitaiko labai retai. Cunamis paprastai kyla Ramiajame vandenyne, ypač vadinamajame ugnies žiede, tačiau gali kilti bet kuriame dideliame vandens telkinyje.

Vanduo dažnai atsitraukia nuo jūros kranto pusę bangos periodo, kol banga pasiekia pakrantę. Jei pakrantės šlaitas nėra status, vanduo gali atsitraukti šimtus metrų. Žmonės, kurie nežino apie pavojų, dažnai lieka krante.

Nuo cunamių neįmanoma apsisaugoti. Tačiau yra būdų, kaip padėti sustabdyti žmonių žūtį nuo cunamio. Tarptautinės ir regioninės perspėjimo sistemos, ypač Ramiojo vandenyno, perspėja prieš didelėms bangoms pasiekiant krantą. Kadangi cunamį sukėlęs žemės drebėjimas gali būti juntamas anksčiau, nei banga pasiekia krantą, žmonės gali būti perspėti, kad eitų į saugią vietą.

Cunamiai dažnai vadinami potvynio ir atoslūgio bangomis, nes paprastai kyla ir leidžiasi lėčiau nei įprastos vandenyno paviršiaus bangos. Šis pavadinimas yra klaidinantis, nes cunamiai nėra susiję su potvyniais ir atoslūgiais; jie tik lėtai kyla kaip greito judėjimo bangos vandenyne, kurias sukelia galingi žemės drebėjimai ar ugnikalnių išsiveržimai.

2004 m. gruodžio 26 d. užfiksuotas daugiausiai aukų pareikalavęs cunamis, žinomas kaip 2004 m. Indijos vandenyno cunamis. Jį sukėlė žemės drebėjimas. Teigiama, kad žemės drebėjimo stiprumas buvo 9,3 balo pagal Momentų skalę. Jo židinys buvo vandenyne netoli Sumatros pakrantės Indonezijoje. Dėl šios nelaimės žuvo daugiau kaip 215 000 žmonių, daugiausia Indijos vandenyno pakrantėse. Milžiniška banga judėjo labai greitai. Indonezijoje, ŠriLankoje, Tailande, Indijoje, Indijoje, Somalyje ir kitose šalyse žuvo arba buvo sužeisti tūkstančiai žmonių.

Tačiau brangiausias kada nors buvęs cunamis buvo 2011 m. Tohoku žemės drebėjimas ir cunamis. Teigiama, kad jis Japonijos vyriausybei kainavo apie 150 mlrd. dolerių, o tai atitinka maždaug 12 trilijonų jenų. Jis nuslinko didžiulį atstumą į šalies gilumą, be to, yra ketvirtas pagal dydį cunamis istorijoje.

Yra dar viena cunamių rūšis - megacunamis, kuris dažniausiai kyla dėl išorinio poveikio vandenynui, pavyzdžiui, asteroido ar meteorito kritimo, nuošliaužos, uolienų nuošliaužos ir pan.

Kaip susidaro cunamis

Cunamis susidaro tada, kai didelis vandens tūris staiga pakliūva į netoliese esančią vandenyno koloną arba kai vandenyno dugnas staiga pakyla arba nusileidžia. Dažniausios priežastys:

• galingi žemės drebėjimai, ypač tie, kurių židinys yra po jūra arba šalia krantų;
• ugnikalnių išsiveržimai, kai ugnikalnis susprogsta arba nuslinka didelėmas lavos/nuosėdų masė į jūrą;
• žemės nuošliaužos arba uolienų slinktys, kurios įkrenta į vandenį;
• retai – asteroidų ar meteorų kritimai į vandenyną.

Bangos savybės ir elgsena

Cunamio banga skiriasi nuo įprastų vėjo sukeliamų bangų: jos turi labai ilgą bangos ilgį (dažnai šimtai kilometrų) ir didelę energiją. Atviros jūros paviršiuje cunamiai dažnai būna tik kelių dešimtųjų metrų arba mažiau aukščio, todėl laivai jų neprisijaučia. Tačiau artėjant prie seklėjančio kranto banga sutankėja ir aukštis gali labai išaugti — nuo kelių metrų iki daugiau nei dešimčių metrų priklausomai nuo pakrantės formos.

Bangos greitis priklauso nuo vandenyno gylio: atvirame ore cunamiai gali judėti labai greitai (dažnai apie 500–800 km/h), bet artėdami prie kranto jie sulėtėja ir tuo pačiu aukštis išauga.

Pavojai ir padariniai

Cunamis sukelia kelias pagrindines grėsmes:

• tiesioginis potvynis ir griovimas – vanduo nuneša pastatus, transporto priemones ir žmones;
• mechaniniai smūgiai – plūduriuojančių atliekų smūgiai ir smulkios medžiagos gali sukelti papildomus nuostolius;
• erozija ir gruntų nuoslinkiai – pakrantės linija gali pasikeisti;
• agresyvi jūros vandens invazija – dirvožemio, geriamojo vandens ir žemės ūkio degradacija dėl užterštumo ir sūrumo;
• ilgalaikės socialinės ir ekonominės pasekmės – praradimai gyvybių, namų, pragyvenimo šaltinių ir infrastruktūros.

Apsauga, prevencija ir perspėjimo sistemos

Nors cunamių sukeltų bangų išvengti neįmanoma, galima žymiai sumažinti aukų skaičių ir nuostolius:

• Perspėjimo sistemos: tarptautinės ir regioninės sistemos (pvz., Ramiojo vandenyno perspėjimo tinklas, valstybės meteorologinės tarnybos) stebi seisminius įvykius ir vandenyno lygius bei skelbia įspėjimus;
• evakuacijos planai ir ženklinimas: aiškios evakuacijos trasos, aukštumos arba specialios konstrukcijos (pvz., vertikalios evakuacijos bokštai) prie pakrančių;
• statiniai barjerai ir natūralios kliūtys: prie kranto statomi prieplaukų pylimai, jūros sienos, bet gerokai pigesnės ir kartais efektyvesnės yra mangrovės, koraliniai rifai ir kiti natūralūs buferiai;
• planavimas ir reglamentavimas: žemės naudojimo planai, draudimai statyti jautriausiose zonose;
• švietimas: gyventojų mokymas atpažinti anksčiausius ženklus (stiprus ar ilgalaikis žemės drebėjimas, jūros atsitraukimas) ir kaip elgtis.

Ką daryti, jei kyla cunamis

• Jei jaučiate stiprų žemės drebėjimą būdami prie jūros — neikite prie kranto; skubėkite į aukštumą arba tolyn į žemyną nuo kranto.
• Jei matote, kad jūra sparčiai atsitraukia — tai gali būti cunamio požymis; nedelsdami evakuokitės.
• Vadovaukitės oficialiais perspėjimais ir evakuacijos nurodymais; negrįžkite į pavojingą zoną, kol pareigūnai nepatvirtina, kad pavojus praėjo.
• Po cunamio būkite atsargūs dėl užteršto vandens, elektros laidų ir griuvėsių; laikykitės higienos ir vartokite tik saugų vandenį.

Žymūs cunamiai ir istoriniai pavyzdžiai

Originaliame tekste minimi didieji įvykiai, kurie parodo cunamių mastą ir žalą. Trumpai priminsime pagrindinius faktus:

• 2004 m. Indijos vandenyno cunamis (gruodžio 26 d.) sukėlė milžiniškus nuostolius ir žuvo dešimtys tūkstančių žmonių skirtingose šalyse.
• 2011 m. Tohoku žemės drebėjimas ir cunamis Japonijoje sukėlė didžiulę materialinę žalą, elektros jėgainių avarijas ir ilgalaikes pasekmes ekonomikai bei infrastruktūrai.

Megacunamis

Terminas „megacunamis“ dažnai vartojamas apibūdinti itin retoms, tačiau ypač didelės jėgos bangoms, kurias gali sukelti milžiniškos nuošliaužos, vulkanų sprogimai arba meteorų smūgiai. Tokie įvykiai yra retos kilmės, bet jų padariniai gali būti katastrofiški plataus masto.

Apibendrinimas

Cunamis yra vienas pavojingiausių gamtinių reiškinių pakrantėse: jų sukeliama energia gali pasiekti tolimus kranto ruožus ir padaryti didžiulę žalą. Svarbiausia – modernios perspėjimo sistemos, aiškūs evakuacijos planai, gyventojų žinojimas apie riziką ir atsakingas žemės naudojimo planavimas. Net paprasti žingsniai, kaip greita evakuacija į aukštumą po žemės drebėjimo ar jūros atsitraukimo pastebėjimo, gali išgelbėti gyvybių.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra cunamis?

K: Kaip prasideda cunamis?

K: Kur paprastai kyla cunamiai?

K: Kas atsitinka, jei kilus cunamiui pakrantės šlaitas nėra status?

Klausimas: Ar yra kokių nors būdų užkirsti kelią cunamiams?

K.: Kokio tipo cunamiai yra patys mirtingiausi?

Klausimas: Kokio tipo cunamis pasitaiko retai?

Paieška pagal raidę