Cunamis
Cunamis - tai stichinė nelaimė, t. y. greitai vandenyne kylančios bangos, kurias sukelia galingi žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, žemės nuošliaužos arba tiesiog asteroido ar meteorito kritimas vandenyne. Cunamio bangos ilgis labai didelis. Jos ilgis gali siekti šimtus kilometrų. Paprastai cunamis prasideda staiga. Bangos per vandenyną keliauja dideliu greičiu ir praranda nedaug energijos. Jos gali nunešti smėlį nuo paplūdimių, niokoti medžius, mėtyti ir tempti transporto priemones, namus ir net sunaikinti ištisus miestus. Cunamius gali sukelti net meteoritas, atsitrenkęs į žemės paviršių, nors tai pasitaiko labai retai. Cunamis paprastai kyla Ramiajame vandenyne, ypač vadinamajame ugnies žiede, tačiau gali kilti bet kuriame dideliame vandens telkinyje.
Vanduo dažnai atsitraukia nuo jūros kranto pusę bangos periodo, kol banga pasiekia pakrantę. Jei pakrantės šlaitas nėra status, vanduo gali atsitraukti šimtus metrų. Žmonės, kurie nežino apie pavojų, dažnai lieka krante.
Nuo cunamių neįmanoma apsisaugoti. Tačiau yra būdų, kaip padėti sustabdyti žmonių žūtį nuo cunamio. Tarptautinės ir regioninės perspėjimo sistemos, ypač Ramiojo vandenyno, perspėja prieš didelėms bangoms pasiekiant krantą. Kadangi cunamį sukėlęs žemės drebėjimas gali būti juntamas anksčiau, nei banga pasiekia krantą, žmonės gali būti perspėti, kad eitų į saugią vietą.
Cunamiai dažnai vadinami potvynio ir atoslūgio bangomis, nes paprastai kyla ir leidžiasi lėčiau nei įprastos vandenyno paviršiaus bangos. Šis pavadinimas yra klaidinantis, nes cunamiai nėra susiję su potvyniais ir atoslūgiais; jie tik lėtai kyla kaip greito judėjimo bangos vandenyne, kurias sukelia galingi žemės drebėjimai ar ugnikalnių išsiveržimai.
2004 m. gruodžio 26 d. užfiksuotas daugiausiai aukų pareikalavęs cunamis, žinomas kaip 2004 m. Indijos vandenyno cunamis. Jį sukėlė žemės drebėjimas. Teigiama, kad žemės drebėjimo stiprumas buvo 9,3 balo pagal Momentų skalę. Jo židinys buvo vandenyne netoli Sumatros pakrantės Indonezijoje. Dėl šios nelaimės žuvo daugiau kaip 215 000 žmonių, daugiausia Indijos vandenyno pakrantėse. Milžiniška banga judėjo labai greitai. Indonezijoje, ŠriLankoje, Tailande, Indijoje, Indijoje, Somalyje ir kitose šalyse žuvo arba buvo sužeisti tūkstančiai žmonių.
Tačiau brangiausias kada nors buvęs cunamis buvo 2011 m. Tohoku žemės drebėjimas ir cunamis. Teigiama, kad jis Japonijos vyriausybei kainavo apie 150 mlrd. dolerių, o tai atitinka maždaug 12 trilijonų jenų. Jis nuslinko didžiulį atstumą į šalies gilumą, be to, yra ketvirtas pagal dydį cunamis istorijoje.
Yra dar viena cunamių rūšis - megacunamis, kuris dažniausiai kyla dėl išorinio poveikio vandenynui, pavyzdžiui, asteroido ar meteorito kritimo, nuošliaužos, uolienų nuošliaužos ir pan.
2004 m. Tailande įvykęs cunamis. Fone už palmių matyti bangos vanduo.
2011 m. Sendajaus cunamio, Japonijoje, numatomos cunamio kelionės trukmės prognozės žemėlapis.
Išgyventi po cunamių
Cunamis yra labai stiprus ir gali nuslinkti daug kilometrų į šalies gilumą. Likus maždaug 5-10 minučių iki cunamio smūgio, atrodo, kad jūra atsitraukia neįprastai toli. Tai įspėjimas, kad gali kilti cunamis.
Geriausias būdas evakuotis - užlipti į aukštesnę vietą. Jei žmogus pastebi keistą ar neįprastą gyvūnų elgesį, jis taip pat gali tai laikyti įspėjimu ir eiti į vidų. Tačiau jei vis dar atrodo, kad banga gali užgriūti žmogų, tinkamiausia alternatyva bus laikytis ko nors tvirto, pavyzdžiui, medžio, kad jis (ji) nebūtų visiškai nuneštas (-a) ir nesusižeistų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra cunamis?
A: Cunamis - tai stichinė nelaimė, kai vandenyne kyla greitos bangos, kurias sukelia galingi žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, žemės nuošliaužos arba tiesiog asteroido ar meteorito kritimas vandenyne.
K: Kaip prasideda cunamis?
A: Cunamis prasideda kaip maža banga ir staiga išauga į didesnę bangą. Bangos per vandenyną keliauja dideliu greičiu ir praranda nedaug energijos.
K: Kur paprastai kyla cunamiai?
A: Cunamiai paprastai kyla Ramiajame vandenyne, ypač vadinamajame ugnies žiede, bet taip pat gali kilti bet kuriame dideliame vandens telkinyje, pavyzdžiui, ežeruose ir jūrose.
K: Kas atsitinka, jei kilus cunamiui pakrantės šlaitas nėra status?
A: Jei pakrantės šlaitas nėra status, vanduo gali atsitraukti šimtus metrų. Žmonės, kurie nežino apie šį pavojų, dažnai lieka krante.
Klausimas: Ar yra kokių nors būdų užkirsti kelią cunamiams?
A.: Cunamių išvengti neįmanoma, tačiau yra būdų, kurie padeda sustabdyti žmonių žūtį, pavyzdžiui, tarptautinės ir regioninės perspėjimo sistemos, kurios perspėja prieš didelėms bangoms pasiekiant krantą.
K.: Kokio tipo cunamiai yra patys mirtingiausi?
A: Mirtiniausias cunamis, užfiksuotas istorijoje, buvo 2004 m. gruodžio 26 d. ir žinomas kaip 2004 m. Indijos vandenyno cunamis. Jį sukėlė 9,1 balo pagal Momentų skalę stiprumo žemės drebėjimas netoli Indonezijos Sumatros, dėl kurio žuvo daugiau kaip 230 000 žmonių, daugiausia Indijos vandenyno pakrantėse.
Klausimas: Kokio tipo cunamis pasitaiko retai?
A: Megacunamiai, kurie dažniausiai kyla dėl išorinio poveikio vandenynams, pavyzdžiui, asteroidų ar meteoritų, žemės nuošliaužų ar uolienų nuošliaužų, kyla retai.
