Stichinė nelaimė
Stichinė nelaimė - tai didelis blogas įvykis, kurį sukelia natūralūs Žemės procesai: potvyniai, uraganai, tornadai, ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, cunamiai ir kiti geologiniai procesai. Dėl stichinės nelaimės žūsta žmonės arba padaroma žala turtui, o po jos lieka milijonus kainuojančių ekonominių nuostolių.
Dažnai žmogaus veikla taip pat tampa stichinių nelaimių priežastimi, pavyzdžiui, klimato kaita ir miškų kirtimas.
Ugnikalnio išsiveržimas įvyksta, kai iš ugnikalnio išmetamos karštos medžiagos iš Žemės gelmių. Lava, uolienos, dulkės ir dujų junginiai - tai tik dalis išmestų medžiagų.
Išsiveržimai gali kilti iš šoninių atšakų arba iš ugnikalnio viršūnės. Kai kurie išsiveržimai būna baisūs sprogimai, kurių metu išmetami didžiuliai kiekiai uolienų ir vulkaninių pelenų ir žūsta daug žmonių. Kai kurie yra tylūs karštos lavos išsiveržimai. Vulkanologai yra aprašę keletą sudėtingesnių ugnikalnių išsiveržimų tipų. Jie dažnai pavadinami pagal garsius ugnikalnius, kuriuose buvo pastebėtas tokio tipo išsiveržimas. Kai kuriuose ugnikalniuose per aktyvumo laikotarpį gali pasireikšti tik vieno tipo išsiveržimas, o kituose - įvairių tipų išsiveržimų serija.
Didžiausią reikšmę turi žmonėms ir jų turtui padaryta žala. Todėl galima sakyti: "nelaimės įvyksta, kai pavojai susiduria su pažeidžiamumu". Jei stiprus žemės drebėjimas įvyksta negyvenamose vietovėse, jis paprastai nelaikomas katastrofa.
Pinatubo kalno išsiveržimas, 1991 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra stichinė nelaimė?
Atsakymas: Stichinė nelaimė - tai įvykis, kurį sukelia natūralūs Žemės procesai, pavyzdžiui, potvyniai, uraganai, tornadai, ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, cunamiai ir kiti geologiniai procesai. Dėl jo gali žūti žmonės arba būti padaryta žala turtui, o po jo gali likti milijonus kainuojančių ekonominių nuostolių.
Klausimas: Kaip žmogaus veikla gali prisidėti prie stichinių nelaimių?
A: Žmogaus veikla, pavyzdžiui, klimato kaita ir miškų kirtimas, gali tapti stichinių nelaimių priežastimi.
K: Ką reiškia, kai pavojai atitinka pažeidžiamumą?
A: Kai pavojai susiduria su pažeidžiamumu, tai reiškia, kad jei stiprus žemės drebėjimas įvyksta vietovėje, kurioje gyvena pažeidžiami gyventojai, jis gali turėti katastrofiškų pasekmių ir palikti ilgalaikę žalą, kuriai pašalinti gali prireikti ne vienerių metų.
Klausimas: Ar nepageidaujamas įvykis laikomas katastrofa, jei jis įvyksta negyvenamoje vietovėje?
Atsakymas: Ne, nepageidaujamas įvykis nebus laikomas katastrofa, jei jis įvyks vietovėje, kurioje nėra pažeidžiamų gyventojų.
K: Kokie yra keli stichinių nelaimių pavyzdžiai?
A.: Stichinių nelaimių pavyzdžiai yra potvyniai, uraganai, tornadai, ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai ir cunamiai.
K: Kokią žalą padaro stichinės nelaimės?
A.: Gamtinės nelaimės gali nusinešti žmonių gyvybes arba padaryti žalos turtui, o vėliau palikti milijonus kainuojančią ekonominę žalą.
