Stichinė nelaimė – kas tai? Apibrėžimas, priežastys ir pavyzdžiai

Sužinokite, kas yra stichinė nelaimė: aiškus apibrėžimas, priežastys ir realūs pavyzdžiai (potvyniai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai) bei patarimai rizikai mažinti.

Apibrėžimas

Stichinė nelaimė – tai didelis blogas įvykis, kurį sukelia natūralūs Žemės procesai: potvyniai, uraganai, tornadai, ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, cunamiai ir kiti geologiniai procesai. Dėl stichinės nelaimės gali žūti arba būti sužeisti žmonės, padaryta didelė žala turtui, infrastruktūrai ir aplinkai, o pasekmės dažnai atsispindi ilgalaikiais ekonominiais nuostoliais ir socialiniais pokyčiais.

Priežastys

Stichines nelaimes daugiausia sukelia natūralūs reiškiniai, tačiau žmogaus veikla gali juos sustiprinti arba padaryti dažnesnius. Dažniausios priežastys:

• geologiniai procesai (pvz., žemės drebėjimai, uolienų nuošliaužos);
• meteorologiniai reiškiniai (pvz., uraganai, tornadai);
• hidrologiniai įvykiai (pvz., potvyniai);
• vulkaninė veikla (pvz., ugnikalnių išsiveržimai);
• jūriniai reiškiniai (pvz., cunamiai).

Be to, žmogaus veikla — pavyzdžiui, klimato kaita ir miškų kirtimas — gali padidinti stichinių nelaimių tikimybę arba didinti jų padarinių mastą (pvz., intensyvesnės liūtys, greitesnis potvynių kilimas, erozija).

Ugnikalnių išsiveržimai

Ugnikalnio išsiveržimas įvyksta, kai iš ugnikalnio išmetamos karštos medžiagos iš Žemės gelmių. Lava, uolienos, dulkės ir dujų junginiai – tai tik dalis išmestų medžiagų. Išsiveržimai gali vykti įvairiais būdais:

• ramūs, gausiai tekantys lavos srautai (efuziniai išsiveržimai);
• garsūs sprogimai, kai išmetami didžiuliai kiekiai uolienų, pelenų ir dujų (eksploziniai išsiveržimai);
• mišrios formos, kur viena fazė gali keistis kita per aktyvumo ciklą.

Vulkanologai aprašo keletą išsiveržimų tipų ir pastebi, kad vienas ugnikalnis gali rodyti skirtingus aktyvumo režimus skirtingais laikotarpiais. Pavojaus mastas priklauso nuo išmestų medžiagų pobūdžio, išsiveržimo intensyvumo ir gyventojų bei infrastruktūros buvimo aplink ugnikalnį.

Stichinių nelaimių poveikis

Didžiausią reikšmę turi žmonėms ir jų turtui padaryta žala. Pasekmės gali būti:

• žmonių žūtys ir sužeidimai;
• gyvenamųjų namų, kelių, tiltų ir energetinės infrastruktūros sunaikinimas;
• ekonominiai nuostoliai (prarasta produkcija, rekonstrukcijos sąnaudos);
• socialinės pasekmės – priverstinis gyventojų perkėlimas, psichologinės traumos;
• ekologinės žalos – dirvožemio degradacija, vandens tarša, biologinės įvairovės nykimas.

Kaip teisingai pastebima, nelaimės įvyksta, kai pavojai susiduria su pažeidžiamumu. Tai reiškia, kad net ir stiprus gamtos reiškinys nebūtinai taps katastrofa, jei aplinka ir visuomenė yra gerai pasirengusios – o atvirkščiai, net vidutinio stiprumo reiškinys gali turėti katastrofiškų pasekmių, jei gyventojai ar infrastruktūra yra ypač pažeidžiami.

Kaip vertinti riziką?

Riziką galima suvokti kaip pavojų (hazard), poveikio (exposure) ir pažeidžiamumo (vulnerability) sąveiką. Vertinant riziką svarbu žinoti:

• kur ir kokie pavojai gali kilti;
• kiek žmonių ir svarbių objektų yra paveikti;
• kokios yra vietos pasirengimo, atsparumo ir reagavimo galimybės.

Prevencija, pasirengimas ir reagavimas

Svarbiausi veiksmai mažinant stichinių nelaimių žalą:

• prevencija: rizikingų vietovių planavimas, griežtesni statybos kodeksai ir apsaugos infrastruktūra (pavyzdžiui, potvynių apsauginės sienos);
• ankstyvo įspėjimo sistemos: meteorologiniai pranešimai, žemės drebėjimų ir cunamių stebėjimas, ugnikalnių monitoringas;
• evakuacijos ir civilinės saugos planai, reguliarios pratybos;
• švietimas ir informavimas: gyventojų mokymas, kaip elgtis pavojų atveju;
• atsišaukimas ir atkūrimas: avarinės tarnybos, humanitarinė pagalba, žalos šalinimas ir ilgalaikė rekonstrukcija;
• ilgalaikės priemonės: miškų atstatymas, klimato kaitos mažinimo priemonės ir tvarus žemės naudojimas.

Pavyzdžiai ir klasifikacija

Stichinės nelaimės gali būti skirstomos pagal priežastis ir eigą:

• greitai vykstantys įvykiai (žemės drebėjimai, tornadai, sprogūs ugnikalnių išsiveržimai);
• lėčiau vystantys reiškiniai (dilgčiojantis potvynis, sausra, klimato kaitos pasekmės);
• sumaišyti scenarijai (pvz., žemės drebėjimas, sukeliantis dambos griūtį ir potvynį).

Santrauka

Stichinė nelaimė yra sudėtingas reiškinys, kai gamtos procesai susiduria su žmogaus pažeidžiamumu. Geras rizikos valdymas derina prevenciją, stebėjimą, pasirengimą ir greitą reagavimą. Tokiu būdu galima sumažinti žuvusiųjų skaičių, turtinius nuostolius ir ilgalaikes pasekmes visuomenei bei aplinkai.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra stichinė nelaimė?

Klausimas: Kaip žmogaus veikla gali prisidėti prie stichinių nelaimių?

K: Ką reiškia, kai pavojai atitinka pažeidžiamumą?

Klausimas: Ar nepageidaujamas įvykis laikomas katastrofa, jei jis įvyksta negyvenamoje vietovėje?

K: Kokie yra keli stichinių nelaimių pavyzdžiai?

K: Kokią žalą padaro stichinės nelaimės?

Paieška pagal raidę