Tornadas: kas tai? Apibrėžimas, priežastys, pavojai ir faktai

Tornadas: kas tai? Sužinokite apibrėžimą, priežastis, pavojus, Fujitos skalę ir praktiškus saugumo patarimus, kad apsisaugotumėte nuo šių galingų audrų.

Tornadas - tai smarkiai besisukančio oro vamzdis, kuris paliečia žemę. Vėjas tornado viduje sukasi greitai, tačiau tikrasis aplink juos esantis vėjo "ratas" yra didžiulis. Dėl to tornadai yra labai pavojingi. Tornadai ypač pavojingi automobiliuose ar mobiliuosiuose nameliuose važiuojantiems žmonėms, o kasmet dėl tornadų žūsta dešimtys žmonių (JAV — apie 60 per metus, skaičiai varijuoja).

Kaip susidaro tornadas?

Tornadai dažniausiai kyla stiprių audrų, vadinamų "supercelių audromis", kurios turi didelį atmosferos nestabilumą ir stiprų vertikalų vėjo gradientą (vėjo greičio bei krypties pokytį su aukščiu). Supercelių viduje gali susiformuoti didesnis virpėjimas — mezociklonas, o iš jo gali išsivystyti siauras sukantis vėjo stulpas, nusileidžiantis link žemės. Tornadus taip pat gali sukelti kitokio tipo reiškiniai — landspout (žemės sūkurys), waterspout (vandeninis viesulas) ar gustnado, tačiau jų susidarymo mechanizmai skiriasi: vieni susieti su mezociklone, kiti – su vietiniu vėjo sūkuriu prie žemės.

Klasifikacija ir stiprumas

Tornadai klasifikuojami pagal sustiprintą Fujitos skalę nuo EF0 iki EF5. Svarbu atkreipti dėmesį, kad EF skalė vertina padarytą žalą ir pagal ją apytikriai įvertinamas vėjo greitis, o ne matuojamas tiesiogiai. Apytiksliai kategorių ribos (vėjo greičio reikšmė myliomis per valandą) yra: EF0 — silpnesni tornadai, EF1–EF2 — vidutinio stiprumo, EF3–EF5 — labai stiprūs ir katastrofiški. Kuo aukštesnė EF kategorija, tuo didesnė tikimybė visiško statinių sugriovimo ir žmogaus gyvybės pavojaus.

Kur ir kada jie įvyksta?

Beveik trys ketvirtadaliai pasaulio tornadų įvyksta Jungtinėse Valstijose, tačiau tornadai gali įvykti bet kur pasaulyje — nuo Pietų Amerikos iki Europos, Azijos ir Australijos. Jungtinėse Amerikos Valstijose tornadas yra įvykęs visose valstijose. Vidurinė JAV dalis dėl tornadų skaičiaus praminta Tornadų alėja. Tornado sezonas skirtinguose regionuose skiriasi: Tornadų alėjoje pikas paprastai pavasarį ir vasaros pradžioje, tačiau tornadai gali pasirodyti ir kitais metų laikais.

Charakteristikos ir dydžiai

Tornado vėjo greitis gali viršyti 300 mylių per valandą (480 km/h) pačiuose ekstremaliausiuose atvejuose. Daugumos tornadų vėjo greitis neviršija 110 mylių per valandą (180 km/val.). Tornadų dydžiai labai skiriasi: kai kurie yra siauri ir trumpalaikiai, kiti gali būti kelių šimtų metrų ar net kelių kilometrų pločio. Vidutiniškai daugelio tornadų skersmuo būna nuo kelių dešimčių metrų iki kelių šimtų metrų, o jų kelio ilgis dažnai tesudaro kelis kilometrus, bet didžiausi gali nueiti dešimtis ar net šimtus kilometrų.

Pavojai ir žala

Tornadai naikina daiktus. Jie gali suplėšyti namus į gabalus ir dažnai palikti žmones be namų. Be grėsmės žmogaus gyvybei, tornadai sukelia ir didžiulę infrastruktūros žalą: nuplėštos stogų dalys, nugriauti pastatai, suardyti elektros tinklai, sudaužyti automobiliai. Su tornadais dažnai asociuojamos ir antrinės rizikos — gaisrai, dujų nuotėkiai, potvyniai nuo audros ir avarinės situacijos.

Skirtumai nuo panašių reiškinių

Kiti gamtoje egzistuojantys į tornadus panašūs reiškiniai yra gustnado, dulkių velnias, ugnies sūkuriai ir garo velnias; su tornadais dažnai painiojami žemyn besiveržiantys viesulai, nors jų veikimas nėra panašus. Gausnado ir dulkių velniai paprastai yra mažesni, trumpalaikiai ir mažiau pavojingi nei klasikiniai supercelių sukelti tornadai.

Kaip elgtis ir kaip apsisaugoti

Jei yra grėsmė tornado:

• Stebėkite perspėjimus: atskiriamas "watch" (stebėti — sąlygos palankios) ir "warning" (įspėjimas — tornado pastebėtas arba aptiktas radaru). Klausykite vietinių perspėjimų, sirenų ir radijo/žiniasklaidos pranešimų.
• Ieškokite saugios vietos: geriausia — rūsys arba vidinis kambarys be langų (vonios kambarys, koridorius namo viduryje). Įsitikinkite, kad esate žemiausiame pastato lygyje ir apsaugoti nuo skraidančių nuolaužų.
• Jei esate mobiliuosiuose nameliuose arba automobilyje — palikite juos ir ieškokite tvirto pastato, jei tai saugu; automobiliuose ar ant viadukų likti pavojinga. Jei nėra prieigos prie pastato, eikite į žemą duobę ir užsidėkite galvą bei kaklą kilimu ar rankomis.
• Apsaugokite galvą ir kaklą: užsidėkite šalmą arba naudokite pagalvę, storą antklodę, sunkesnę drabužių sluoksnį.
• Po įvykio: venkite nuvirtusių elektros linijų, patikrinkite, ar nėra dujų nuotėkių; prireikus kreipkitės į gelbėjimo tarnybas.

Prevencija ir prognozavimas

Tornado prognozavimas remiasi meteorologiniais modeliais ir doplerio radaro stebėjimais, kurių dėka galima aptikti rotaciją audroje. Perspėjimų laikas gali skirtis — kartais gyventojams lieka tik kelios minutės pasiruošti. Viešąsias perspėjimo sistemas, švietimą ir statybų normas gerinant galima sumažinti traumų ir nuostolių riziką.

Įdomūs faktai

• Didžioji dalis tornadų — palyginti nedideli ir trumpalaikiai, tačiau keli procentai sukelia didžiulę destrukciją.
• Yra ir kelių sūkurio aščių tornadai (multiple-vortex tornado), kai viename tornado matomi keli mažesni, greitai besisukantys vorteksai.
• Tornadai gali atsirasti tiek žemėje, tiek virš vandens (waterspout), o kai kurie vandeniniai viesulai pasikeičia į sausumos tornadus nusileidę ant kranto.

Apibendrinant — tornadas yra labai pavojingas atmosferos reiškinys, kurį geriausia gerai pažinti ir žinoti, kaip elgtis jo atveju. Laiku pateikta informacija, tinkama prieglauda ir greita reakcija taupo gyvybes.

Mitai ir klaidingi įsitikinimai

Dažnai manoma, kad atidarę langus sumažinsite tornado daromą žalą. Nors stipraus tornado viduje labai sumažėja atmosferos slėgis, mažai tikėtina, kad slėgio kritimo pakaktų, kad namas sprogtų. Atidarius langus, tornado žala gali padidėti. Stiprus tornadas gali sugriauti namą nepriklausomai nuo to, ar jo langai atidaryti, ar uždaryti. Dar vienas paplitęs klaidingas įsitikinimas yra tas, kad greitkelių estakados suteikia tinkamą apsaugą nuo tornadų. Dėl Venturi efekto tornadų vėjai yra stipresni mažoje estakados erdvėje. 1999 m. gegužės 3 d. Oklahomoje kilus tornadų protrūkiui, į tris greitkelių estakadas tiesiogiai smogė tornadai. Kiekvienoje iš šių trijų vietų žuvo po vieną žmogų ir buvo daug gyvybei pavojingų sužeidimų. Palyginimui, per tą patį tornadų protrūkį buvo visiškai sugriauta daugiau kaip 2000 namų, dar 7000 apgadinta, tačiau savo namuose žuvo tik kelios dešimtys žmonių.

Yra vietovių, kurios, žmonių manymu, yra saugios nuo tornadų, nes yra mieste, netoli didelės upės, kalvos ar kalno, ar net saugomos antgamtinių jėgų. Yra žinoma, kad tornadai kirto dideles upes, kopė į kalnus, smogė į slėnius ir apgadino kelių miestų centrus. Paprastai nė viena vietovė nėra apsaugota nuo tornadų, nors kai kuriose vietovėse jų tikimybė yra didesnė nei kitose.

1999 m. Solt Leik Sičio tornadas paneigė keletą klaidingų įsitikinimų, tarp jų ir mintį, kad miestuose tornadai negali kilti.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra tornadas?

K: Iš ko kilęs žodis "tornadas"?

K: Kuo pavojingi tornadai žmonėms, važiuojantiems automobiliais ar mobiliaisiais nameliais?

K: Kokią žalą padaro tornadai?

K: Kur dažniausiai kyla tornadai?

K: Pagal kokią skalę tornadai vertinami pagal jų daromą žalą?

Paieška pagal raidę