Audra: kas tai? Tipai, formavimasis, meteorologija ir pavojai

Sužinokite viską apie audras: tipai, formavimasis, meteorologija ir pavojai — kaip atpažinti, apsisaugoti ir prognozuoti smarkius orus.

Audra – tai smarkus meteorologinis reiškinys, kai dėl ore esančios drėgmės intensyviai krinta krituliai (lietus, kruša, ledas ar sniegas) ir pučia stiprus vėjas. Per audras dažnai pasitaiko ir žaibai bei griaustinis, o rečiau – ir tornadai. Audros gali vykti tiek vietinės trukmės (valandoms), tiek kaip didesni frontiniai reiškiniai, trunkantys kelias paros.

Uraganai, taifūnai ir tornadai taip pat neretai vadinami audromis, tačiau turi specialias pavadinimų kategorijas, nes pasižymi ypač stipriais vėjais ir savitu formavimosi mechanizmu. Audras tiria mokslininkai – meteorologai, o orų prognozės ir įspėjimai padeda sumažinti žmogaus ir turto nuostolius. Idėja rengti laivybos prognozes kilo siekiant išgelbėti laivus nuo netikėtų audrų Šiaurės Atlante.

Audrų tipai

Audros būna įvairios. Svarbiausi ir dažniausiai minimi tipai:

• Perkūnijų (vėjuotos) audros – stiprios, trumpalaikės audros su griaustiniu, žaibais ir gausiais krituliais.
• Ledo audra – kai ant šaltų paviršių susidaro storas ledinis sluoksnis (kitaip vadinama apledėjimu), daugelį transporto priemonių ir infrastruktūrą pavojinga.
• Pūga / sniego audra – stiprus sniego kritimas kartu su stipriu vėju, ribojantis matomumą ir judėjimą.
• Vandenyno audra – stiprios audros virš jūrų ir vandenynų, dažnai susijusios su vėjų ciklonais ar uraganais.
• Hailstorm (krušos audra) – audra, kurioje susidaro ir krito kruša, galinti suduoti žalą pastatams, automobiliams ir augalams.
• Užfiksuoti ekstremalūs reiškiniai – tokie kaip derecho (platus, ilgas stiprių vėjų ruožas) arba lokaliai susiformavę tornadai.

Formavimasis ir meteorologiniai procesai

Audros dažniausiai susidaro, kai kartu veikia keli veiksniai:

• Šilumos ir drėgmės nesubalansavimas – šiltas, drėgnas oras kyla virš vėsesnių sluoksnių (konvekcija) ir formuoja aukštus cumulonimbus debesis.
• Pakylėjančios ribinės juostos – pavyzdžiui, šilto ir šalto oro frontai ar orografinis pakylėjimas virš kalnų.
• Vėjo kirpimas (wind shear) – skirtingų aukščių vėjas, kuris gali suktis ir organizuoti audrą į ilgaamžes struktūras arba tornado formavimąsi.
• Aukštyn kylantys (updraft) ir žemyn leidžiantys (downdraft) srautai – šie srautai lemia audros gyvybingumą, gausių kritulių ir žaibavimo intensyvumą.

Karštose ir drėgnose atogrąžų zonose, pavyzdžiui, Indijoje, dažnos perkūnijos, kai stiprūs aukštyn kylantys srautai kelia vandens lašelius į didelius aukščius, ten jie gali užšalti ir vėl kristi kaip kruša. Greitas krintančių lašų judėjimas kartu su kylamu oru sukuria ryškų šviesos blyksnį (žaibą) ir garsą.

Meteorologinė stebėsena ir prognozavimas

Meteorologai naudoja daug priemonių audroms stebėti ir prognozuoti:

• Radarai – leidžia matyti kritulių struktūras ir judėjimą realiu laiku;
• Palydovai – stebi debesų mases, temperatūrą ir drėgmę platesniu mastu;
• Orų modeliai – matematiniai skaičiavimai, leidžiantys prognozuoti audrų trajektorijas ir intensyvumą;
• Žemės stotys, oro balionai, laivų ir bojų (jūrų stočių) duomenys – papildoma informacija lokalizuotam prognozavimui;
• Įspėjimų sistemos – radijo, televizijos, mobiliosios programėlės ir kiti kanalai informuoja gyventojus apie gresiančias audras.

Pavojai ir poveikis

Audros kelia daugelį grėsmių:

• Potvyniai ir liūtys: trumpalaikės, bet intensyvios liūtys gali sukelti miesto potvynius ir potvynių žalą.
• Vėjo pažeidimai: nuo stiklų dūžių iki nuvirtusių medžių ir sugadintų pastatų.
• Kruša: gali smarkiai pažeisti automobilius, pastatus ir derlių.
• Žaibai: pavojūs gyvybei, sukelia gaisrus ir elektros sutrikimus.
• Tornadai: labai lokalūs, bet itin stiprūs vėjo virpesiai, galintys visiškai sunaikinti statinius.
• Jūriniai pavojai: audros ir su jomis susijęs bangavimas kelia rimtą grėsmę laivybai; todėl ypač svarbios laivybos prognozės.

Kaip elgtis per audrą – praktiniai patarimai

• Stebėkite oficialius įspėjimus ir paisykite nurodymų;
• Jei žaibuoja – venkite atvirų laukų, aukštų atskirų objektų ir medžių; nevenkite slėptis po vienu medžiu;
• Jei esate automobilyje – sustokite saugioje vietoje, venkite potvynių; nevažiuokite per užliejamą kelią;
• Namų apsauga – užfiksuokite lauko daiktus, uždarykite langus ir duris; turėkite avarinę lemputę, baterijų ir būtinųjų vaistų rinkinį;
• Jūroje – sekite laivybos įspėjimus, pasirinkite saugų uostą ar prieglobstį;
• Po audros – būkite atsargūs dėl nukritusių elektros linijų, silpnų konstrukcijų ir paslėptų potvynių pavojų.

Audros ir klimato kaita

Klimato kaita keičia audrų pobūdį: šiltėjantis klimatas leidžia orui laikyti daugiau drėgmės, todėl tikėtinas intensyvesnis kritulių kiekis ir stipresnės ekstremalios liūtys. Taip pat galimi pokyčiai uraganų intensyvume ir dažnybėje bei audrų sezonų trukmėje. Todėl klimato kaitos stebėjimas ir prisitaikymo priemonės yra svarbios mažinant audrų keliamus nuostolius.

Žinios apie audrų formavimąsi, stebėjimo technologijas ir saugos taisykles padeda laiku pasiruošti ir apsaugoti save bei turtą nuo audrų pavojų.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra audra?

Klausimas: Kas tyrinėja audras?

K: Kaip prasidėjo laivybos prognozės?

K: Kokio tipo orai yra susiję su audra?

K: Kokios yra kai kurios audrų rūšys?

K: Kur dažnai kyla audros?

K: Kaip perkūnijos metu susidaro žaibai ir garsas?

Paieška pagal raidę