Strata
Sluoksniai - tai uolienų arba kartais dirvožemio sluoksniai. Gamtoje sluoksniai būna daugiasluoksniai. Tai nuosėdinės ir istorinės geologijos terminas; vienaskaita - stratum. Tyrimas apie sluoksnius vadinamas stratigrafija.
Šie sluoksniai nusėda kaip nuosėdos, dažnai jūroje, ir dėl slėgio, karščio ir cheminio poveikio pamažu virsta uolienomis.
Šie sluoksniai dažnai būdingi tam tikram laikui ir vietai, todėl geologai gali susieti skirtingose vietose esančias uolienas. Pavyzdžiui, kreida susidarė viršutinės kreidos laikotarpiu ir daugiausia susideda iš mikroskopinių dumblių, vadinamų kokolitais, liekanų.
Įprastuose sluoksniuose vėlesni sluoksniai horizontaliais sluoksniais klojasi ant ankstesnių sluoksnių. Ilgą laiką nuosėdinės uolienos gali deformuotis dėl didžiulių Žemės jėgų: vulkanizmo, orogenijos (kalnų susidarymo) ar kitų priežasčių. Tuomet reikia atlikti tyrimus, kad išsiaiškintume, kas atsitiko su sluoksniais.
Kai sluoksniai pakyla aukščiau jūros lygio, jie nusidėvi dėl erozijos, pavyzdžiui, oro sąlygų. Dėl to susidaro tarpai sluoksnių sekoje, kurie Žemės istorijoje galėjo kilti ir grimzti daugybę kartų. Šie tarpai geologų žargonu vadinami nesutapimais.
Man o' War įlanka Dorseto pakrantėje (Juros periodo pakrantė). Dėl senosios orogenijos sluoksniai čia yra beveik vertikalūs.
Šioje aerofotografinėje nuotraukoje gerai matomi nuožulnūs uolos sluoksniai
Ciklai
Daugelyje sluoksnių formų yra pasikartojančių modelių. Pavyzdžiui, molio sluoksniai kaitaliojasi su smiltainio sluoksniais arba karbonatų sluoksniai kaitaliojasi su skalūnais. Tai paprastai lemia pasikartojantys klimato ciklai. Šiltesniais laikais jūra pakyla ir karbonatinės uolienos nusėda sekliose subtropinėse jūrose. Vėliau prie ašigalių kaupiasi ledas ir jūros lygis krinta. Tada ta pati vietovė atsiduria netoli kranto, į ją patenka upių išplautas smėlis ir dumblas.
Uolienos, pasižyminčios pasikartojančiais sluoksnių modeliais, vadinamos ritmitais. Kartais šiuos raštus lemia kasmetiniai klimato pokyčiai. Geologai jas vadina varvomis.
Tai vienmetės varvekliai kalkakmenyje. Pleistoceno sluoksniai, Scarboro uolos, Torontas, Ontarijas, Kanada
Galerija
· 
Horizontalūs uolienų sluoksniai Depot Beach, Naujasis Pietų Velsas
· 
Vaivorykštės baseino sinklinolė Barstou darinyje netoli Barstou, Kalifornijoje. Sulankstyti sluoksniai.
· 
· 
Laiptų skylė iš rytų. Šioje duobėje Juros periodo pakrantėje, esančioje už uolos, matomi išsikraipę sluoksniai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra stratos?
A.: Sluoksniai - tai uolienų arba dirvožemio sluoksniai.
K.: Kaip vadinamas sluoksnių tyrimas?
A: Sluoksnių tyrimas vadinamas stratigrafija.
K: Kaip susidaro sluoksniai?
A.: Sluoksniai susidaro nuosėdoms dėl slėgio, karščio ir cheminio poveikio pamažu virstant uolienomis.
K: Kaip geologai gali naudoti sluoksnius, kad susietų skirtingose vietose esančias uolienas?
A: Dažnai sluoksniai būdingi tam tikram laikui ir vietai, todėl geologai gali susieti uolienas skirtingose vietose. Pavyzdžiui, kreida susidarė viršutinės kreidos laikotarpiu ir daugiausia susideda iš mikroskopinių dumblių, vadinamų kokolitais, liekanų.
Klausimas: Dėl ko atsiranda tarpai sluoksnių sekoje?
A: Tarpelius sluoksnių sekoje gali sukelti erozija, pavyzdžiui, oro sąlygos, kai jie pakyla virš jūros lygio, arba didžiulės jėgos, pavyzdžiui, vulkanizmas ar orogenija (kalnų formavimasis).
K: Kaip geologai vadina šiuos tarpelius?
A: Geologai šiuos tarpelius vadina nesutapimais.
K: Kaip Žemės istorijos pokyčiai veikia sluoksnių seką?
A: Žemės istorijos pokyčiai gali sukelti nuosėdinių uolienų deformaciją, todėl reikia atlikti tyrimus, kad būtų galima išsiaiškinti, kas atsitiko su sluoksniais.
