Geologinė laiko skalė

Istorinė geologija naudoja geologijos principus ir metodus Žemės geologinei istorijai nustatyti. Ji nagrinėja procesus, kurie keičia Žemės paviršių ir po paviršiumi esančias uolienas.

Geologai stratigrafijos ir paleontologijos metodais nustato įvykių seką ir parodo, kokie augalai ir gyvūnai gyveno skirtingais praeities laikotarpiais. Jie nustatė uolienų sluoksnių seką. Vėliau atradus radioaktyvumą ir išradus radiometrinio datavimo metodus, atsirado būdas nustatyti sluoksnių (sluoksnių) amžių.

Dabar žinome svarbių įvykių, įvykusių per Žemės istoriją, laiką. Žemei yra apie 4,567 mlrd. (4567 mln.) metų. Geologinis arba giluminis Žemės praeities laikas suskirstytas į įvairius vienetus. Ribas laiko skalėje paprastai žymi svarbūs geologiniai ar paleontologiniai įvykiai, pavyzdžiui, masiniai išmirimai. Pavyzdžiui, ribą tarp kreidos ir paleogeno periodų apibrėžia kreidos ir terciaro išmirimo įvykis. Tai reiškė dinozaurų ir daugelio jūrinių rūšių išnykimą.

Energijos šaltinių ir vertingų naudingųjų iškasenų paieška priklauso nuo vietovės geologinės istorijos išmanymo. Tokios žinios taip pat gali padėti sumažinti žemės drebėjimų ir ugnikalnių keliamą pavojų.

Geologinės laiko skalės schema.

Terminologija

Didžiausias apibrėžtas laiko vienetas yra supereonas, sudarytas iš eonų. Eonai skirstomi į eras, kurios savo ruožtu skirstomos į periodus, epochas ir etapus. Tuo pat metu paleontologai apibrėžia įvairaus ilgio faunos etapų sistemą, remdamiesi juose randamų gyvūnų fosilijų rūšimis. Daugeliu atvejų tokie faunos etapai buvo pritaikyti kuriant geologinę nomenklatūrą, nors apskritai pripažintų faunos etapų yra kur kas daugiau nei apibrėžtų geologinių laiko vienetų.

Geologai yra linkę kalbėti apie viršutines/paskutines, apatines/ankstesnes ir vidurines periodų ir kitų vienetų dalis, pavyzdžiui, "viršutinė jura" ir "vidurinis kambro periodas". Aukštutinė, vidurinė ir žemutinė yra terminai, taikomi pačioms uolienoms, pavyzdžiui, "Aukštutinio juros periodo smiltainis", o vėlyvoji, vidurinioji ir ankstyvoji - laikui, pavyzdžiui, "ankstyvojo juros periodo nuosėdos" arba "ankstyvojo juros periodo fosilijos". Būdvardžiai rašomi didžiąja raide, kai skirstymas oficialiai pripažįstamas, ir mažąja, kai ne; taigi "ankstyvasis miocenas", bet "ankstyvasis juros periodas".

Kadangi geologiniai vienetai, atsiradę tuo pačiu metu, bet skirtingose pasaulio vietose, dažnai gali atrodyti skirtingai ir juose gali būti skirtingų fosilijų, yra daug pavyzdžių, kai tas pats laikotarpis skirtingose vietovėse istoriškai buvo pavadintas skirtingais vardais. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje apatinis kambro periodas vadinamas Vaukobano serija, kuri vėliau skirstoma į zonas pagal trilobitus. Rytų Azijoje ir Sibire tas pats laikotarpis skirstomas į Tommoto, Atdabano ir Botomo etapus. Pagrindinis Tarptautinės stratigrafijos komisijos darbo aspektas - suderinti šią prieštaringą terminologiją ir apibrėžti universalius horizontus (laiko skirstymą), kuriuos būtų galima naudoti visame pasaulyje.

Geologinio laiko lentelė

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai geologinio laiko skalę sudarančių laikotarpių įvykiai ir savybės. Kaip ir anksčiau, ši laiko skalė pagrįsta Tarptautinės stratigrafijos komisijos duomenimis. Kiekvieno lentelės įrašo aukštis neatitinka kiekvieno laiko tarpsnio trukmės. (mastelis nenurodytas)

Geologinis laikas
Eon	Era	Laikotarpis / amžius4,⁵		Epocha	Pagrindiniai įvykiai	Pradžia (prieš metus) ^3,6
Fanerozojaus	Kainozojaus	Ketvirtametis		Holocenas	Žmonių populiacijos augimas; paskutinio ledynmečio pabaiga	11,700
		Ketvirtametis		Pleistocenas	Ledynmečiai ir šiltesni laikotarpiai; daugelio stambių žinduolių išnykimas; visiškai šiuolaikinių žmonių evoliucija	2,588 mln.
		Tretinė	Neogenas	Pliocenas	Klimatas dar labiau atvėsta; išsivysto australopitekiniai homininai	5,333 mln.
			Neogenas	Miocenas	Žemėje daug miškų; gyvūnai klesti, bet vėliau temperatūra pradeda atvėsti	23,03 mln.
			Paleogenas	Oligoceno	Žemynai persikelia į dabartines vietas	33,9 mln.
				Eocenas	Himalajai susiformavo Indijai pereinant į Aziją	56 mln.
				Paleocenas	Indija pasiekia Aziją; žinduoliai išsivysto į naujas grupes; paukščiai išgyvena išnykimą	66 mln.
	Mezozojaus	Kreidos periodo		Viršutinė kreida	Dinozaurai išnyko per K/T išnykimą.	100,5 mln.
		Kreidos periodo		Apatinė kreida	Toliau klesti dinozaurai; pasirodo marsupialiniai ir placentiniai žinduoliai; pirmieji žydintys augalai	145 mln.
		Juros periodo		Viršutinė jura	Sausumoje vyrauja dinozaurai; pirmieji paukščiai, ankstyvieji žinduoliai; spygliuočiai, cikados ir kiti sėkliniai augalai. Pradeda skilti superkontinentas Pangėja	163,5 mln.
				Vidurinioji jura		174,1 mln.
				Žemutinė jura		201,3 mln.
		Triaso periodo		Viršutinis triasas	Pirmieji dinozaurai; pterozaurai; ichtiozaurai; plesiosaurai; vėžliai; kiaušinius dedantys žinduoliai	237 mln.
				Vidurinysis triasasas		247,2 mln.
				Apatinis triasasas		252,17 mln.
	Paleozojaus	Permo			P/Tr išnykimas - išnyksta 95 % rūšių. Susiformuoja superkontinentas Pangėja.	298,9 mln.
		Karbonas		Pensilvanija	Atogrąžų klimatas: gausu vabzdžių, pirmųjų sinapsidų ir roplių; anglių miškai	323,2 mln.
		Karbonas		Misisipės laikų	Dideli primityvūs medžiai	358,9 mln.
		Devonas			Žuvų amžius; pirmosios amfibijos; pasirodo gūžiniai augalai ir arkliažolės; pasirodo progimnospermai (pirmieji sėklas turintys augalai).	419,2 mln.
		Silūras			Pirmosios sausumos augalų fosilijos	443,4 mln.
		Ordovikas			Dominuojantys bestuburiai	485,4 mln.
		Kambrijos			Didelė gyvybės diversifikacija Kambro adaptyviojoje radiacijoje	541 mln.
Proterozojaus	Neoproterozojus2	Ediakaras			Pirmieji daugialąsčiai gyvūnai	635 mln.
		Kriogeninis			Galimas sniego gniūžtės Žemės laikotarpis	720 mln.
		Tonian			Superkontinentas Rodinija suskyla	1 mlrd.
	Mezoproterozojus	Stenian			Susidaro superkontinentas Rodinija	1,2 mlrd.
		Ectasian			Pirmasis lytiškai besidauginantis organizmas	1,4 mlrd.
		Calymmian			Kolumbijos superkontinento skilimas	1,6 mlrd.
	Paleoproterozojus	Statherian			Šiuo laikotarpiu susiformuoja Kolumbija (superkontinentas)	1,8 mlrd.
		Orosirian			Pirmoji sudėtinga vienaląstė gyvybė	2,05 mlrd.
		Rhyacian			_CO2 pakeitimas deguonimi sukelia šio laikotarpio Hurono apledėjimą	2,3 mlrd.
		Siderianas			Superkontinento Kenorlando skilimas	2,5 mlrd.
Archaean	Neoarchajinis				Susidaro superkontinentas Kenorlandas	2,8 mlrd.
	Mezoarchajinis laikotarpis				Superkontinentas Ur yra iš šio laikmečio	3,2 mlrd.
	Paleoarchajinis laikotarpis				Bakterijos stato stromatolitus	3,6 mlrd.
	Eoarchėjaus				Šiuo laikotarpiu egzistavo 1-asis superkontinentas Vaalbara	4 mlrd.
Hadean					Žemės susidarymas prieš 4,6 mlrd. metų; Mėnulio susidarymas prieš 4,5 metų	4,54 mlrd. (~4,6 m. pr. m. e.)
Šiaurės Amerikoje karbonas skirstomas į Misisipės ir Pensilvanijos periodus arba epochas. Per pastarąjį ketvirtį amžiaus padaryti atradimai iš esmės pakeitė požiūrį į geologinius ir paleontologinius įvykius prieš pat kambrą. Dabar vartojamas terminas neoproterozojus, tačiau senesni autoriai galėjo vartoti "ediakaras", "vendas", "varangas", "prekambras", "protokambras", "eokambras" arba galėjo išplėsti kambrą dar toliau į praeitį. Datos yra šiek tiek netikslios, o skirtingi šaltiniai dažnai skiriasi keliais procentais. Taip yra dėl to, kad radiometriniam datavimui tinkamų nuosėdų retai pasitaiko tiksliai tose geologinio stulpelio vietose, kur jų labiausiai norėtume turėti. Datos, pažymėtos *, yra radiometriškai nustatytos remiantis tarptautiniu mastu suderintais GSSP. Paleontologai dažnai kalba apie faunos etapus, o ne apie geologinius laikotarpius. Faunistinių stadijų nomenklatūra yra gana sudėtinga. Puikus faunos stadijų sąrašas pagal laiką pateiktas http://flatpebble.nceas.ucsb.edu/public/harland.html. Įprastai trečiaeilis-ketvaris ir paleogenas-neogenas-ketvaris laikomi laikotarpiais. Kartais vietoj termino "laikotarpis" vartojamas terminas "amžius" (pvz., "neogeno amžius"). Stulpelyje "Years Ago" (Prieš metus) rodomas laikas yra laikas, kai prasidėjo stulpelyje "Epoch" nurodyta epocha.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokia yra geologinė laiko skalė?

A: Geologinė laiko skalė - tai būdas organizuoti ir suprasti Žemės praeitį, nagrinėjant procesus, keičiančius Žemės paviršių ir po paviršiumi esančias uolienas. Jame naudojami geologijos principai ir metodai Žemės geologinei istorijai nustatyti.

Klausimas: Kaip geologai naudoja stratigrafiją ir paleontologiją?

A: Geologai stratigrafiją ir paleontologiją naudoja tam, kad išsiaiškintų Žemės praeities įvykių seką, taip pat sužinotų, kokie augalai ir gyvūnai gyveno skirtingais istorijos laikotarpiais. Šia informacija jie naudojasi nustatydami uolienų sluoksnių seką.

Klausimas: Kiek metų yra Žemei?

A: Žemei yra maždaug 4,567 mlrd. (4567 mln.) metų.

K: Kuo paprastai žymimos laiko skalės ribos?

Atsakymas: Ribas laiko skalėje paprastai žymi dideli geologiniai ar paleontologiniai įvykiai, pavyzdžiui, masiniai išnykimai. Pavyzdžiui, vieną ribą tarp dviejų laikotarpių gali žymėti išnykimas, dėl kurio išnyko tam tikros rūšys.

K: Ką gali padėti žinoti geologinė istorija?

A: Geologijos istorijos žinios gali padėti ieškoti energijos šaltinių ir vertingų iškasenų, taip pat sumažinti pavojus, pavyzdžiui, žemės drebėjimus ir ugnikalnius.

K: Kas leido mokslininkams nustatyti sluoksnių amžių?

A: Atradus radioaktyvumą ir radiometrinio datavimo metodus, mokslininkams atsirado galimybė nustatyti sluoksnių, esančių įvairiose Žemės vietose, amžių.