Geologinė epocha: apibrėžimas ir epochų klasifikacija

Sužinokite, kas yra geologinė epocha: epochų klasifikacija nuo paleoceno iki holoceno, IUGS sprendimai ir diskusijos — aiškiai, glaustai ir suprantamai.

Epocha geologijoje yra laikotarpio dalis. Ji yra vienas chronostratigrafinio skirstymo lygių: eonas (eonas), era (era), periodas (periodas), epocha (epocha) ir amžius (amžius). Epochos trukmė gali skirtis nuo kelių milijonų iki kelių šimtų tūkstančių metų ir dažnai atspindi reikšmingus klimato, geologinius ar biologinius pokyčius.

Kaip nustatomos epochų ribos?

Geologinių epochų ribos tarptautiniu mastu nustatomos Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS) ir jos vadovaujamos Tarptautinės stratigrafijos komisijos (ICS). Šios ribos dažniausiai apibrėžiamos naudojant:

• GSSP (Global Boundary Stratotype Section and Point) — konkretaus sluoksnio vieta (taip vadinamas „auksinis vinukas“), kurioje fiksuojamas ribinis įvykis;
• biostratigrafinius žymenis — staigūs fosilinių rūšių atsiradimai arba išnykimai;
• magnetostratigrafiją — geomagnetinių poliškumo reversijų atpažinimą;
• izotopinius ir geocheminius signalus — staigias klimato ar jūros lygio permainas atspindinčius rodiklius.

Senesnėms geologinėms rutinėms, kur GSSP negalimas, naudojami Global Standard Stratigraphic Age (GSSA) amžiaus apribojimai. Sprendimus dėl pavadinimų ir ribų IUGS oficialiai priima remdamasi ICS pasiūlymais.

Kainozojaus epochos

Kainozojaus (cenozojaus) epocha dabar skirstoma į tris laikotarpio grupes: paleogeno, neogeno ir kvartero. Šie laikotarpiai iš savo ruožtu suskirstyti į šias epochas:

• paleocenas (apie 66–56 Ma) — po masinio K-T / K–Pg įvykio, atvėrė erą rapidinei žinduolių ir paukščių diversifikacijai;
• eocenas (apie 56–33.9 Ma) — labai šiltas klimatas, tropinė platuma, ankstyvi žinduolių grupių vystymosi etapai;
• oligocenas (apie 33.9–23.03 Ma) — klimato atšilimo pabaiga ir globalus atvėsimasis trendas, pradeda ryškėti modernios faunos bruožai;
• miocenas (apie 23.03–5.333 Ma) — didžiausi žinduolių išplitimai, žolynų plitimas ir daugumos modernių augalų bei gyvūnų grupių formavimasis;
• pliocenas (apie 5.333–2.58 Ma) — tolesnis Aušimas, jūros lygio svyravimai, ryškėja dabartinės pasaulinės geografijos bruožai;
• pleistocenas (apie 2.58 Ma–0.0117 Ma) — ledynmečių ciklai, žmogaus evoliucijos pažanga ir svarbūs faunos pertvarkymai;
• holocenas (apie 0.0117 Ma–šiandien, ~11,7 tūkst. metų) — dabartinis interglacialas, kuriame vystėsi žemės ūkis, civilizacijos ir didelis žmogaus poveikis aplinkai.

Tretiniam periodui, kuris istoriniuose šaltiniuose dažnai vartotas kaip terminas, dabar oficialiai priskiriami paleogenas ir neogenas, todėl terminas „tretinis“ laikomas pasenęs (deprecated) tarptautinėje stratigrafijoje. Kvarteras (kvartaras) — vėliausias laikotarpis, apimantis pleistoceną ir holoceną — taip pat ilgai buvo diskutuojamas dėl savo pradžios laikotarpio nustatymo; šiuo metu jo pradžia oficialiai sutampa maždaug su 2.58 Ma, žymint Plioceno–Pleistoceno ribą.

Praktinis reikšmingumas ir aktualijos

Epochų skirstymas padeda geologams, paleontologams ir klimato mokslininkams sinchronizuoti įrašus iš skirtingų regionų ir suprasti Žemės istorijos eigos pokyčius. Kai kuriais atvejais—pvz., siūlomas Anthropoceno pavadinimas—yra aktyvių diskusijų dėl naujos epchos pripažinimo, bet iki šiol tokie pakeitimai nėra oficialiai patvirtinti IUGS.

Tarptautinė stratigrafijos komisija apibrėžia ir publikuoja tarptautinius standartus bei GSSP vietas, kurios padeda vienodai taikyti terminologiją ir ribas visame pasaulyje. Taip užtikrinamas stabilus ir palyginamas geologinių duomenų interpretavimas.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra epocha geologijoje?

Klausimas: Kaip skirstoma kainozojaus epocha?

K: Kokios yra kainozojaus eros epochos?

K: Kas geologijoje yra tretinys?

K: Kodėl paskutinis kainozojaus eros periodas vadinamas kvarternu?

Klausimas: Kas nusprendžia, kaip turėtų būti vadinami geologiniai sluoksniai ir etapai?

K: Kokia yra Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos misija?

Paieška pagal raidę