Tretinis: kas tai? Istorija, reikšmė, paleogenas ir neogenas

Sužinokite, kas yra tretinis: istorija, reikšmė ir kodėl jis pakeistas paleogenu ir neogenu. Geologijos terminų paaiškinimas ir IUGS sprendimai.

Autorius: Leandro Alegsa

Tretininkas (dažnai lietuviškai vadinamas ir tretiniu, angl. "Tertiary") buvo oficialus geologinis laikotarpis, bet ši sąvoka šiuolaikinėje stratigrafijoje nebenaudojama kaip formali vieneto pavadinimas. Tradiciškai jis apėmė pirmąją viso kainozojaus dalį — maždaug nuo ~66 mln. metų prieš dabar (po K–Pg išnykimo) iki maždaug ~2,58 mln. metų prieš dabar. Šiuolaikinis požiūris padalino tretinį į du atskirus tarpsnius: paleogeną ir neogeną.

Laikotarpis ir trukmė

Jei kalbėtume apie tą pačią chronologinę sritį, kurią anksčiau apėmė tretininkas, jos trukmė siekia apie 63–64 mln. metų (nuo Kainozojaus pradžios iki Kvarteno pradžios). Šį intervalą dabar apibrėžia:

  • Paleogenas — ankstyvesnė dalis (įskaitant eoceno, paleoceno ir oligoceno rėmus);
  • Neogenas — vėlesnė dalis (įskaitant mioceno ir plioceno rėmus).

Padalijimai (epochės)

Tradicinė tretinio sritis apėmė šias epochas (suskirstymas pagal dabartinę terminologiją):

  • Paleocenas (Paleocene) — iš karto po K–Pg išnykimo;
  • Eocenas (Eocene) — šiltesnio klimato periodas su platų platinimą turėjusiais primityviais žinduoliais;
  • Oligocenas (Oligocene) — klimato atšalimo ir faunos permainų etapas;
  • Miocenas (Miocene) — žolinių buveinių plitimas, svarbūs žinduolių vystymosi įvykiai;
  • Pliocenas (Pliocene) — prieš Kvarteno glaciarinius ciklus, artėjant prie dabartinių klimato sąlygų.

Kodėl terminas pakeistas?

Istoriškai terminas "tretinis" buvo patogus ir plačiai naudojamas XIX–XX a. mokslinėje literatūroje, tačiau vėlesni geologiniai tyrimai — geresnės radiometrinės datos, išsamesnė biostratigrafija, tarptautinis koordinavimas — lėmė, kad reikia tikslesnio ir tarptautiniu mastu vieningo termino. Tarptautinė geologijos mokslų sąjunga (IUGS) kartu su Tarptautine stratigrafijos komisija nustatė ir išpopuliarino aiškesnį padalijimą į paleogeną ir neogeną. Vienu metu buvo daug diskusijų dėl kvarterno statuso — kvartenas dėl savo aiškiai išreikštų ledynmečių ciklų ir didelės poveikio žmogaus evoliucijai išlaikė atskirą pavadinimą.

Geologiniai ir biologiniai pokyčiai tretinio laikotarpiu

Tretinio (dabartinių paleogeno ir neogeno) metu įvyko svarbūs planetos pokyčiai:

  • Po dinozaurų žlugimo žinduoliai sparčiai diversifikavosi ir užėmė daug naujų ekologinių nišų;
  • Formavosi dideli kalnų grandiniai (pvz., Alpės, Himalajai) dėl kontinentų judėjimo, kas paveikė klimatą ir srautų maršrutus;
  • Klimatas kito nuo palyginti šiltesnio eoceno prie palaipsniui vėstančių sąlygų oligoce ne ir miocene, o pliocene ryškėjo artėjimas prie kvartalinių glaciarinių ciklų;
  • Plitęs žolių augalų biomas (C4 žolės) pakeitė ekosistemas ir mitybos grandines (daugiau žolėdžių žinduolių), o jūrų faunoje vyko reikšmingos transformacijos.

Vartojimas šiandien ir senojo paveldo reikšmė

Nors formalus terminas "tretinis" yra nebenaudojamas tarptautinėje stratigrafijoje, jį galima rasti daugelyje istorinių ir vietinių šaltinių, geologinių žemėlapių ar populiariojoje literatūroje. Skaitytojams ir mokslininkams svarbu atpažinti, kad, kalbant apie laiko intervalą, kurį anksčiau apėmė tretinis, dabar reikėtų vartoti paleogeną ir neogeną — išsamiau suskaidytus ir tarptautiniu mastu sutartus vienetus.



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3