Perkūnija

Ciklas

Paprastai po pietų debesų būna daugiau nei ankstyvą rytą. Taip yra todėl, kad po pietų žemė jau būna pakankamai įšilusi, kad vėjai nuo žemės pradėtų kilti aukštyn. Kai oras pakyla pakankamai aukštai, jame esantys vandens garai kondensuojasi į debesis. Aukštis, kuriame tai įvyksta, priklauso nuo oro temperatūros ir drėgmės. Kartais oras gali pakilti iki 5 000-10 000 pėdų (1 524-3 048 m) aukščio, kol iš nematomų vandens garų susikondensuoja nedidelis debesėlis cumulus.

Aukšti, pūkuoti debesys nesikeičia tol, kol nepridedama daug drėgmės. Ši drėgmė padeda didėjančiam debesų srautui. Drėgmė gali pridėti šilumos, o tai reiškia, kad debesis viduje įšils ir kils dar greičiau. Dėl drėgmės debesis "grybšteli" į viršų ir virsta aukštu kumuliatyviniu debesiu. Šio debesies viduje pučia labai stiprūs vėjai. Griaustinis ir žaibai prasideda, kai debesies viršūnė yra 25 000 pėdų (7280 m) aukštyje. Tuo metu debesies viduje jau būna pakankamai šalta, todėl vandens lašai virsta ledo kristalais. Kumuliacinis debesis nustoja augti, kai patenka į šiltą stratosferą. Kai kurie perkūnijos debesys užauga dvigubai aukštesni už Everesto kalną!

Stiprūs viršutiniai stratosferos vėjai išlygina ir išskleidžia debesies viršūnę. Dėl to debesis atrodo kaip grybo ar priekalo viršūnė. Ledo kristalai, esantys antkapio debesyje, suteikia jam neryškią išvaizdą. Audrai augant, debesyje esantys vandens lašai arba ledo kristalai atsitrenkia ir susimaišo tarpusavyje, didėja. Debesies apačia tamsėja, o joje netrukus pradės kristi vanduo. Kai lašai pasidaro tokie sunkūs, kad debesies viduje esantys vėjai nebegali jų sulaikyti, jie krenta iš debesies kaip lietus arba kruša. Net ir krisdami vandens lašai auga maišydamiesi su mažesniais lašais ir sudaro didelius lietaus lašus. Debesyje kruša didėja. Vienas perkūnijos debesis paprastai išeikvoja energiją maždaug per 30-50 minučių. Tačiau supergreita perkūnija gali tęstis kelias valandas, kol išsisklaido dėl nuotėkio.

Žaibas

Perkūnijos yra labai aktyvios elektros energijos atžvilgiu, todėl dar vadinamos elektros audromis. Žaibas - tai didelė elektros iškrova, kuri įvyksta tarp dviejų priešingai įkrautų paviršių.

Kai trenkia žaibas, išsiskiria energija. Ši energija pereina į orą ir priverčia orą greitai sklisti ir skleisti garso bangas. Griaustinis - tai garsas, kuris sklinda dėl greito oro plitimo palei žaibo smūgį. Perkūnas yra lėtesnis už žaibą, nes šviesa yra greitesnė už garsą.

Kas sekundę į Žemę trenkia 100 žaibų.

Smarkios perkūnijos

Tik apie 10 % perkūnijų laikomos smarkiomis. Smarkios perkūnijos sukelia stiprius vėjus, kurių greitis viršija 58 mylių per valandą (93 km/h)^[] , 1 colio skersmens (24 mm) krušą, staigius potvynius ir tornadus. Kruša kenkia pasėliams, gadina automobilių metalą ir daužo langus. Staigūs staigūs potvyniai, kylantys dėl smarkių liūčių, yra didžiausia su oro sąlygomis susijusių mirčių priežastis.

Žaibai, kurie kyla per visas perkūnijas, Jungtinėse Valstijose kasmet sukelia tūkstančius miškų gaisrų. Žaibai taip pat kasmet Jungtinėse Valstijose pražudo arba sužeidžia šimtus žmonių.

Įprastos perkūnijos prasideda, kai šiltas oras prie žemės susimaišo su drėgnu oru ir susidaro aukštyn kylantis vėjas. Smarkiai perkūnijai reikia stipraus aukštyn kylančio ir stipraus žemyn besileidžiančio srauto. Stiprus aukštyn kylantis srautas susidaro, kai, pirma, žemė yra labai karšta; antra, kai oras yra labai drėgnas; ir trečia, kai viršuje esantis oras yra labai šaltas. Stiprėjant aukštyn kylančiam srautui, stiprėja ir perkūnija.

Staigūs potvyniai kyla tada, kai lėtai judanti perkūnija mažoje teritorijoje išlieja daug daugiau vandens nei įprastai. Liūtys būna tokios stiprios, kad vanduo nespėja pakankamai greitai įsigerti į žemę, ir vanduo nuo kalnų šlaitų ar kalvų plūsta į upelius ir upes. Šie upeliai ir upės nespėja pernešti viso vandens, todėl greitai kyla potvyniai. Dėl didžiausio staigaus potvynio vandens lygis pavojingai pakyla upeliuose, sausose vietose arba kanjonuose. Dėl staigių potvynių gali susidaryti baisios purvo nuošliaužos, kurios gali judėti labai greitai. Jie gali ridenti didelius akmenis, išrauti medžius, sugriauti pastatus ir tiltus.

Staigūs potvyniai taip pat gali kilti, kai toje pačioje vietoje viena po kitos smogia dvi ar daugiau perkūnijų. Jie gali kilti, kai prasiveržia užtvanka arba įlūžta ledas. Staigūs potvyniai taip pat gali kilti, kai labai smarkiai lyja ant greitai tirpstančio sniego.

Privalumai

Perkūnijos daro ne tik žalą, bet ir gali labai padėti žmogui ir visiems gyviems padarams. Vasarą daugelyje žemynų gauname daug vandens. Augalai gauna daug gyvybę teikiančio lietaus, kai jiems jo reikia. Be perkūnijų daugelis žemynų taptų sausi. Žuvys žūtų, derlius sunyktų, o gyvūnai žūtų.

Audros taip pat yra mūsų natūralūs oro kondicionieriai. Paviršiuje esantis karštas oras pakyla į aukštus atmosferos sluoksnius, iš kurių šiluma išsiskiria į kosmosą. Debesys suteikia mums pavėsį, o lietus gali atvėsinti karštą dieną. Jei nebūtų perkūnijų, Žemėje būtų net 20 °F (11 °C) šilčiau. Vasarą žemutiniuose atmosferos sluoksniuose susikaupia dulkių, rūko ir kitų teršalų. Kylant orui, kylant kumuliaciniams debesims arba perkūnijos metu, teršalai pasklinda aukščiau į atmosferą. Perkūnijų lietus iš oro nuplauna daugelį šių teršalų.

Per perkūnijas žaibuojantys žaibai taip pat padeda palaikyti elektros pusiausvyrą tarp Žemės ir atmosferos. Žaibas taip pat yra trąša. Skriedamas per dangų jis ore esančias azoto dujas keičia į azoto junginius. Šie nukrenta į žemę ir papildo dirvožemį. Azotas yra viena iš pagrindinių trąšų sudedamųjų dalių. Dešimt procentų žemės ūkiui reikalingų azoto trąšų pagamina žaibas.

Taigi, nors perkūnijos yra pavojingos, jos gali būti labai naudingos. Jos suteikia vasarai vandens, vėsina žemę ir valo orą. Žaibai subalansuoja žemės elektrą ir padeda tręšti dirvožemį. O po perkūnijos kartais pasirodo vaivorykštė.

Audros yra pavojingos, tačiau jos taip pat yra didelė palaima.

Saugumas audros metu

Keletas patarimų, kaip saugiai elgtis perkūnijos metu:

• Jei žaibas trenkia netoli, stenkitės rasti prieglobstį namuose, automobilyje arba žemoje vietoje po nedideliais medžiais, bet ne pašiūrėje. Namo viduje nesinaudokite telefonu ir jokiais elektriniais daiktais. Nesimaudykite vonioje ar po dušu.
• Laikykitės atokiau nuo vandens, nes vanduo praleidžia elektrą.
• Nestovėkite ant kalvos viršūnės. Stenkitės nebūti aukščiausias objektas.
• Neieškokite prieglobsčio po vienu medžiu.
• Laikykitės atokiau nuo metalo (pvz., vamzdžių, tvorų ir vielinių drabužių virvių).
• Jei lauke plaukai šiaušiasi, nedelsdami kriskite ant žemės ir susisukite į kamuoliuką.
• Jei kyla staigus potvynis, laikykitės atokiau nuo žemų vietų. Automobiliais negalima važiuoti per vandenį, kuris teka per kelią ar tiltą. Jis gali atrodyti negilus (ne gilus), tačiau greitai tekantis vanduo gali nuplauti automobilį tiesiai nuo kelio ar tilto. Daugumai automobilių užtenka vos dviejų pėdų vandens, kad jie būtų nuplauti. Be to, po vandeniu esantis kelias jau gali būti nuplautas ir jame gali būti likusi gili duobė. Staigus potvynis gali lengvai apversti automobilį ir įkalinti jame esančius žmones. Taigi, jei jūsų automobilis sustojo potvynio vandenyse, kuo greičiau išlipkite ir bėkite į aukštesnę vietą. Beveik pusė per staigius potvynius Jungtinėse Valstijose žuvusių žmonių žūsta automobiliuose.