Telefonas – kas tai? Istorija, tipai ir veikimo principas

Sužinokite, kas yra telefonas: nuo pirmųjų fiksuotų įrenginių iki šiandieninių mobiliųjų — istorija, pagrindiniai tipai ir veikimo principas.

Autorius: Leandro Alegsa

Telefonas, dar vadinamas telefonu, yra ryšio priemonė. Iš pradžių tai buvo elektrinė priemonė, laidais perduodanti analoginę kalbą. Dabar tai yra elektroninė priemonė, laidais arba radijo ryšiu perduodanti skaitmeninius signalus. Naudodamiesi telefonu du žmonės, esantys skirtingose vietose, gali kalbėtis tarpusavyje. Pirmuosius telefonus reikėjo sujungti laidais, kurie vadinami stacionariaisiais arba fiksuotojo ryšio telefonais. Šiuolaikiniai mobilieji telefonai naudoja radijo bangas.

Istorija trumpai

Telefonas gimė XIX a. pabaigoje, kai buvo sukurti pirmieji eksperimentiniai įrenginiai, galintys perduoti balsą elektriniais signalais. Alexander Graham Bell ir kiti išradėjai prisidėjo prie technologijos vystymosi. Per XX a. telefonai tapo plačiai prieinami – pokalbiai vyko per centrinius ryšio tinklus, o vėliau atsirado komutacijos sistemos, tarptautiniai kabeliai ir palydovinis ryšys. XX a. pabaigoje prasidėjo skaitmenizacija: analoginiai signalai tapo skaitmeniniais, o nuo XXI a. mobilieji telefonai ir interneto technologijos pakeitė ryšio būdus.

Tipai

  • Fiksuotojo ryšio (stacionarūs) – tradiciniai telefonai, sujungti laidais prie vietinių tinklų arba POTS (Plain Old Telephone Service). Naudojami namuose ir biuruose.
  • Mobilieji telefonai – veikia per mobiliojo ryšio tinklus, naudoja radijo bangas ir leidžia skambinti, siųsti žinutes, prisijungti prie interneto.
  • VoIP (balso perdavimas per internetą) – skambučiai vykdomi per IP tinklus, naudojant programinę įrangą arba specialius adapterius; sumažina kaštus ir leidžia papildomas funkcijas.
  • Satelitiniai telefonai – veikia per palydovus ir suteikia ryšį vietose, kur nėra žemės tinklų (pvz., jūroje, dykumose).
  • Specializuoti telefonai – įskaitant konferencines sistemas, medicininius arba pramoninius įrenginius su papildomomis funkcijomis.

Veikimo principas

Paprastai telefono veikimas apima kelis žingsnius:

  • Garso (balsio) transformacija: mikrofonas paverčia žmogaus balsą į elektrinius signalus (analoginius) arba kelia garsą į skaitmeninį srautą.
  • Signalų perdavimas: signalai perduodami per laidus, radijo bangas arba internetą iki tinklo įrangos (centrų, bazinių stočių ar maršrutizatorių).
  • Komutacija ir maršrutizavimas: tinklo įranga nukreipia skambutį adresatui, jungiant pokalbį tarp dviejų įrenginių.
  • Atstatymas į garsą: garsiakalbis arba ausinė paverčia signalus atgal į garsą, kurį žmogus girdi.
  • Kodavimas ir kompresija: šiuolaikiniai telefonai ir tinklai dažnai naudoja skaitmeninius kodekus, kad sumažintų duomenų kiekį ir pagerintų garso kokybę.

Pagrindinės įrenginio dalys

  • Mikrofonas – fiksuoja balsą ir paverčia jį elektriniais signalais.
  • Garsiakalbis / ausinė – atkuria gaunamą balsą.
  • Signalo apdorojimo modulis – pokalbių kodekai, garso filtrai, triukšmo mažinimas.
  • Tinklo sąsaja – laidinė (RJ11, Ethernet) arba bevielė (Wi‑Fi, mobilusis ryšys) jungtis.
  • Valdymo dalys – klaviatūra, ekranas, programinė įranga, kontaktų knyga ir kt.

Šiuolaikinės funkcijos ir paslaugos

  • Skaitmeninis balsas ir aukštos kokybės garso kodekai (HD Voice).
  • Vaizdo skambučiai ir konferencijos, pritaikytos tiek verslui, tiek asmeniniam naudojimui.
  • Pranešimų siuntimas (SMS, MMS) ir momentiniai pranešimai per įvairias programas.
  • Interneto naršymas, el. paštas, programėlės ir debesų paslaugos integruotos su telefonais.
  • GPS vietos nustatymas, kameros, biometrinis saugumas (pirštų atspaudas, veido atpažinimas).

Saugumas ir privatumas

Telefonijos saugumas apima šifravimą (ypač VoIP ir mobiliuose tinkluose), autentifikaciją ir tinklo apsaugos priemones. Vartotojai turėtų atkreipti dėmesį į:

  • Programinės įrangos atnaujinimus — jie uždaro saugumo spragas.
  • Patikimų paslaugų tiekėjų naudojimą ir stiprių slaptažodžių taikymą.
  • Duomenų šifravimą ir privatumo politikas, ypač kalbant apie pokalbių archyvavimą ir duomenų rinkimą.

Ateities tendencijos

Ateityje telefonai toliau integruosis su pažangiomis dirbtinio intelekto funkcijomis (pvz., balso asistentais, realaus laiko vertimu), 5G/6G tinklais, gerins garso kokybę ir mažins delsą. Taip pat daug dėmesio bus skiriama energijos efektyvumui, ilgesniam baterijų tarnavimui ir geresniam saugumui.

Apibendrinant: telefonas yra pagrindinė ryšio priemonė, kuri nuolat kinta — nuo paprastų laidinių įrenginių iki išmaniųjų telefonų ir internetinių ryšio sprendimų, suteikiančių daug daugiau nei vien tik balso perdavimą.

Belaidis telefonasZoom
Belaidis telefonas

Senesnis telefonasZoom
Senesnis telefonas

Istorija

1876 m. Aleksandras Grehemas Bellas pirmasis užpatentavo telefoną. Ankstyvieji telefonai buvo tiesiogiai sujungti laidais ir galėjo kalbėti tik su tuo telefonu, prie kurio buvo prijungti. Vėliau telefonų stotys leido jungtis prie kitų telefonų. XX a. sujungimus atliekantys aparatai buvo automatizuoti.

Telefonų tipai

Yra daug skirtingų telefonų tipų. Telefonas, kurį galima nešiotis su savimi, vadinamas mobiliuoju telefonu arba mobiliuoju telefonu. Jie išpopuliarėjo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Tapo įprasta, kad žmonės nešiojasi mobiliuosius telefonus, o kai kur neįprasta jų neturėti. Dauguma jų yra išmanieji telefonai, kuriuos galima naudoti kaip kompiuterius. Kai kuriais mobiliaisiais telefonais galima skambinti ne iš ant žemės esančių stiebų, o iš ryšio palydovų, todėl žmonės gali skambinti iš bet kurios pasaulio vietos.

Daugelyje šalių yra viešųjų taksofonų. Norėdami juo pasinaudoti, žmonės moka monetomis, kredito kortele arba išankstinio mokėjimo kortele.

Kompiuteriai su kitais kompiuteriais gali bendrauti per telefono liniją naudodami modemu arba skaitmeninės abonentinės linijos maršrutizatoriumi vadinamą įrenginį. Taip kompiuteris gali prisijungti prie kitų kompiuterių tinklų, įskaitant internetą.

Daugelyje šalių yra telefono tinklas. Vienoje vietoje esantys telefonai yra sujungti su telefonų stotimi. Šios stotys yra sujungtos į pasaulinį tinklą. Mažiau išsivysčiusiose šalyse mobilieji telefonai naudojami kaip pigesnis ir greitesnis būdas prijungti kaimo vietoves prie tinklo.

Telefono numeris

Dauguma telefonų turi savo numerį. Šiandien telefono numeriai yra maždaug septynių-dešimties skaitmenų ilgio. Daugelyje šalių telefono numerio dalis vadinama vietovės kodu. Teritorijos kodai naudojami siekiant užtikrinti, kad numeriai nebūtų tokie patys dviejose skirtingose vietose. Apylinkės turi savo vietovės kodą, o šalys - savo šalies kodą.

Naudojimas

2009 m. pabaigoje pasaulyje iš viso buvo beveik 6 mlrd. judriojo ir fiksuotojo telefono ryšio abonentų. Iš jų 1,26 mlrd. fiksuotojo ryšio abonentų ir 4,6 mlrd. judriojo ryšio abonentų.



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3