Modemas: kas tai, kaip veikia ir pagrindiniai tipai (DSL, kabelinis)

Sužinokite, kas yra modemas, kaip jis veikia ir kokie pagrindiniai tipai (DSL, kabelinis). Paprastas vadovas apie greitį, prijungimą ir pasirinkimą.

Modemas (iš žodžių moduliatorius ir demoduliatorius) yra kompiuterio techninės įrangos dalis, skirta perduoti ir priimti duomenis tarp nutolusių įrenginių. Norint užmegzti ryšį, paprastai reikalingi du modemai – po vieną kiekviename gale – ir kiekvienas modemas gali siųsti bei priimti duomenis kitam modemui.

Kaip veikia modemas

Modemas atlieka dvi pagrindines operacijas:

• Moduliacija – kompiuterio skaitmeninių signalų pavertimas analoginiais signalais (pvz., garso tonais ar garsais), kad jie galėtų būti perduodami per tradicines linijas, tokias kaip telefono linijos.
• Demoduliavimas – atvirkštinis procesas, kai gaunami analoginiai signalai per telefono ar kitas linijas ir vėl paverčiami į skaitmeninius duomenis, kuriuos gali apdoroti kompiuteris.

Pagrindiniai modemo tipai

Modemai skirstomi pagal greitį (bitais per sekundę, bps) ir pagal prisijungimo būdą. Tradiciškai galima išskirti šiuos tipus:

• Skambinamojo ryšio (dial-up) modemai – jungiasi per telefono liniją ir paprastai pasiekdavo iki 56 000 bit/s (56 kbps). Tai buvo įprasta XX amžiuje, tačiau šis būdas dabar labai sumažėjęs.
• DSL modemai – naudoja buvusias telefono linijas, tačiau perduoda duomenis kitaip, todėl greitis dažniausiai yra gerokai didesnis nei dial-up. Į DSL kategoriją patenka ADSL, VDSL ir kitos variacijos; DSL ryšiai dažniausiai būna asimetriški (dideli parsisiuntimo greičiai, mažesni siuntimo).
• Kabeliniai modemai – jungiasi per kabelinės televizijos tinklą (koaksialinį kabelį) ir savo ruožtu naudodami standartus, tokius kaip DOCSIS, pasiekia didelius greičius, tinkamus tiek namų, tiek verslo naudojimui.

Išoriniai ir vidiniai modemai

Modemai, kurie prie kompiuterio jungiami kabeliu (USB arba Ethernet), paprastai vadinami išoriniais modemais. Tie, kurie įmontuoti į kompiuterio korpusą arba pagrindinę plokštę, vadinami vidiniais modemais. Šiuolaikiniai DSL ir kabeliniai modemai dažniausiai yra išoriniai ir dažnai tiekiami su papildomomis funkcijomis (maršrutizatoriumi, belaidžiu prieigos tašku, ugniasiene).

Standartai ir protokolai

• Dial-up modemuose buvo populiarūs V.90 ir V.92 standartai.
• DSL ryšiuose dažnai naudojami PPPoE arba PPPoA prisijungimo protokolai, taip pat įvairūs modulacijos metodai (ADSL, VDSL).
• Kabelinių modemų veikimą reguliuoja DOCSIS standartai (DOCSIS 3.0, 3.1 ir kt.), kurie nurodo greičio, kanalo ir tinklo valdymo parametrus.

Modemas vs maršrutizatorius

Dažnai modemas derinamas su maršrutizatoriumi arba net būna viename įrenginyje (modemas–maršrutizatorius). Svarbiausias skirtumas: modemas konvertuoja signalo formą (pvz., iš koaksialinio arba telefono į Ethernet), o maršrutizatorius skirsto tinklo srautą tarp kelių įrenginių, atlieka NAT, ugniasienės ir Wi‑Fi funkcijas.

Praktiniai aspektai ir jungtys

• Dial-up ir DSL linijose paprastai naudojama RJ‑11 jungtis.
• Kabeliniams modemams reikalingas koaksialinis kabelis iš tiekėjo tinklo; į kompiuterį jie dažnai jungiasi per Ethernet (RJ‑45).
• DSL ryšiuose dažnai naudojamas linijos skirstytuvas (splitter), kad laidu būtų galima lygiagrečiai naudoti ir telefonui, ir internetui.

Greitis, vėlinimas ir simetrija

Modemų greitis nurodomas bitais per sekundę. DSL dažnai būna asimetrinis (ADSL – aukštesnis parsisiuntimo negu siuntimo greitis), o kai kurios technologijos (pvz., simetrinis VDSL ar optinis ryšys) gali pasiūlyti panašius greičius abiem kryptimis. Kabeliniai tinklai dažnai suteikia didelį pralaidumą, tačiau bendrinami kanalai gali sukelti spūstis per piko valandas, kas padidina vėlinimą (latency).

Istorija ir tendencijos

Daugelyje šalių, įskaitant Jungtinėse Amerikos Valstijose, pastebimas komutuotos (dial-up) interneto prieigos mažėjimas. Pavyzdžiui, 2000 m. komutuojama prieiga sudarė didelę dalį namų ūkių, o vėlesniais metais ši dalis smarkiai sumažėjo: iki 2003 m. dial‑up naudojimas jau gerokai sumažėjo, o 2006 m. jis sudarė tik dalį visų prieigų. Kartu daugėja plačiajuosčio interneto technologijų – DSL, kabelio ir optinių tinklų – diegimo, todėl tradicinis 56K modemas tapo reti naudojamu sprendimu namų aplinkoje.

Kaip pasirinkti modemą

• Nustatykite, kokią paslaugą siūlo jūsų interneto tiekėjas (DSL, kabelis, optika, ar vis dar dial‑up).
• Pasirinkite modemą pagal standartą (ADSL/VDSL, DOCSIS) ir reikalingus greičius.
• Jei planuojate dalytis ryšiu tarp kelių įrenginių, apsvarstykite modemą su integruotu maršrutizatoriumi arba atskirą modemą ir maršrutizatorių.
• Atkreipkite dėmesį į papildomas funkcijas: Wi‑Fi, USB prievadai, palaikomos saugumo funkcijos ir programinės įrangos atnaujinimai.

Apibendrinant, modemas – tai tiltas tarp skaitmeninio jūsų kompiuterio pasaulio ir išorinių perdavimo linijų. Nors technologijos keičiasi (dial‑up mažėja, o DSL, kabelis ir optika auga), modemo esmė – moduliuoti ir demoduliuoti signalus – išlieka ta pati.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra modemas?

K: Kaip klasifikuojami modemai?

K: Kas yra išoriniai ir vidiniai modemai?

K: Kaip paprastai naudojate modemą, norėdami prisijungti prie interneto?

K.: Kokie buvo 2006 m. duomenys apie komutuojamąją interneto prieigą JAV?

K: Kodėl tradicinis 56K modemas praranda populiarumą?

Paieška pagal raidę