Griaustinis (perkūnas) – kas tai, kaip susidaro ir kaip nustatyti atstumą
Griaustinis (perkūnas): sužinokite, kas tai, kaip susidaro perkūnas ir kaip paprastai nustatyti žaibo atstumą – saugos patarimai, skaičiavimo metodai ir paaiškinimai.
Apie orlaivį žr. P-47 Thunderbolt ir A-10 Thunderbolt II.
Perkūnas – tai labai garsus garsas, kuris kartais pasigirsta per labai didelę lietaus audrą. Perkūnas yra toks stiprus, kad jį galima išgirsti iš didelio atstumo. Jis gali skambėti kaip trenksmas, trumpas spragsėjimas arba ilgas dundėjimas ir riaumojimas.
Kaip susidaro griaustinis?
Žaibui trenkus, kyla griaustinis. Žaibo energija taip greitai įkaitina orą, kad vyksta labai staigus išsiplėtimas – tai panašu į smūginę bangą ar mažą sprogimą. Šis staigus oro judėjimas sukelia garso bangas, kurias mes girdime kaip griaustinį.
Žaibo kanalai yra sudėtingi: jie gali būti ilgi, vingiuoti ir susidaryti tiek debesyje (intra-debesų žaibai), tiek tarp debesies ir žemės. Dėl to garsas ne visada ateina vienu trumpu smūgiu – kartais girdime vieną aštrų trenksmą, o kartais ilgą, ritmingą dundėjimą, kuomet atskiros garso bangos atsiliepia nuo skirtingų kanalų ir atspindžių.
Pastaba: žaibo sukeltas temperatūros pokytis gali viršyti keliasdešimt tūkstančių laipsnių Celsijaus, todėl išsiplėtimas būna labai staigus – todėl ir garsas toks stiprus.
Kaip nustatyti atstumą iki žaibo?
Vienas paprastas ir įprastas būdas – suskaičiuoti sekundes nuo to momento, kai jūs pamato blyksnį, iki to, kai išgirstate griaustinį. Skaičiavimas vyksta taip:
- Suskaitykite sekundes nuo blyksnio iki garso.
- Padalinkite sekundžių skaičių iš 3 – gausite atstumą kilometrais (tai apytikslė taisyklė; garso greitis oru yra apie 343 m/s, taigi ~2,9 s/km).
Pavyzdžiui, jei tarp blyksnio ir griaustinio praėjo apie 9 sekundes, žaibas buvo maždaug 3 km atstumu. Laikykite tai apytikslėmis vertėmis: garso greitis priklauso nuo oro temperatūros, drėgmės ir vėjo, todėl apskaičiavimas nėra absolutus.
Perkūno tipai ir garsumo skirtumai
Perkūnas gali būti:
- Trumpas ir aštrus – dažniau susijęs su arti esančiu žaibu arba su trumpu, staigiu žaibo kanalu.
- Tolimas, ilgai besitęsiantis dundėjimas – atsiranda, kai garso bangos sklinda skirtingais keliais ir atspindžiais.
Žemo dažnio komponentai sklinda toliau ir perduoda garsą labiau „riaumoju“, todėl per tolimas audras perkūnas gali girdėtis net už keliolikos kilometrų. Artimi žaibai skleidžia aštrius, staigius trenksmus, kurie gali būti pavojingi dėl tiesioginės sprogiminių efektų ir kartais sukelti stiklo dūžius ar klausos sužalojimus.
Pavojus ir saugumas
Jei girdite griaustinį, esate pakankamai arti žaibo, kad būtumėte pavojingame atstume. Keletas svarbių saugumo patarimų:
- Laikykitės patalpose – namuose, pastate arba automobilyje (uždaro metalo kėbulas automobilio viduje suteikia saugą).
- Venkite aukštų objektų (medžių, stulpų), atvirų laukų, vandens telkinių ir metalo daiktų.
- Naudokite 30/30 taisyklę: jei nuo blyksnio iki griaustinio praėjęs laikas yra mažesnis nei 30 sekundžių, ieškokite prieglobsčio. Po paskutinio matyto blyksnio arba girdimo griaustinio palaukite bent 30 minučių, kol pasitrauksite iš prieglobsčio.
- Jei jus užklupo audra lauke ir nėra pastato, susigūžkite mažoje duobutėje, bet venkite gulėjimo ant žemės plokštumoje; geriau atsisėsti su sulenktais keliais ir rankomis ant jų.
Perkūnas kultūroje ir etimologija
Lietuvių tautosakoje ir baltų mitologijoje „Perkūnas“ yra griaustinio dievo vardas – jį sieja su žaibu, kova prieš blogį ir laistymu. Dėl šios priežasties žodis „perkūnas“ tapo kasdieniu pavadinimu gamtos reiškinio, kurį šiame tekste vadiname griaustiniu.
Apibendrinant: griaustinis yra žaibo sukeltos labai greitos oro ekspansijos garsas. Jį galima naudoti ir kaip praktinį įrankį – suskaičiavus sekundes tarp blyksnio ir griaustinio, galima apskaičiuoti, kokiu atstumu yra žaibas, tačiau jeigu girdite griaustinį, rekomenduojama nekaventi ir ieškoti saugaus prieglobsčio.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra griaustinis?
Atsakymas: Perkūnas yra labai stiprus garsas, kuris kartais pasigirsta per labai didelę lietaus audrą.
K: Kaip toli girdimas griaustinis?
Atsakymas: Perkūnija gali būti girdima iš labai toli.
K: Kaip gali skambėti griaustinis?
A: Perkūnas gali skambėti kaip trenksmas, trenksmas arba dundėjimas.
K: Kaip kyla griaustinis?
A: Perkūnas kyla, kai į jį trenkia žaibas. Žaibo energija taip įkaitina orą, kad įvyksta savotiškas sprogimas.
K: Kada po žaibo galima išgirsti griaustinį?
A: Jei žaibas yra labai arti, griaustinis pasigirs netrukus po žaibo blyksnio, o garsas bus labai stiprus.
K: Kaip žmonės gali atspėti, kokiu atstumu nuo jų nutolęs žaibas?
Atsakymas: Žmonės gali atspėti, kaip toli nuo jų nutolęs žaibas, skaičiuodami sekundžių skaičių nuo to laiko, kai jie pamato žaibą ir išgirsta griaustinį.
K: Kas lemia laiko skirtumą tarp žaibo ir griaustinio?
A: Laiko skirtumas tarp žaibo ir griaustinio priklauso nuo atstumo tarp žaibo ir stebėtojo. Jei žaibas yra toliau, griaustinis pasigirs praėjus kelioms sekundėms arba daugeliui sekundžių po žaibo.
Ieškoti