Kvarteras — geologinis laikotarpis nuo 2,6 mln. metų iki šiandien
Kvarteras — geologinis laikotarpis nuo 2,6 mln. metų iki šiandien: ledynmečiai, klimato kaita, rūšių išnykimas ir žmogaus evoliucija.
Kvarteras yra dabartinis geologinis laikotarpis ir vėliausias iš trijų kainozojaus eros periodų. Jis eina po neogeno, kuris yra antrasis kainozojaus periodas.
Kvarteras prasidėjo maždaug prieš 2,58 mln. metų (dažnai apytiksliai nurodoma kaip 2,6 mln. metų) ir tęsiasi iki šių dienų. Jo kaip atskiro periodo statusą formalizavo Tarptautinė stratigrafijos komisija (ICS), kuri 2009 m. nustatė Kvartero pradžią 2,58 Ma. Geologai ir kiti mokslininkai Kvarterui skiria daug dėmesio, nes šis laikotarpis apima intensyvius klimato pokyčius ir žmogaus evoliuciją.
Epochos ir laiko skalė
Kvarteras tradiciškai skirstomas į dvi geologines epochas:
- Pleistocenas (~2,58 mln. metų – ~11,7 tūkst. metų prieš dabar) – dominuoja kartotiniai ledynėjimai ir atšilimai (ledynmečiai ir interglacialai), didelės klimatinių sąlygų svyravimai.
- Holocenas (~11,7 tūkst. metų prieš dabar – iki šiol) – po paskutinio ledynmečio atšilimo įsisuko santykinai stabilus klimatas, kuris leido išsivystyti žemdirbystei, miestams ir civilizacijoms.
Klimatas ir ledynėjimai
Kvartero metu vyko daugybė ledynmečių ir tarpledyninių periodų. Pleistocene buvo pažymėtas keliomis plačiomis ledynėjimų serijomis, kurių metu ledyniai dengė dideles Šiaurės Amerikos ir Eurazijos dalis. Paskutiniojo didžiausio ledynėjimo maksimumas (Last Glacial Maximum) įvyko maždaug prieš 21 tūkst. metų. Ledynėjimų ir tarpledyninių ciklų priežastys siejamos su Žemės orbitos svyravimais (Milankovičiaus ciklais), taip pat su atmosferos anglies dioksido koncentracijų ir vandenynų srauto pokyčiais.
Ledynėjimų metu jūros lygis mažėjo iki maždaug 120 metrų žemiau šiandienos lygio; atšilimų metu ledynai traukėsi, jūros lygis kylė ir keitėsi pakrančių reljefas. Tokie svyravimai turėjo didelę įtaką migracijų keliams, buveinėms ir biotopams.
Gyvybė, evoliucija ir išnykimai
Kvarteras pasižymi reikšmingais faunos ir floros pokyčiais. Pleistoceno metu įvairios gyvūnų grupės prisitaikė prie šaltų, stepinių ir tundrinių ekosistemų; daugelis rūšių – vadinamoji megafauna (pvz., mamutai, vilnoniai raganosiai, milžiniški dygliakaktiniai žinduoliai tam tikrose srityse) – vėliau išnyko.
Taip pat išsivystė anatomiškai modernūs žmonės, kurie per Kvarterą išsisklaidė po įvairius žemynus. Žmogaus linijos evoliucija ir plitimas, kartu su klimato svyravimais ir technologine pažanga, prisidėjo prie kai kurių gyvūnų išnykimo. Dalis mokslininkų mano, kad žmogaus medžioklė, buveinių naikinimas ir konkurencija buvo svarbūs veiksniai vėlyvajame Pleistocene ir Holocene megafaunos išnykimuose.
Chronologijos ir datavimo metodai
Kvartero įvykiams datuoti naudojami įvairūs metodai: radiokarboninis datavimas (iki ~50 tūkst. metų), urano–serijos, optiškai stimuluotos luminiscencijos, paleomagnetiniai tyrimai, cheminės izotopų analizės iš jūrinių gręžinių (δ18O), manganių sluoksnių analizės ir kt. Šie metodai leidžia rekonstruoti klimatą, ledynų plėtrą, jūros lygio pokyčius ir ekologinius pokyčius per Kvarterą.
Žmogaus įtaka ir „Antropocenas“
Per Holoceną žmogaus veikla vis labiau keitė planetos paviršių – pradžioje per žemdirbystę ir gyvulininkystę, vėliau per urbanizaciją, pramonę ir masinę taršą. Dėl šių pasikeitimų kai kurie mokslininkai siūlo įvesti naują epochą – Antropoceną – kuri apibrėžtų laikotarpį, kai žmogaus veikla tapo pagrindiniu geologinių bei ekologinių pokyčių varikliu. Toks statusas dar nėra oficialiai priimtas Tarptautinės stratigrafijos komisijos, o starto laikotarpiai siūlomi skirtingi (pvz., pramoninė revoliucija ar XX a. vidurio „Didžiojo pagreitinimo“ laikotarpis).
Kvartero reikšmė mokslui ir visuomenei
Kvarteras yra ypač svarbus siekiant suprasti trumpalaikius, tačiau reikšmingus Žemės sistemos pokyčius, priežastis ir pasekmes. Tyrimai šio laikotarpio srityje apima ledynologiją, paleoklimatologiją, paleoekologiją, archeologiją ir žmogaus evoliucijos studijas. Kvartero analizė padeda numatyti, kaip dabartiniai klimato pokyčiai gali paveikti ledynus, jūros lygį, biologinę įvairovę ir žmonių visuomenes.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Kvantikas?
A: Kvarteras - tai dabartinis geologinis laikotarpis, prasidėjęs maždaug prieš 2,6 mln. metų ir besitęsiantis iki šiol.
K: Kas yra neogenas?
A: Neogenas - tai antrasis kainozojaus eros periodas, einantis prieš kvarterą.
Klausimas: Kiek periodų yra dabartiniame eone - fanerozojuje?
Atsakymas: Dabartiniame eone, fanerozojuje, yra dvylika periodų, o kvarteras yra paskutinis.
Klausimas: Kas patvirtina, kad kvarteras yra periodas?
A.: Ketvirčio kaip laikotarpio statusą patvirtino Tarptautinė stratigrafijos komisija (ICS).
K: Kokie svarbūs įvykiai vyko kvartero laikotarpiu?
A.: Ketvirčio amžiaus laikotarpiu vyko ledynmečiai, vadinamieji ledynmečiai, išsivystė anatomiškai modernūs žmonės, dėl klimato kaitos ir žmonių medžioklės išnyko daug stambių žinduolių rūšių.
K: Kokios dvi geologinės epochos priskiriamos kvarterui?
Atsakymas: Ketvirčiui priskiriamos dvi geologinės epochos - pleistocenas ir holocenas.
K: Į kokius veiksnius atsižvelgiama, kai geologai aptaria laikotarpių laiką?
A: Geologai, kalbėdami apie laikotarpių laiką, atsižvelgia į daugybę informacijos, pavyzdžiui, radiometrinį datavimą, indekso fosilijas ir geologinius įvykius.
Ieškoti