Kainozojus geologinė era: apibrėžimas, laikotarpiai ir klimato pokyčiai

Kainozojus (lot. kainozojus) yra dabartinė geologinė era, prasidėjusi prieš maždaug 66 mln. metų ir tęsianti iki šių dienų. Ji seka po mezozojaus ir apima reikšmingus Žemės paviršiaus, klimato ir gyvybės evoliucijos pokyčius po dinozaurų masinio išnykimo.

Laikotarpiai ir epochos

Kainozojų tradiciškai skirsto į tris pagrindinius laikotarpus, kurie savo ruožtu suskaidomi į epochas:

• Paleogenas
  • Paleocenas (apie 66–56 mln. metų)
  • Eocenas (apie 56–33,9 mln. metų)
  • Oligoceno (apie 33,9–23 mln. metų)
• Neogenas
  • Miocenas (apie 23–5,33 mln. metų)
  • Pliocenas (apie 5,33–2,58 mln. metų)
• Ketvirtametis
  • Pleistocenas (apie 2,58 mln.–11 700 metų prieš dabar)
  • Holocenas (nuo ~11 700 metų prieš dabar iki dabar)

Kainozojaus pirmaisiais laikotarpiais – tektonika ir klimato raida

Po 66 mln. metų senumo įvykio (meteoritinis smūgis, kuris kartu su kitais veiksniais prisidėjo prie dinozaurų ir kitų grupių išnykimo) žemynų sienos ir vandenynai toliau keitėsi: kontinentai pasislinko į šiandienes padėtis, nyko Tethys jūra, prasidėjo Indiai–Eurazijai susidūrimo procesas ir Himalajų kilimas. Šie tektoniniai pokyčiai turėjo didelį poveikį cirkuliacijai, orams ir klimato ilguoju laikotarpiu.

Klimato pokyčiai

Kainozojaus klimatas buvo dinamiškas:

• Pradinė kainozojaus fazė (paleogenas) buvo gana šilta — ypač eoceno metu vyko vadinamasis eoceno terminis maksimumas.
• Nuo eoceno pabaigos ir per oligoceną prasidėjo ilgalaikis atvėsimasis trendas: sutirpo šiltųjų jūrų termofilinės faunos arealai ir formavosi stabili Antarktidos ledo kepurė.
• Miocene priartėjo vidutinio vėsėjimo fazė su trumpalaikiais atšilimais (pvz., vidurio mioceno klimato optimumas), vėliau — tolesnis atvėsimasis trendas ir pleistoceno metu susiformavo pakankamai didelės šiaurinių pusrutulių ledo kepurės.
• Pleistocenas pasižymėjo pasikartojančiais ledynmečiais (glacial) ir atšilimo tarpledyniais (interglacial), o pastarieji dešimtmečiai Holocene rodo santykinį atšilimą prieš žmogaus veiklos spartėjantį poveikį (žr. diskusijas apie Anthropoceną).

Gyvybės evoliucija ir ekosistemos

Kainozojus žymi intensyvų žinduolių ir paukščių radimosi ir įvairovės plėtimąsi — po mezozojaus pabaigos daugelis ekologinių nišų liko laisvos ir buvo užimtos žinduolių grupių. Taip pat išplito gėlinių augalų (angiospermų) ir jų biomasės augimas skatino žolinių ekosistemų plitimą, o kartu ir žolėdžių žinduolių daugėjimą.

Neogeno ir ketvirtame periodo metu vystėsi primatų (įskaitant homininus) evoliucija: homininų linija formavosi Mioceno ir Plioceno metu, o Pleistoceno metu atsirado genčių Homo rūšys, kurios galiausiai sukūrė šiuolaikinius žmones. Žmogaus veikla Holocene smarkiai pakeitė kraštovaizdį, biologinę įvairybę ir klimato sistemą.

Terminologija ir istorinės sąvokos

Anksčiau dabartinis kainozojus dažnai buvo skirstomas į du laikotarpius — tretinį ir ketvirtinį. Tretinis (tretinys) apėmė dabartinius paleogeno+neogeno laikotarpius. Tačiau tarptautinėje geologinėje nomenklatūroje terminas "tretinys" šiuo metu nebevartojamas ir yra laikomas pasenusiu; dažniau naudojami aukščiau išvardinti periodai ir epochos.

Reikšmė šiandien

Kainozojus yra svarbus ne tik geologijos ir paleobiologijos tyrimams, bet ir supratimui apie šiuolaikinį klimato kaitos kontekstą: pastarieji dešimtmečiai Holocene rodo, kad žmogaus veikla keičia atmosferos ir biosferos pusiausvyrą, o tai paskatino diskusijas apie naują geologinę epochą — Anthropoceną, kuri kol kas nėra oficialiai įtraukta į tarptautinį geologinių laiko tarpsnių standartą.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokia yra dabartinė geologinė era?

K: Kada prasidėjo kainozojaus era?

K: Kokia era buvo prieš kainozojaus erą?

K: Kas įvyko kainozojaus epochoje, kalbant apie žemynų judėjimą ir klimato pokyčius?

K: Ką reiškia žodis "kainozojus"?

Klausimas: Kiek laikotarpių yra kainozojaus eroje?

K: Kas buvo trečio periodo laikotarpis ir kodėl jis nebenaudojamas?

Paieška pagal raidę