Kreida yra kalkakmenio rūšis, daugiausia sudaryta iš kalcio karbonato (CaCO3). Ji susidaro iš smulkių jūrinių organizmų skeletų — dažnai iš nesuskaičiuojamų mažyčių planktoninių dumblių, vadinamų kokolitais, ir kitų jūrinių mikroorganizmų kalkinių liekanų. Kreida yra palyginti minkšta ir puri uoliena: grynoje būsenoje ji būna balta arba šviesi ir lengvai trupanti. Ji susidarė viršutinės kreidos laikotarpiu praėjus milijonams metų, kai jūrų dugne kaupėsi dumblių ir kitų organizmų skeletai, vėliau suakmenėję į horizontus ar sluoksnius.
Geologija, paviršius ir vandens išsaugojimas
Kreida dažnai atspari oro ir vandens erozijai, todėl ten, kur ji išeina į krantą, gali formuotis aukštos baltoje uolos — geras to pavyzdys yra Doverio baltosios uolos Kente, Anglijoje. Kai kreidos sluoksniai artimi žemės paviršiui, iš jų gali susiformuoti kreidos kalvos (pvz., angliškieji "downs"). Kreida yra porėta ir gali sulaikyti vandenį, todėl tokiose kreidos kalvose dažnai susikaupia gruntiniai vandenys; kai oras labai sausas, šis vanduo iš creidos sluoksnių lėtai išteka ir tiekia šaltinius bei šulinius. Kreidoje dažnai būna flintų (silekso) intarpų — kietų, silikatinių požymių — kurie formuoja juodus, blizgančius gumbelius uolienoje ir gali turėti fosilijų pėdsakų.
Fizikinės savybės ir biologinė reikšmė
Kreida yra cheminiai aktyvi (CaCO3): reaguoja su rūgštimis, išskirdama anglies dioksidą, todėl kalkingos dirvos, susidariusios ant kreidos, turi specifinę augalų bendriją. Kreidos dirvožemiai dažnai būna gerai drenuojami, bet dėl porėtumo ir vandens kaupimo vietomis gali susidaryti įvairūs mikroklimatai — tai lemia unikalų augalų ir vabzdžių įvairovės palaikymą (pvz., kreidos pievos). Kreidoje labai gausu jūros fosilijų — moliuskų, foraminiferų, kokolitų fragmentų — todėl ji yra geologams ir paleontologams vertingas objektas.
Tipai ir kasdienis naudojimas
Juodoji kreida iš tikrųjų nėra tikroji kreida. Dažnai kasdieniame vartojime taip pavadinama piešimo kreida, kuri gaminama iš gipso (kalcio sulfato) arba iš kitų medžiagų; tradicinė juodoji ar baltoji piešimo kreida yra minkšta ir palieka žymę ant kietų paviršių. Žmonės ją naudoja rašymui ir piešimui ant lentų — pavyzdžiui, ant juodosios lentos — o žymes galima nuvalyti trintuku arba vandeniu. Parduotuvėse dažnai parduodamos maždaug 5 cm ilgio kreidos lazdelės, skirtos mokyklai ar piešimui.
Taip pat yra dideli minkštos kreidos gabalai ir spalvota kreida, kuriais vaikai piešia ant žemės, pavyzdžiui, ant betono (pvz., šaligatvio) arba asfalto (pvz., važiuojamosios dalies). Tokia kreida paprastai būna pusiau tirpi arba išplaunama — lietus dažnai nuplauna piešinius nuo grindinio, todėl jie laikini ir saugesni vaikams.
Siuvėjų kreida taip pat nėra tikra natūrali kreida — tai dažniausiai talkas (magnio silikatas), naudojamas kaip laikina žymėjimo priemonė. Siuvėjai ir siuvėjos ja piešia ant medžiagos, žymėdami kirpimo linijas ar korekcijas drabužiams. Šio tipo žymės paprastai lengvai nusiplauna arba išsiplauna džiovinant bei garinant.
Pramoninis ir šalutinis panaudojimas
Kreida ir kalcio karbonatas turi daug pramoninių panaudojimo sričių: ji naudojama kaip žaliava kalkių (gyvsidabrio) ir cemento gamybai, kaip pildiklis popieriaus, dažų, gumos ir plastiko pramonėje, dantų pastose ir maisto prieduose (E170), taip pat kaip buitinė priemonė pH reguliavimui dirvožemyje (kalkinimas). Kreida taip pat naudojama kaip antacidinė medžiaga medicinoje (kartais CaCO3 tabletėse) bei meno ir skulptūros medžiaga dėl savo minkštos tekstūros.
Saugos ir priežiūros pastabos
Kreidos ir kreidos produktų dulkės gali dirginti kvėpavimo takus ar akis, todėl didesnės koncentracijos dulkes patartina vengti ir naudoti apsaugines priemones darbo vietoje. Siuvėjų talkas ir piešimo kreida paprastai yra saugesni kasdienei veiklai, tačiau vis tiek rekomenduojama vengti ilgalaikio įkvėpimo. Ant lentų esančias kreidos žymes ar spalvotą piešinį galima pašalinti nuvalius drėgna šluoste arba tiesiog vandeniu.
Apibendrinant — kreida yra natūrali, geologiškai reikšminga kalkakmenio forma su daugeliu gamtinių, kultūrinių ir pramoninių panaudojimų: nuo uolų ir kalvų kraštovaizdžio iki mokyklinių lentų, vaikų žaidimų ir pramonės šakų.
