Mezozojus — geologinė era: dinozaurai, pirmieji paukščiai ir žinduoliai

Mezozojus - geologinė era, kurioje gyveno dinozaurai, pirmieji paukščiai ir žinduoliai. Jis truko apie 186 mln. metų, prasidėjo prieš 252,2 mln. m. (prieš milijonus metų) P/Tr išnykimu ir baigėsi prieš 66 mln. m. K/T išnykimu (dinozaurus pražudžiusiu išnykimu).

Dinozaurai atsirado maždaug 231 mln. m. (21 mln. metų po mezozojaus pradžios). Jie išsivystė iš ankstyvųjų roplių, vadinamų archozaurais (grupė, kuriai iki šiol priklauso šiuolaikiniai paukščiai ir krokodilai).

Mezozojus yra vidurinysis iš trijų epochų, sudarančių fanerozojaus eoną. Prieš mezozojų buvo paleozojaus era. K/T išnykimas 66 m. pr. m. e. taip pat žymi kainozojaus eros, kurioje gyvename, pradžią.

Trys mezozojaus periodai buvo šie:

Triasas (apie 252–201 mln. metų prieš dabar)

Triasas seka po didžiausio Žemės istorijoje išnykimo — Permo/Triasio (P/Tr) įvykio — ir pasižymi ekologinių nišų atkūrimu bei naujų grupių iškilimu. Tuo laikotarpiu archozaurai sparčiai diversifikavosi ir iš jų vėliau atsirado pirmieji dinozaurai. Triase taip pat atsirado pirmieji tikrieji žinduoliai (maži, dažnai naktiniai gyvūnai) ir pirmieji krokodilo formos archosaurai.

Klima dažniausiai buvo šilta ir sausa, o žemyno žemėlapis keitėsi — Pangeja buvo dar vieninga arba tik pradėjo skilinėti. Jūros užimtumo lygis nebuvo itin aukštas, bet jūrose jau gyveno įvairūs ropliai, pvz., ichthyosaurai ir plesiosaurai. Triaso pabaigoje įvyko dar viena didesnė išnykimo fazė (pabaigos triaso išnykimas), susijusi su intensyvia vulkanine veikla, kuri pakeitė evoliucinius trajektorijas į Jurassicą.
Jura (apie 201–145 mln. metų prieš dabar)

Juros laikotarpis yra dažnai siejamas su dinozaurų aukso amžiumi. Tuo metu išsivystė dideli sauropodai (ilgakakliai grėbliai), stambūs plėšrieji theropodai ir įvairios kitos dinozaurų grupės. Būtent jūroje radome vienus garsiausių fosilijų pavyzdžių.

Juros metu pradėjo intensyviau skilinėti Pangeja — formavosi Laurasija ir Gondvana, o tai lėmė klimato ir gyvūnijos bei augalijos įvairovės skirtumus tarp regionų. Jūrose karaliavo plesiosaurai ir iktiesaurai, ore dominavo pteriosaurai, o vėliau pasirodė ir pirmieji tikrieji paukščiai (pvz., žinomas Archaeopteryx iš vėlyvosios juros). Augalija buvo daugiausia gimnosperminė: kėniai, cikadų giminės ir ginkmedžiai.
Kretas (apie 145–66 mln. metų prieš dabar)

Kretos periodas pasižymėjo didžiule ekologine ir morfologine įvairove. Čia išsivystė daug specifiškų dinozaurų grupių — hadrozaurai (”antgalviai”), ceratopsidai (ragai ir skydai turintys dinozaurai), didieji plėšrieji kaip Tyrannosauridae, taip pat plėšrieji ir žuviaėdžiai jūrų ropliai (pvz., mosasaurai) vėlyvojo Kreto metu.

Vienas svarbiausių Kretos įvykių — angiospermai (žydintieji augalai) pradėjo sparčiai plisti ir pakeitė ekosistemas bei mitybos tinklus. Klimatas buvo bendrąja prasme šiltesnis nei šiandien, jūros lygis daug kur buvo aukštas, todėl formavosi plati seklumų zona, palanki jūrų gyvybei.

Kretos pabaigoje įvyko žymiausias mezozojaus nukritimas — K/T (dažnai vadinamas K/Pg) išnykimas prieš ~66 mln. metų. Jam priskiriama didelė asteroido smūgio į Žemę (Chicxulub) ir galimai intensyvi vulkaninė veikla (pvz., Deccan Traps) sąveika; rezultatas — daugumos dinozaurų, daugelio jūrinių roplių ir kitų grupių išnykimas, atvėręs kelią kainozojaus erai ir žinduolių įsitvirtinimui.

Kiti svarbūs mezozojaus bruožai

Evoliucijos impulsas: mezozojaus metu įvyko svarbūs evoliuciniai perversmai — dinozaurai tapo dominuojančia sausumos grupe, paukščiai atsirado iš theropodinių dinozaurų, o žinduoliai išsilaikė kaip mažesnės, dažnai naktinės formos, vėliau evoliucionuodami į sudėtingesnius tipus po K/T išnykimo.
Tektonika ir klimatas: tektoninių plokščių judėjimas per mezozojų sukėlė žemynų skilimą, jūros lygio kitimus ir regioninį klimato skirtumą. Apskritai buvo šiltesnė atmosfera ir aukštesnis CO2 lygis nei dabartiniais laikais.
Fosilijų įrašas: mezozojaus periodas paliko gausų fosilijų archyvą — nuo dinozaurų kaulų iki augalų ir jūrų roplių liekanų — todėl tai viena geriausiai ištirtų erų paleontologijoje.

Mezozojus svarbus ne tik dėl įspūdingų gyvūnų, bet ir dėl to, kad per jį susiformavo geologinės bei ekologinės sąlygos, kurios vėliau leido žinduoliams ir galiausiai žmonėms išsivystyti ir užimti žemę. Tyrimai apie mezozojų — nuolatinis geologijos, paleontologijos ir evoliucijos mokslų objektas.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra mezozojus?

Atsakymas: Mezozojus - tai geologinė era, trukusi apie 186 milijonus metų, prasidėjusi prieš 252,2 milijono metų ir pasibaigusi prieš 65 milijonus metų. Šiuo laikotarpiu gyveno dinozaurai ir pirmieji žinduoliai.

K: Kada atsirado dinozaurai?

A: Dinozaurai atsirado maždaug prieš 231 mln. metų, t. y. praėjus 21 mln. metų nuo mezozojaus pradžios.

K: Iš kokios grupės išsivystė dinozaurai?

A: Dinozaurai išsivystė iš roplių, vadinamų archozaurais, kurie taip pat giminingi šiuolaikiniams paukščiams ir krokodilams.

K: Kuo mezozojaus laikotarpiu žinduoliai skyrėsi nuo dinozaurų?

A: Didžiąją ilgo juros ir kreidos periodų dalį žinduoliai buvo maži naktiniai gyvūnai, gyvenę daugiausia miškuose, o dauguma jų prarado spalvinį regėjimą. Priešingai, dabartiniai žinduoliai turi tam tikrą spalvinį regėjimą, nes turi trijų tipų spalvinius receptorius (kūginės ląstelės).

Klausimas: Kokiam eonui priklauso mezozojus?

A: Mezozojus priklauso fanerozojaus eonui.

K: Kas buvo prieš jį ir po jo?

A: Prieš mezozojų buvo paleozojaus era, o po jo - kainozojaus era, kurioje mes gyvename ir kurią 65 m. pr. m. e. paženklino masinis išmirimas, vadinamas K/T išnykimu.

K: Kokie trys mezozojaus eros laikotarpiai?

A:Mezozojaus epochoje skiriami trys laikotarpiai: triasasas, jura ir kreida.