Era geologijoje - tai kelių šimtų milijonų metų laikotarpis. Ji apibūdina ilgą uolienų sluoksnių seriją, kuriai geologai nusprendžia suteikti pavadinimą. Pavyzdžiui, mezozojaus era, kai Žemėje gyveno dinozaurai.

Epocha susideda iš laikotarpių, o kelios epochos sudaro eoną. Fanerozojaus eonas prasidėjo maždaug prieš 541 mln. metų (mya). Jį sudaro paleozojaus era (iš graikų kalbos kilęs žodis "seniausia gyvybė"), mezozojaus era ("vidurinioji gyvybė") ir kainozojaus era ("naujausia gyvybė").



Geologinės laiko skalės hierarchija (aiškiau)

Tiksliau, geologinių laikotarpių hierarchija nuo ilgiausio iki trumpiausio yra tokia: eonas > era > periodas (laikotarpis) > epocha > amžius. Tai reiškia, kad kelių erų sudaro vieną eoną, era yra suskirstyta į laikotarpius, o laikotarpiai — į epochas ir amžius. Eros yra nustatomos pagal uolienų sluoksnius, fosilijas ir geochronologinius (radiometrinius) duomenis.

Pagrindinės Fanerozojaus eros

  • Paleozojaus era (apie 541–252 mln. metų prieš dabar): prasidėjo kembro periodo fosilinės "eksplozijos" laikotarpiu, kai staigiai išaugo gyvūnų įvairovė. Svarbūs įvykiai: silurs ir devonas — žuvų ir pirmųjų sausumų augalų bei stuburinių plėtra; karbonas — dideli kaloringi miškai; permė — baigėsi didžiausia masinė išnykimo fazė Žemės istorijoje (t. y. Permo masinis išnykimas).
  • Mezozojaus era (apie 252–66 mln. metų): dažnai vadinama "dinozaurų era". Susideda iš trijų pagrindinių periodų — triaso, jutų (jurajinio) ir kreidos. Mezozojuje vyko didelė rūšių diferenciacija, išsivystė sparčiai augę ropliai, paukščiai ir pirmieji žinduoliai. Era baigėsi kreidos–paleogeno (K–Pg) masiniu išnykimu (~66 mln. metų), kada išnyko daug dinozaurų rūšių.
  • Kainozojaus era (apie 66 mln. metų iki dabartyje): po kreidos–paleogeno išnykimo kainozojuje sparčiai išsivystė žinduoliai ir paukščiai, formavosi dabartinės faunos ir floros grupės. Kainozojus skaidomas į periodus (pvz., paleogeną, neogeną) ir į epocas (pvz., pleistocenas, holocenas), kurių metu susiformavo ledynmečiai ir galiausiai atsirado šiuolaikinė žmogaus rūšis.

Kaip nustatomos eros ir jų ribos

Eras ribos nustatomos remiantis geologiniais rodikliais: uolienų sluoksnių stratigrafija, fosilijų pasikeitimai (biostratigrafija), cheminių žymių pokyčiai ir radiometrinio datavimo rezultatai. Tarptautinė stratigrafijos komisija (International Commission on Stratigraphy) oficialiai apibrėžia ir patvirtina geologinių vienetų pavadinimus ir atskyrimo vietas (GSSP — "golden spike").

Kodėl tai svarbu

Geologinės eros padeda rekonstruoti Žemės istoriją, suprasti evoliucijos eigą, klimato kaitą ir masinių išnykimų priežastis. Šios žinios yra svarbios ne tik mokslui, bet ir praktiniai: ieškant iškastinių išteklių, vertinant geologinę riziką bei modeliuojant būsimas klimato tendencijas.