Eryops — Permo laikų išnykęs pusiau vandens temnospondilas
Eryops — Permo laikų didelis pusiau vandens temnospondilas: fosilijos Teksase, Naujojoje Meksikoje ir Vakarų Virdžinijoje; apie 1,5–2 m ilgio, gerai prisitaikęs prie sausumos.
Eryops - išnykusių pusiau vandens temnospondilų gentis.
Daugiausia jų randama apatinio permo amžiaus (maždaug prieš 295 mln. metų) Teksaso raudonuosiuose kloduose. Fosilijų taip pat randama Naujojoje Meksikoje ir kai kuriose rytinėse JAV dalyse. Eriopsų taip pat aptinkama senesniuose Pensilvanijos sluoksniuose, Konemaugh grupės sluoksniuose Vakarų Virdžinijoje
Eryopsas buvo vidutiniškai kiek daugiau nei 1,5-2,0 m ilgio, taigi tai buvo vienas didžiausių to meto sausumos gyvūnų. Jis svėrė apie 90 kg. Tikriausiai jis turėjo nedaug plėšrūnų, nors to meto aukščiausias plėšrūnas buvo sinapsidas dimetrodonas, kuris buvo dar didesnis. Žemutiniame perme rasta keletas pilnų Eryops skeletų, tačiau dažniausiai aptinkamos kaukolės kaulų ir dantų fosilijos.
Eryops buvo geriau prisitaikęs prie sausumos aplinkos nei jo protėviai. Tvirtos galūnės ir stiprus stuburas palaikė kūną būnant ne vandenyje.
Išvaizda ir anatominės savybės
Eryops pasižymėjo dideliu, platoka kaukole su galingais žandikauliais ir aštriais dantimis — tai rodė jo plėšriojo mitybos pobūdį. Kaukolė buvo kampuota, su plačiu snukiu ir akimis išsidėsčiusiomis viršutinėje galvos dalyje, kas padėjo grobį stebėti tiek vandenyje, tiek pakrantėje. Kūno ilgis siekdavo apie 1,5–2 m, o masė — maždaug ~90 kg.
Svarbiausi anatominiai bruožai:
- stiprios, platus petys ir gerai išvystytos priekines bei užpakalinės galūnės — tinkamos ne tik plaukiojimui, bet ir vaikščiojimui per sausumą;
- masyvus stuburas ir tvirtos sąnarių struktūros — palaikė kūno svorį ne vandenyje;
- plati krūtinės ląsta ir rozetės formos dantys — pritaikyti grobio suspaudimui;
- gana ilgokas uodegos pagrindas, padedantis plaukiant.
Gyvenimo būdas ir mityba
Eryops buvo generalinis pusiau vandens plėšrūnas. Greičiausiai jis medžiodavo žuvis, smulkesnius stuburinius ir galbūt jauniklius kitų varliagyvių ar ankstyvųjų roplių. Dėl plačios kaukolės ir stiprių žandikaulių jis galėjo plėšti gana didelį grobį. Tikėtina, kad dažniausiai naudojosi pasalų taktiką — gulinėjo vandenyje ar prie krantų ir staigiai puolė praeinantį grobį.
Judėjimas ir adaptacijos sausumai
Nors temnospondilai yra priskiriami varliagyvių grupei, Eryops rodė pažangias adaptacijas sausumos gyvenimui: tvirtos galūnės leido keliauti ant žemės, o sustiprintas stuburas — laikyti kūną virš žemės. Judesiai veikiausiai buvo platūs ir išoriniai (sprawling gait), panašūs į šiuolaikinių salamandrų ar krokodilų judesius, tačiau stambesni ir galingesni dėl didesnės kūno masės.
Dauginimasis ir gyvenimo ciklas
Apie dauginimosi elgseną tiesioginių įrodymų nedaug, tačiau, remiantis artimomis temnospondilų grupėmis, galima daryti prielaidą, kad Eryops kiaušinius dėjo vandenyje arba prie kranto ir turėjo lervinę (ikivelinę) stadiją su žiaunomis. Vėliau įvykdavo metamorfizacija į sausumai labiau pritaikytą suaugusį individą.
Fosilijos ir atradimai
Eryops fosilijos buvo surastos daugiausia apatinio permo sluoksniuose, ypač Teksaso „raudonuosiuose kloduose“. Rasti tiek fragmentų (kaukolės, dantys), tiek keletas beveik pilnų skeletų, leidusių atkurti išsamų rūšies vaizdą. Surinkti duomenys padėjo suprasti, kaip temnospondilai palaipsniui įgijo savybių, leidusių ilgiau išbūti sausumoje.
Paleoaplinka ir ekologinė reikšmė
Žemutinio permo kraštovaizdis, kuriame gyveno Eryops, buvo šiltas ir sausas su sezoniniais upeliais, tvenkiniais ir potvynio lygumomis. Tokia aplinka skatino gyvūnų prisitaikymą prie periodiškai sausėjančių vandens telkinių. Eryops buvo vienas iš pagrindinių tuometinių ekosistemos plėšrūnų prie vandens telkinių ir svarbus rodiklis studijuojant perėjimą nuo visiškai vandens gyvenimo prie laipsniško pritaikymo sausumai.
Mokslo reikšmė
Studijos apie Eryops padeda atskleisti ankstyvųjų tetrapodų adaptacijas ir anatomijos pokyčius, kurie leido gyvūnams kolonizuoti sausumą. Fosilijų analizė suteikia duomenų apie morfologinę įvairovę temnospondilų tarpe ir apie to meto ekologines sąveikas tarp skirtingų laukinių grupių.
Eryops, vaizdas iš šono
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra eropai?
A: Eryops - tai išnykusių pusiau vandens temnospondilų gentis.
K: Kur randama Eryops fosilijų?
A.: Eryops fosilijų daugiausia randama Teksaso, taip pat Naujosios Meksikos ir kai kurių rytinių JAV dalių apatinio permo periodo raudonuosiuose kloduose.
K: Kuriuose Vakarų Virdžinijos sluoksniuose randama Eryops fosilijų?
A: Eryops fosilijų randama Vakarų Virdžinijos Konemaugh grupės senesniuose pensilvaniniuose sluoksniuose.
K: Kokio ilgio buvo vidutinis Eryopsas?
A: Vidutinis Eryopsas buvo šiek tiek daugiau nei 1,5-2,0 m ilgio, todėl tai buvo vienas didžiausių to meto sausumos gyvūnų.
K: Kiek svėrė Eryopsas?
A: Eriopsas svėrė apie 90 kg.
K: Kas buvo to meto aukščiausio lygio plėšrūnas ir kaip jis savo dydžiu prilygo Eryopsui?
A: To meto aukščiausias plėšrūnas buvo synapsidas Dimetrodonas, kuris buvo dar didesnis už Eryopsą.
K: Kuo Eryopsas buvo geriau prisitaikęs prie sausumos aplinkos nei jo protėviai?
A: Eryopsas buvo geriau prisitaikęs prie sausumos aplinkos nei jo protėviai dėl tvirtų galūnių ir stipraus stuburo, kuris palaikė kūną išlipus iš vandens.
Ieškoti