Dimetrodonas – permo sinapsidas su įspūdinga nugaros burė
Dimetrodonas buvo permo periodo pirmosios pusės (maždaug prieš 295–272 mln. metų) pelikozauras (ankstyvoji Synapsida). Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos: di- „du“, metron „matas“ ir odon „dantis“ – tai nuoroda į skirtingo dydžio dantis (heterodontiją), būdingą šiam gyvūnui. Dimetrodonas dažnai klaidingai vaizduojamas kaip dinozauras, tačiau jis gyveno daug anksčiau ir priklauso žinduolių šakos pirmtakams, o ne dinozaurams.
Morfologija ir anatomija
Dimetrodonas vaikščiojo keturiomis kojomis ir turėjo aukštą, išlenktą kaukolę su dideliais įvairaus dydžio dantimis, išsidėsčiusiais išilgai žandikaulių. Jo dantys buvo heterodontiški: vieni – stambesni, kandantys ar laikantys grobį, kiti – mažesni smulkesniems audiniams traukti. Kaukolė rodo stiprius žandikaulio raumenis, tinkančius plėšrūnui.
Specifinis ir lengvai atpažįstamas bruožas – didelė burė ant nugaros, suformuota iš pailgų, į viršų nuo slankstelių kylančių dyglių. Spyglius jungdavo oda, o pagal stuburo spyglių sandarą aišku, kad burė nebuvo kaulinė plokštė, o odinis išsišakojimas aplink pailgas spyglius. Stuburo ir kaulų audinio morfologija leidžia rekonstruoti ir raumenų bei sausgyslių išsidėstymą.
Burės funkcijos
Bendra paleontologų nuomonė yra tokia, kad tai buvo temperatūrą reguliuojantis įrenginys. Manoma, kad ankstyvą rytą gyvūnas galėjo sušilti, atsidūręs šonu į saulę, o vėliau atvėsti pavėsyje arba pasirūpinti, kad jo kūnas gautų mažiau saulės spindulių. Tyrimai atskleidžia, kad burės paviršius galėjo būti gerai aprūpintas krauju (vaskuliarizacija), kas padėtų efektyviai perduoti šilumą. Šiame evoliucijos etape jokie sausumos gyvūnai nebuvo homoiotermai, todėl termoreguliacija per burę būtų buvusi vertinga.
Be termoreguliacijos, labai tikėtina, kad burė taip pat buvo naudojama lytiniams ar teritoriniams signalams. Tokiu atveju oda būtų spalvota arba turėjusi raštus, padedančius pritraukti partnerius arba įspėti varžovus. Taip pat svarstoma burės vaidmuo vizualiniame atbaidymo elgesyje prieš priešus ar konkurentus.
Gyvenimo būdas ir ekologija
Dimetrodonas buvo mėsėdis, tikriausiai didžiausias plėšrūnas savo aplinkoje. Jo grobis galėjo apimti smulkesnius roplius, amfibijas ir kitus synapsidus, gyvenusius to paties laikotarpio palankiose buveinėse. Dažnai fosilijos randamos sluoksniuose, kurie kadaise buvo upių lygumos ir užmirkusių pievų zonos, kas leidžia manyti, kad Dimetrodonas medžiojo ar šmirinėjo šalia vandens telkinių.
Rūšys, dydžiai ir geografinis pasiskirstymas
Daugiausia fosilijų rasta Jungtinių Amerikos Valstijų pietvakariuose, Teksaso ir Oklahomos raudonuosiuose kloduose, tačiau aptinkami ir kitur. Didžiausia žinoma dimetrodono rūšis yra D. angelensis – apie 4,6 m, o mažiausia – D. teutonis – apie 60 cm. Rūšių skirtumai rodo platų ekologinį spektrą ir galimas skirtingas medžioklės bei elgsenos strategijas.
Evoliucinė reikšmė ir atradimai
Evoliucijos požiūriu dimetrodonas buvo sinapsidas - sausumos gyvūnų giminė, iš kurios ilgainiui atsirado žinduoliai. Jis nepriklausė tiesioginei kilmės linijai, tačiau buvo geras evoliucinės pakopos, būdingos permo sinapsidams, pavyzdys. Šios grupės anatomija (pvz., viena nosies anga, tam tikri kaukolės bruožai) parodo vystymosi link žinduolinių bruožų pradžią.
Fosilijų atradimo istorija siejama su XIX a. pabaigos paleontologiniais tyrinėjimais Jungtinėse Valstijose; garsiausias ankstyvas aprašymas priskiriamas Edward D. Cope ir jo kolegoms. Nuo to laiko rasta daug įspūdingų egzempliorių, leidusių išsamiau rekonstruoti kūno sandarą, anatomiją ir elgesio hipotezes.
Svarbiausi faktai
- Laikotarpis: ankstyvasis permas (maždaug prieš 295–272 mln. metų).
- Gruppė: pelikozauras, ankstyvoji Synapsida.
- Gyvenimo būdas: landžiojantis mėsėdis, didelis ekosistemos plėšrūnas.
- Unikalus bruožas: nugaros burė – termoreguliacija ir (arba) socialiniai signalai.
- Evoliucinė reikšmė: sinapsidas, vienas iš žinduolių protėvių šakos atstovų.
Dimetrodonas yra vienas žinomiausių Permo laikotarpio gyvūnų – jis padeda suprasti, kaip vyko žinduoliams būdingų bruožų link besivystanti evoliucija ir kaip senųjų sausumos ekosistemų „sena gvardija“ kontroliavo savo buveines prieš dinozaurų eros pradžią.
Kita rūšis, kurioje matyti sinapsidams būdingos kaukolės angos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra dimetrodonas?
Atsakymas: Dimetrodonas buvo permo periodo pirmosios pusės (maždaug prieš 295-272 mln. metų) pelikozauras (ankstyvoji Synapsida). Jis vaikščiojo keturiomis kojomis, turėjo aukštą, išlenktą kaukolę su dideliais įvairaus dydžio dantimis, išsidėsčiusiais išilgai žandikaulių.
K: Kur rasta daugiausia fosilijų?
A: Daugiausia fosilijų rasta pietvakarių Jungtinėse Amerikos Valstijose, raudonuosiuose sluoksniuose Teksase ir Oklahomoje.
K: Kokia yra didžiausia žinoma dimetrodono rūšis?
A: Didžiausia žinoma Dimetrodono rūšis yra D. angelensis - 4,6 m ilgio.
K: Koks buvo pagrindinis Dimetrodono bruožas?
A: Pagrindinis Dimetrodono bruožas buvo didelė burė ant nugaros, kurią sudarė nuo slankstelių į viršų kylantys pailgi dygliukai, sujungti oda.
K: Kaip, mokslininkų nuomone, buvo naudojama ši burė?
A: Mokslininkai mano, kad ši burė buvo naudojama kaip temperatūros reguliavimo įtaisas, leidžiantis ankstyvą rytą sušilti, pasistatant save į Saulę, o vėliau atvėsti pavėsyje arba pasirūpinti, kad kūnas gautų mažiau saulės spindulių. Be to, spalvota oda ji galėjo būti naudojama seksualinei ar teritorinei signalizacijai.
Klausimas: Kokiai evoliucinei klasei priklausė dimetrodonas?
A: Evoliucijos požiūriu Dimetrodonas priklausė sinapsidams, t. y. sausumos gyvūnams, iš kurių ilgainiui atsirado žinduoliai, bet ne pagal tiesioginę kilmę, būdingą permo sinapsidams.
