Permo-triaso masinis rūšių išnykimas
Permo ir triaso išmirimas (sutrumpintai P/Tr) buvo didžiausias išmirimo įvykis fanerozojaus eone. Išnyko 96 % visų jūrinių rūšių ir 70 % sausumos stuburinių gyvūnų. Tai vienintelis žinomas vabzdžių išnykimo įvykis. Juo baigėsi paleozojaus era ir prasidėjo mezozojaus era.
Šis įvykis yra riba tarp permo ir triaso periodų, maždaug prieš 252 milijonus metų. Kadangi buvo prarasta tokia didelė biologinė įvairovė, gyvybė Žemėje atsikūrė daug vėliau nei po kitų išnykimo įvykių. Šis įvykis apibūdinamas kaip "visų masinių išmirimų motina". Išnykimo pobūdis vis dar neaiškus, nes skirtinguose tyrimuose teigiama, kad įvyko nuo vieno iki trijų skirtingų impulsų.
Siūlomi keli išnykimo mechanizmai. Tarp jų: dideli ar daugybiniai meteoritų smūgiai, padidėjęs vulkanizmas, staigus metano hidratų išsiskyrimas iš jūros dugno. Laipsniški pokyčiai apima jūros lygio kitimą, vandenynų anoksinius reiškinius, didėjantį sausringumą ir klimato kaitos nulemtus vandenynų cirkuliacijos pokyčius.
Vienas dalykas tikriausiai yra reikšmingas. Vienas didžiausių kada nors įvykusių potvynio bazalto išsiveržimų įvyko P/Tr sandūroje. Dėl šių išsiveržimų prieš 251-250 mln. metų susidarė Sibirotrapai - didžiulė vulkaninė provincija Sibire. Tai neabejotinai būtų smarkiai pabloginę pasaulio klimatą ir dabar manoma, kad tai buvo pagrindinė didžiojo išnykimo priežastis.
Kitas veiksnys yra tai, kad tuo metu pasaulinio vandenyno lygis buvo istoriškai žemas.
Susiję puslapiai
- Išnykimo įvykių sąrašas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra permo ir triaso periodo išnykimas?
A: Permo ir triaso išnykimas buvo didžiausias išnykimas per visą fanerozojaus eoną. Jis užbaigė paleozojaus erą ir pradėjo mezozojaus erą, įvyko maždaug prieš 252 milijonus metų. Per šį laikotarpį išnyko 57 % visų biologinių šeimų, 83 % visų genčių, 96 % visų jūrinių rūšių. Tai apima daugelį žuvų ir trilobitų, 70 % visų sausumos stuburinių ir daugelį stambiųjų amfibijų, primityviųjų roplių ir sinapsidų.
K: Kiek biologinės įvairovės buvo prarasta per šį įvykį?
A: Per šį įvykį išnyko didelė biologinė įvairovė - išnyko 57 % visų biologinių šeimų, 83 % visų genčių, 96 % visų jūrinių rūšių. Tarp jų - daug žuvų ir trilobitų, 70 % visų sausumos stuburinių, daug didelių varliagyvių, primityvių roplių ir sinapsidų.
K: Kas lėmė šį didelį išnykimą?
A: Yra keletas siūlomų mechanizmų, dėl kurių šis didysis išnykimas galėjo įvykti: didelis ar daugkartinis meteoritų smūgis, suintensyvėjęs vulkanizmas, staigus metano hidratų išsiskyrimas iš jūros dugno, jūros lygio pokytis, vandenynų anoksiniai reiškiniai, didėjantis sausringumas, klimato kaitos nulemti vandenynų cirkuliacijos pokyčiai; vienas didžiausių kada nors įvykusių potvynio bazalto išsiveržimų, sukėlęs Sibiro spąstų vulkaninę provinciją Sibire; tuo metu pasaulinis jūros lygis buvo istoriškai žemas; taip pat egzistavo Pangėja, o ugnikalnių išsiveržimai paveikė šalia žemynų esančias žemes.
Klausimas: Kiek laiko reikėjo, kad gyvybė Žemėje atsigautų po šio įvykio?
A: Kadangi per šį išnykimą buvo prarasta labai didelė biologinė įvairovė, gyvybė Žemėje atsigavo daug vėliau nei po kitų išnykimų, todėl šis išnykimas vadinamas "visų masinių išnykimų motina".
K.: Ar yra koks nors dėsningumas, kaip šis įvykis paveikė rūšis?
Atsakymas: Kol kas nėra aišku, kaip šis įvykis paveikė rūšis - skirtinguose tyrimuose teigiama, kad buvo nuo vieno iki trijų atskirų impulsų.
K: Kada egzistavo Pangėja?
A.: Pangėja egzistavo permo ir triaso išmirimo laikotarpiu maždaug prieš 252 mln. metų.
K: Kas galėjo pabloginti pasaulio klimatą tuo laikotarpiu? A: Manoma, kad vienas iš veiksnių, galėjusių pabloginti pasaulio klimatą tuo laikotarpiu, buvo vienas didžiausių kada nors įvykusių potvynio bazalto išsiveržimų, dėl kurio maždaug prieš 251-250 mln. metų Sibire susidarė Sibiro trapų vulkaninė provincija.
