Sibiro trapai
Sibiro spąstai sudaro didelį vulkaninių uolienų regioną, vadinamą didele magmine provincija, Rusijos Sibiro regione.
Dideli išsiveržimai, suformavę spąstus, buvo vienas didžiausių žinomų vulkaninių įvykių per pastaruosius 500 mln. Žemės istorijos metų. Jie tęsėsi milijoną metų ir apėmė permo ir triaso ribą, maždaug prieš 251-250 mln. metų. Tuo pačiu metu vyko permo-triaso periodo išnykimas, dėl kurio, manoma, žuvo 90 % tuo metu egzistavusių rūšių. Šio "didžiojo išmirimo" galima priežastis - Sibiro spąstų išsiveržimas.
Terminas "trapai" kilęs iš švedų kalbos žodžio "trappa", reiškiančio laiptus (trappa, kartais trapp), ir reiškia regiono kraštovaizdį sudarančias laiptuotas kalvas, kurios būdingos užliejamiems bazaltams.
Sibiro spąstai. (Žemėlapis vokiečių kalba)
Geografinė apimtis
Didžiuliai bazaltinės lavos kiekiai užliejo didelę pirmykščio Sibiro teritoriją per bazaltų potvynį. Šiandien padengtas plotas yra apie 2 mln. km², t. y. maždaug toks pat, kaip Vakarų Europos plotas, o pirminiai skaičiavimai siekia 7 mln. km². Apskaičiuota, kad pirminis lavos tūris svyruoja nuo 1 iki 4 mln. km³.
Kilmė
Tikėtina, kad Sibiro trapų bazalto šaltinis buvo mantijos pliūpsnis plutos pagrinde, išsiveržęs per Sibiro kratoną (seniausią Sibiro kontinentinės plokštės dalį). Bazaltų helio izotopų analizė rodo, kad jie yra plūgo kilmės. Mokslinės diskusijos tęsiasi. Egzistuoja mažumos prieštaringai vertinama teorija, kurioje teigiama, kad trapus sukėlė didelio asteroido smūgis.
Poveikis priešistoriniam gyvenimui
Šis didžiulis išsiveržimas vyko maždaug prieš 250 mln. metų permo ir triaso riboje ir yra plačiai minimas kaip permo ir triaso išnykimo priežastis. Šis išmirimo įvykis, dar vadinamas Didžiuoju išmirimu, paveikė visą gyvybę Žemėje ir, manoma, kad dėl jo žuvo 90 % tuo metu gyvenusių rūšių. Sausumos gyvybė po Sibiro spąstų išsiveržimo sukeltų aplinkos sutrikimų atsigavo tik po 30 mln. metų.
Vieną iš pasaulio paveldo objektų - Putoranos plynaukštę - sudaro Sibiro spąstai
Sibiro spąstai ir nikelis
Manoma, kad Sibiro spąstai išsiveržė per milijoną ar daugiau metų per daugybę židinių, veikiausiai į rytus ir pietus nuo Norilsko Sibire. Milžiniškas Norilsko nikelio, vario ir paladžio telkinys susiformavo magmos srautuose pagrindiniuose Sibiro trapuose. Tai, kad čia yra gausių tufo ir piroklastinių nuosėdų, leidžia manyti, kad bazaltinių lavų išsiveržimų metu arba prieš juos įvyko keletas didelių sprogstamųjų išsiveržimų. Silicinių vulkaninių uolienų, tokių kaip riolitas, buvimas taip pat rodo sprogstamuosius išsiveržimus.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kur yra Sibiro haskių gaudyklės?
A: Sibiro haskiai gyvena Rusijos Sibiro regione.
K: Kokio tipo vulkaninės uolienos sudaro Sibiro spąstus?
A: Sibiro spąstai sudaro didelį vulkaninių uolienų regioną, vadinamą didžiąja magmine provincija.
K: Kiek laiko truko Sibiro spąstus suformavę išsiveržimai?
A: Sibiro spąstus suformavę išsiveržimai truko milijoną metų.
K: Kada įvyko Sibiro spąstus suformavę išsiveržimai?
A: Sibiro spąstus suformavę išsiveržimai vyko permo ir triaso riboje, maždaug prieš 251-250 mln. metų.
K: Kas vyko tuo pačiu metu, kai vyko Sibiro spąstus suformavę išsiveržimai?
A: Permo ir triaso periodo išnykimas vyko tuo pačiu metu, kai vyko išsiveržimai, suformavę Sibiro spąstus.
K: Kiek rūšių, manoma, išnyko dėl permo-triaso periodo išnykimo?
A: Manoma, kad dėl permo-triaso išnykimo žuvo 90 % tuo metu egzistavusių rūšių.
K: Kodėl regiono kraštovaizdį sudarančios kalvos vadinamos "spąstais"?
A: Terminas "trapai" kilęs iš švedų kalbos žodžio "laiptai", reiškiančio regiono kraštovaizdį formuojančias laiptuotas kalvas, kurios būdingos potvynių bazaltams.
