Švedų kalba
Švedų kalba ("svenska" ) - tai kalba, kuria daugiausia kalbama Švedijoje ir kai kuriose Suomijos dalyse, dažniausiai pietinėje ir vakarinėje pakrantėje bei Alandų salose. Švediškai kalba daugiau nei devyni milijonai žmonių. Ji panaši į dvi kitas skandinavų kalbas - norvegų ir danų, todėl žmogus, kuris supranta vieną iš šių kalbų, gali suprasti ir kitas. Kitos skandinavų kalbos, pavyzdžiui, islandų ir farerų, yra mažiau giminingos ir švedų kalbos jų nesupranta. Visoje Švedijoje kalbama ir rašoma standartine švedų kalba, tačiau nedideliuose miestuose ir kaimo vietovėse yra vietinių tarmių, kurių gramatika ir žodynas skiriasi.
Švedų kalba prasidėjo kaip senosios norvegų kalbos dialektas, kuris buvo kalba, kurią visi Skandinavijoje suprato vikingų epochoje. Apie XII a. švedų kalba pamažu ėmė skirtis nuo kitų tarmių. Vėliau šios tarmės tapo tuo, ką šiandien vadiname norvegų, islandų, farerų ir danų kalbomis. Švedų kalba yra germanų kalba, šiek tiek panaši į anglų kalbą, nes X a. į Angliją įsiveržė vikingai. Ji dar panašesnė į vokiečių ir olandų kalbas, iš dalies dėl viduramžiais veikusios Hanzos sąjungos, kai Švedija labai atvirai prekiavo su Vokietija.
Švedų kalboje yra trys ženklai, kurie anglų kalboje nevartojami. Tai å, ä ir ö. Raidė å yra balsis tarp [a] ir [o], panašus į anglišką žodį awe. Raidė ä yra balsis, panašus į [ɛ], kaip ir angliškame žodyje bed. Raidė ö yra balsis tarp [o] ir [ɛ], tariama [øː], kaip u angliškame žodyje burn. Šie ženklai taip pat vartojami suomių kalboje, o norvegų ir danų kalbose vietoj ä ir ö vartojami panašūs ženklai æ ir ø.
Švedų kalba taip pat turi keletą svarbių gramatikos skirtumų. Baigiamieji daiktavardžiai pridedami prie daiktavardžių galūnių, todėl ett hus (namas) tampa huset (namas). Be to, kitaip nei anglų kalboje, švedų kalboje vartojamos dvi gramatinės lytys - bendroji ir gimtoji. Bendrosios giminės daiktavardžiai kartais vadinami "en žodžiais", o daugelis žodžių, reiškiančių gyvus (arba kadaise gyvus) daiktus, yra "en žodžiai". Gimininės giminės daiktavardžiai kartais vadinami "ett words".
Kai kurių žodžių švedų kalba pavyzdys
Švedų kalba | Anglų kalba |
Ett/En | Vienas |
Svetainė | Du |
Tre | Trys |
Fyra | Keturios |
Fem | Penki |
Seksas | Šešios |
Sju | Septyni |
Åtta | Aštuoni |
Nio | Devyni |
Tio | Dešimt |
Ja | Taip |
Nej | Ne |
Jag | I |
Du | Jūs |
Mig | Aš |
Han | Jis |
Garbė | Ji |
Vi | Mes |
De/dem | Jie/jos |
Ką jūs galite padaryti? | Aš esu |
Sverige | Švedija |
Hus | Namas |
Apvadas | Pagrindinis |
Väg | Kelias |
Björnar | Meškos |
Hjälp | Pagalba |
Pagrindinės švedų kalbos išraiškos
Dievo dag/Hej | Laba diena / Sveiki |
Hur mår du? | Kaip sekasi? |
Jag mår bra, tack | Labai gerai, ačiū |
Tack | Ačiū |
Tack så mycket | Labai ačiū |
Dievas morgon | Labas rytas |
Dievas eftermiddag | Labas vakaras |
Hej då | Atsisveikinimas |
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokia kalba dažniausiai kalbama Švedijoje?
A: Švedijoje dažniausiai kalbama švedų kalba (svenska).
K: Kiek žmonių kalba švediškai?
Atsakymas: Švediškai kalba daugiau nei devyni milijonai žmonių.
K: Ar žmogus, kalbantis viena Skandinavijos kalba, gali suprasti kitas kalbas?
Atsakymas: Taip, žmogus, kuris supranta vieną iš kitų skandinavų kalbų, pavyzdžiui, norvegų ir danų, gali suprasti kitas kalbas.
K: Ar yra vietinių švedų kalbos dialektų?
Atsakymas: Taip, mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse yra keletas vietinių tarmių, kurių gramatika ir žodynas skiriasi.
K: Kokia švedų kalbos kilmė?
A: Švedų kalba atsirado kaip senosios norvegų kalbos, kurią vikingų epochoje Skandinavijoje visi suprato, dialektas. Apie XII a. ji pamažu ėmė skirtis nuo kitų tarmių.
K: Ar švedų kalboje yra kokių nors simbolių, kurie nevartojami anglų kalboje?
A: Taip, švedų kalboje yra trys rašmenys, kurie nevartojami anglų kalboje - å, ä ir ö.
K: Kokia gramatinė lytis vartojama švedų kalboje?
A: Be bendrinės ir giminės lyčių, kurios skiriasi nuo anglų kalbos gramatikos taisyklių, daiktavardžiai taip pat turi baigmenis, kurie dar labiau juos skiria.