Suomių kalba
Suomių kalba yra finougrų kalba, priklausanti uralo kalbų šeimai. Tai viena iš dviejų oficialių Suomijos kalbų. Ji taip pat yra oficiali mažumos kalba Švedijoje. Suomių kalba yra viena iš keturių Europos nacionalinių kalbų, kuri nėra indoeuropiečių kalba. Kitos trys yra estų ir vengrų kalbos, kurios taip pat yra uralų kalbos, ir baskų kalba.
Susijusios kalbos
Suomių kalbos gramatika ir dauguma suomiškų žodžių labai skiriasi nuo kitų Europos kalbų gramatikos ir žodžių, nes suomių kalba nėra indoeuropiečių kalba. Kitos dvi nacionalinės kalbos, kurios, kaip ir suomių kalba, yra uralo kalbos, yra estų ir vengrų kalbos. Estai ir suomiai paprastai gali suprasti vieni kitus, tačiau jų kalbos labai skiriasi. Nors suomių ir vengrų kalbos yra giminingos, jos neatrodo ir neskamba panašiai. Suomių ir vengrų kalbos atsiskyrė labai seniai, ir kiekviena kalba sukūrė savo žodyną. Žmonės, kurie moka kalbėti suomiškai, be papildomo mokymosi negali suprasti vengrų kalbos, o vengrai negali suprasti suomių kalbos. Tačiau yra keletas pagrindinių žodžių, kurie labai panašūs, pavyzdžiui: "ranka" (suomiškai "käsi" ir vengriškai "kéz") "eiti" (suomiškai "mennä" ir vengriškai "menni"), "žuvis" (suomiškai "kala" ir vengriškai "hal").
Suomių kalbos gramatika
Suomių kalba yra sintetinė ir aglutinacinė kalba. Tai reiškia, kad suomių kalbos žodžiai turi kamieną, vadinamą "kūnu", ir kitas dalis, kurios sudaro jų reikšmę. Šiuo požiūriu suomių kalba panaši į japonų kalbą, turkų kalbą ir lotynų kalbą. Suomių kalboje yra 17 dėmenų / žodžių tipų (sanatyypit). "Atvejį" galite įsivaizduoti kaip prie žodžio pridedamą galūnę, kuri padeda apibūdinti jo paskirtį sakinyje. Veiksmažodžiai turi 5 laikus (esamasis, būtasis, būtasis, būtasis kartinis, būtasis kartinis ir būsimasis laikas). Be to, veiksmažodžiai turi du dalyvių (aktyvųjį ir pasyvųjį) atvejus. Suomių kalboje gausu gerundijų, kurios yra daiktavardžiai, padaryti iš veiksmažodžių (pavyzdžiui: skaitymas - skaityti), taip pat egzistuoja suomių kalboje (lukeminen - lukea).
Suomių kalba yra sudėtinga, savaime kintanti kalba. JAV valstybės departamentas ją priskyrė prie labai sudėtingų kalbų gimtakalbiams. Sudėtingumą lemia ne tik kalbos gramatinė struktūra, bet ir tarimas bei intonacija, palyginti su anglų kalba.
Suomių kalbos rašyba ir tarimas
Suomių kalba tariama taip, kaip ji rašoma. Kai kurių raidžių tarimas panašus į anglų kalbos tarimą. Tačiau:
- "j" yra kaip angliškas "y" žodyje "yes".
- "s" yra kaip angliška "s" žodyje "sad" (niekada kaip "z")
- "h" visada tariama, net ir skiemens gale, pvz., "ahdas" ("siauras")
- dvigubi balsiai padaro garsą ilgą.
- "ä" yra panašus į "a" anglų kalbos žodyje "cat".
- "ö" yra beveik toks pat kaip angliškas artikelio "a". Jis tariamas suapvalintomis lūpomis, panašiai kaip "eu" prancūzų "peur" arba vokiečių "ö".
- raidė "c" nevartojama. Ji keičiama raide "k" arba "s", kad būtų išvengta painiavos ir rašymas būtų paprastas.
- raidė "q" nevartojama. Ji keičiama raide "k" arba "kv", kad būtų paprasčiau rašyti.
- raidė "y" tariama kaip "u" prancūzų kalboje arba "i" žodyje "in", bet su suapvalintomis lūpomis, labai panašiai kaip "ö".
- raidė "z" tariama kaip "ts", kaip vokiečių kalboje. Dažnai rašoma kaip "ts", kad būtų paprasčiau rašyti.
- raidė "x" paprastai rašoma kaip "ks", kad būtų paprasčiau rašyti, pvz., vietoj žodžio "taksi" rašoma "taksi".
Angliškai kalbantieji dažnai iškvepia, kai taria tokias raides kaip "k", "p" ir "t". Suomių kalboje jie to nedaro, o "nuryti garsą", kaip sakoma sename posakyje, reikia daug praktikos.
Tinkamas suomiškų diftongų (öy, yö, äy, eu ir kt.) tarimas yra sudėtingas.
Suomiškų žodžių pavyzdžiai
| Yksi | Vienas |
| Kaksi | Du |
| Kolmė | Trys |
| Kyllä | Taip |
| Ei | Ne |
| Minä | I |
| Sinä/Te | Jūs |
| Hän | Jis/ji |
| Aš | Mes |
| Jis | Jie |
| Olen/Minä olen | Aš esu |
| Suomi | Suomija |
| Talo | Namas |
| Koti | Pagrindinis |
| Kaklaraištis | Kelias |
| Äiti | Motina |
| Isä | Tėvas |
| Tyttö | Mergina |
| Poika | Berniukas |
| Vauva | Kūdikis |
| Automatinis | Automobilis |
| Juna | Traukinys |
| Lentokone | Lėktuvas |
| Ravintola | Restoranas |
| Nukke | Lėlė |
| Svetainė | Lova |
| Tuoli | Kėdė |
| Kaupunki | Miestas / miestelis |
| Puisto | Parkas |
| Polkupyörä | Dviračiai |
| Kukka | Gėlės |
| Kevät | Pavasaris |
| Kesė | Vasara |
| Syksy | Ruduo / ruduo |
| Talvi | Žiema |
Pagrindinės suomių kalbos išraiškos
| Hei | Sveiki |
| Mitä kuuluu? | Kaip sekasi? (neoficialiai) |
| Kiitos hyvää | Labai gerai, ačiū |
| Kiitos | Ačiū |
| Kiitos palikimas | Labai ačiū |
| Hyvää huomenta | Labas rytas |
| Hyvää iltaa | Labas vakaras |
| Kuo daugiau informacijos | Laba naktis |
| Hyvästi | Atsisveikinimas |
| Nimeni apie Anną | Mano vardas Anna |
| En osaa puhua suomea | Nemoku kalbėti suomiškai |
| Puhutteko anglų kalba? | Ar kalbate angliškai? |
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra suomių kalba?
Atsakymas: Suomių kalba - tai Uralo kalba, kuria kalbama Suomijoje ir kuri laikoma viena iš dviejų oficialių šalies kalbų.
K: Kiek Suomijoje yra oficialių kalbų?
Atsakymas: Suomijoje yra dvi oficialios kalbos, ir suomių kalba yra viena iš jų.
K: Ar suomių kalba kalbama už Suomijos ribų?
A: Taip, suomių kalba yra oficiali mažumos kalba Švedijoje.
K: Ar suomių kalba yra indoeuropiečių kalba?
Atsakymas: Ne, suomių kalba nėra indoeuropiečių kalba. Ji yra viena iš keturių Europos nacionalinių kalbų, kurios nėra indoeuropiečių kalbos.
K: Kokios yra kitos uralo kalbos, išskyrus suomių kalbą?
A: Estų ir vengrų kalbos taip pat yra Uralo kalbos, taip pat suomių kalba.
K: Kas yra baskų kalba?
A: Baskų kalba yra dar viena Europos kalba, kuri nėra indoeuropiečių kalba.
K: Ar suomių kalba turi kokių nors sąsajų su kitomis kalbomis?
A: Suomių kalba priklauso uralių kalbų šeimai, kuriai taip pat priklauso estų, vengrų ir samių kalbos. Šios kalbos turi tam tikrų panašumų, tačiau nėra susijusios su indoeuropiečių kalbomis, tokiomis kaip anglų, prancūzų ar vokiečių.
