Diftongas: apibrėžimas, pavyzdžiai ir tarimas
Išsamus diftongo vadovas: aiškus apibrėžimas, praktiniai pavyzdžiai ir tarimo patarimai, padėsiantys taisyklingai atpažinti ir ištarti dvigarsius.
Diftongas (iš angl. diphthong: tariamas kaip „DIF-thong“ arba „DIP-thong“) – tai vienas garsas, sudarytas iš dviejų greitai einančių vienagalvių (monoftongų) elementų, ištariamų vienoje skiemens vietoje, kai kalbantysis perkelia burnos, liežuvio ar lūpų padėtį. Kitaip sakant, tai balsis, kuriame girdimi du skirtingi balsių skambesiai, bet jie sujungiami į vieną fonetinį vienetą.
Pavyzdžiai
Daugelio kalbų diftongai gerai matomi šiuose pavyzdžiuose (IPA – tarimo žymėjimas):
- anglų: time /aɪ/ (tariama kaip „taim“), house /aʊ/ („haus“), boy /ɔɪ/ („boj“), day /eɪ/ („dei“), go /oʊ/ („gou“);
- lietuvių kalboje dažni diftongai (rašyboje ir tarime) yra, pavyzdžiui, ai, au, ei, eu, ie, uo – žodžiuose daina (ai), auksas (au), veidas (ei), miega (ie), liemuo (uo).
Tarimas ir fonetinės savybės
Skirtingai nuo vienbalsio (monoftongo), kuris įgarsinamas stabilia, maždaug vienoda artikuliacija (pvz., trumpasis „oo“ angliškame book /ʊ/), diftonge artikuliacija kinta: kalbėtojas pradedąs ištarti pirmąjį komponentą, tada perkelia burną į antrąjį komponentą taip, kad girdimas vienas sklandus perėjimas. Diftongai gali būti:
- kritę (falling) – stipresnis elementas yra pradžioje (pvz., angl. /aɪ/);
- kilę (rising) – stipresnis elementas ateina pabaigoje (kai kuriose kalbose);
- taip pat jie skiriasi pagal artikuliacijos trajektoriją: lūpų formą, liežuvio padėtį ir t. t.
Skirtumas nuo dviejų atskirų balsių (hiatus)
Vertinant tarimą, svarbu atskirti diftongą nuo dviejų atskirų balsių, kurios priklauso skirtingiems skiemenims (vadinamojo hiatus). Pavyzdžiui, žodyje su dviem balsiais vienas gali priklausyti prieš tai esančiai ir kitas kitai skiemens daliai – tuomet tai nėra diftongas. Diftongas visada tariamas kaip vienas skiemuo.
Etimologija
Žodis diftongas kilo iš senosios graikų kalbos žodžio diphthongos: di- reiškia „du“, o -phthongos – „garsas, tonas“ (iš phthongos), taigi pažodžiui – „dviem balsais sudarytas garsas“.
Praktinės pastabos ir klaidos
- Diftongas nėra atskira žodžio reikšmė – tai fonetinė balso vienetė; tačiau diftongas gali sudaryti dalį kalbos leksemos, todėl žodis, kuriame yra diftongas, dažnai yra vienskiemenis, ypač kai diftongas užima vienintelį skiemens balsį.
- Skirtingose kalbose diftongų inventoriai ir jų tarimas smarkiai skiriasi: tie patys raidžių deriniai gali tarptautiškai reikšti skirtingus garsus.
- Daugelyje šnekamųjų kalbų diftongai ir jų ilgis gali priklausyti nuo kirčio, dialekto ar individualaus tarimo.
Apibendrinant: diftongas yra vieno skiemens balsinis garsas, kuriame vyksta akivaizdus perėjimas tarp dviejų balsių artikuliacijų. Supratimas, kada balsių pora yra diftongas, o kada – du atskiri balsiai, svarbus tiek kalbotyrai, tiek kalbų mokymuisi ir tarimo praktikai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra diftongas?
A: Tai balsis, kuriam ištarti kalbėtojas turi perkelti burną į dvi skirtingas padėtis, ir tai balsis, kuriame girdimi du skirtingi balsiai.
K: Ar galite pateikti diftongų pavyzdžių?
Atsakymas: Keletas diftongų pavyzdžių: waist, die, noise, road, house, fierce, bear, sure.
K: Kas yra vienbalsis?
Atsakymas: Tai paprastas balsis, kuriam ištarti nereikia judinti burnos, pavyzdžiui, garsas "oo" žodyje "book".
K: Kaip sudaromas diftongas?
Atsakymas: Difontone žmogus sujungia du skirtingus vienskiemenius, kaip, pavyzdžiui, garsas "oi" žodyje "aliejus".
K: Kokios skirtingos burnos pozicijos reikalingos norint sudaryti diftongą?
Atsakymas: Diktongo atveju burna pradeda skleisti vieno balselio garsą, o paskui greitai pereina prie kito balselio garso.
K: Ar diftongas tariamas vienodai skirtingose tarmėse?
A: Skirtingų akcentų kalbose diftongas gali būti tariamas skirtingai.
K: Kokia žodžio diftongas kilmė?
A: Žodis diftongas kilęs iš senosios graikų kalbos. Čia di reiškia du arba dvigubas, o dalis -fthongas reiškia garsą arba toną iš pagrindinio žodžio phthalein, kuris reiškia kalbėti, kurti garsą balsu.
Ieškoti