Senovės egiptiečių kalba: istorija, raštas ir koptų paveldas

Atraskite senovės egiptiečių kalbos istoriją, rašto evoliuciją ir koptų paveldo reikšmę — nuo Rozetės akmens iki šiuolaikinių koptų tradicijų.

Senovės Egipte buvo kalbama egiptiečių kalba. Jos rašytinė istorija siekia apie 5000 metų, todėl ji yra viena seniausių šiandien žinomų rašytinių kalbų. Koptų kalba yra šiuolaikinė egiptiečių kalbos forma. Koptai, krikščionių mažuma šiuolaikiniame Egipte, ją vartoja religiniais tikslais. Keletas žmonių vis dar laisvai kalba koptų kalba. Nors šiuolaikinis variantas žinomas, senesnius variantus pavyko išversti tik tada, kai 1799 m. buvo rastas Rozetės akmuo. Rozetės akmenyje yra tas pats tekstas trimis kalbomis — graikų, demotine (vėlesne egiptiečių forma) ir hieroglifine — iš kurių viena tuo metu buvo žinoma; tai tapo kertiniu akmeniu hieroglifų ir senosios egiptiečių kalbos supratimui.

Istoriniai etapai

Egiptiečių kalba vystėsi per ilgus tūkstantmečius. Svarbiausi etapai tradiciškai skirstomi taip:

• Protosenovė / ankstyvieji įrašai (apie 3400–3000 m. pr. m. e.) — pirmieji piešiniai ir sausi užrašai iš Naqados kultūros.
• Sena egiptiečių kalba (Old Egyptian) — naudojama pirmaisiais dinastijų laikais, ypač Senajame valstybingume.
• Vidurinė egiptiečių kalba (Middle Egyptian) — tapo klasikine kalbinio ir literatūrinio stiliaus norma (vystėsi apie 2000–1350 m. pr. m. e.).
• Vėlesnės fazės (Late Egyptian, Demotic) — pokyčiai leksikoje ir gramatikoje, demotikas tapo kasdienio rašto forma administracijoje ir versle nuo I tūkstantmečio pr. m. e.
• Koptų kalba — vystėsi nuo graikų ir demotiko įtakos helenistiniu ir romėniniu laikotarpiu; coptas pats išsivystė į rašytinę formą naudojant graikišką abėcėlę papildytą demotikos ženklų.

Raštas ir rašymo formos

Egiptiečių raštas yra vienas iš ryškiausių senovės civilizacijos pasiekimų. Pagrindinės rašymo rūšys:

• Hieroglifai — monumentinė, paveikslinė sistema, naudojama šventuose ir viešuose užrašuose bei kapų sienose.
• Hieratinis — stilizuotas hieroglifų variantas rašytinėms, popieriaus (papiruso) dokumentacijoms ir religinėms knygoms.
• Demotinis — dar labiau sutrumpintas, greitesnis rašymo būdas kasdieniams dokumentams ir komerciniams raštams.
• Koptų raštas — sudarytas iš graikų abėcėlės su papildomais demotikos ženklais; būtent šiuo raštu išliko daug krikščioniškų tekstų ir liturginių rankraščių.

Rozetės akmuo (1799 m.) tapo raktu į hieroglifų iššifravimą: Jean-François Champollion ir kiti XIX a. tyrinėtojai, pasinaudoję graikų tekstu, sugebėjo rekonstruoti daugelį hieroglifų reikšmių ir taip atverti senovės egiptiečių literatūros lobynus.

Koptų kalbos dialektai ir religinis paveldas

Koptų kalba turi kelis dialektus; svarbiausi iš jų yra Sahidic (aukštutinio Egipto, literatūrinis dialektas ankstyvaisiais krikščionybės amžiais) ir Bohairic (deltaus, vėliau tapo Koptų ortodoksės bažnyčios liturgine kalba). Didžioji dalis koptų raštų — pamokslų, liturginių tekstų, vertimų iš graikų — išliko viduramžių rankraščiuose.

Koptai ir jų Bažnyčia išsaugojo šią kalbą kaip religinį ir kultūrinį paveldą; daug koptų liturginių apeigų, maldų ir himnų iki šiol atliekami koptų kalba.

Kalbinė klasifikacija ir ypatybės

Egiptiečių kalba priklauso Afroazijos (Afro-Asiatic) kalbų šeimai, savo eilėje užimanti atskirą egiptiečių atšaką. Jos pagrindinės savybės:

• konsonantų svarba — originaliai daug balso turi dvibalsių ir triadalinių konsonantų sistemoje;
• nepilnas balsių užrašymas hieroglifuose ir demotikose — daugumą balsių mokslininkai rekonstruoja remdamiesi koptų, semitų giminaičių palyginimu ir vertimais;
• gramatinės formos keitėsi — nuo senos iki vėlesnių etapų kinta veiksmažodžių laikai, asmenų sistematika ir sintaksė.

Senovės tekstai ir literatūra

Egiptiečių literatūra apima platų žanrų spektrą: Piramidžių tekstai (vieni seniausių religinio pobūdžio tekstų), Kapų ir karstų tekstai, „Mirties knyga“ (Book of the Dead), išminties literatūra, himnai, meilės eilės, teisiniai ir administraciniai dokumentai. Daug rankraščių rastas Džaršuno, Nag Hamadi ir kitose vietose, taip pat bibliotekose ir kapuose.

Perėjimas prie arabų kalbos ir koptų vieta šiandien

Dabartinio Egipto valstybinė kalba yra egiptiečių arabų kalba, kuri pradėjo plisti po musulmonų užkariavimo VII a. ir po keleto šimtmečių tapo pagrindine kasdienio bendravimo kalba. Koptų kalba palaipsniui nurimo kaip kasdienė tarme, tačiau išliko gyva kaip liturginė kalba. Šiandien ją daugiausia vartoja bažnytinė bendruomenė, o laisvai kalbančiųjų yra mažai; tuo pačiu vyksta atgimimo pastangos — kalbos kursai, akademiniai tyrimai ir kultūriniai projektai, skirti išsaugoti koptų tekstus bei tradicijas.

Studijos ir paveldo išsaugojimas

Egiptiečių kalbos tyrimai — filologija, epigrafika ir archeolingvistika — padeda suprasti ne tik kalbą, bet ir senovės egiptiečių visuomenę, religiją, administraciją ir kasdienį gyvenimą. Daug rankraščių ir įrašų saugoma muziejuose (pvz., Britų muziejuje, Louvre) bei akademinėse kolekcijose. Iššifravimas ir vertimai atvėrė prieigą prie monumentalių tekstų, leidusių geriau suprasti Egipto istoriją ir civilizacijos raidą.

Santrauka: egiptiečių kalba — viena seniausių rašytinių kalbų pasaulyje — vystėsi per tūkstantmečius, turėjo kelias rašto ir dialektų formas, o koptų kalba yra tiesioginis to paveldo tęsinys, išlaikytas ypač krikščioniškos bendruomenės kultūroje. Rozetės akmuo ir XIX a. tyrinėtojai leido atskleisti šio turtingo kalbinio paveldžio paslaptis, o šiandien vykdomi darbai siekia išsaugoti ir (kur įmanoma) atgaivinti koptų tradicijas.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra egiptiečių kalba?

Klausimas: Kiek metų senumo yra egiptiečių kalbos rašytiniai šaltiniai?

K: Kokia yra šiuolaikinė egiptiečių kalbos forma?

K: Kas naudoja koptų kalbą religiniais tikslais?

K: Kiek žmonių vis dar laisvai kalba koptų kalba?

K: Kada buvo rastas Rozetės akmuo ir kas jame yra?

K: Kokia yra šiuolaikinio Egipto valstybinė kalba?

Paieška pagal raidę