Senovės egiptiečių kalba

Istorija

Mokslininkai egiptiečių kalbą skirsto į šešis pagrindinius chronologinius skyrius:

• Hieroglifų rašymas
• archajinė egiptiečių kalba (iki 2600 m. pr. m. e.), ankstyvojo dinastinio laikotarpio kalba
• Senoji egiptiečių kalba (2686 m. pr. m. e. - 2181 m. pr. m. e.), Senosios karalystės kalba
• Vidurinioji egiptiečių kalba (2055 m. pr. m. e. - 1650 m. pr. m. e.), Vidurinioji karalystė (2055 m. pr. m. e. - 1650 m. pr. m. e., bet truko iki XVIII Egipto dinastijos: Amenhotepas III, Achnatonas ir Amarnos laikotarpis (1353 m. pr. Kr.). Kaip rašytinė kalba ji išliko iki IV mūsų eros amžiaus.
• Vėlyvoji egiptiečių kalba (1069 m. pr. m. e. - 700 m. pr. m. e.), Trečiasis tarpinis laikotarpis (1069 m. pr. m. e. - 700 m. pr. m. e.), bet prasidėjo anksčiau - Amarnos laikotarpiu (1353 m. pr. m. e.).
• Demotinis rašymas
• Demotika (VII a. pr. m. e. - V a. po Kr., vėlyvasis laikotarpis iki romėnų laikų)
• koptų kalba (I a. po Kr. - XVII a. po Kr.), nuo ankstyvųjų romėnų laikų iki ankstyvųjų naujųjų laikų

Egiptiečių rašmenys - etiketės ir ženklai - datuojami 3200 m. pr. m. e. Šie ankstyvieji tekstai paprastai vadinami "archajine egiptiečių kalba".

1999 m. žurnalas "Archaeology Magazine" pranešė, kad ankstyviausi egiptietiški glifai datuojami 3400 m. pr. m. e., o tai "...paneigia paplitusį įsitikinimą, kad ankstyvieji logografai - piktografiniai simboliai, reiškiantys konkrečią vietą, daiktą ar kiekį, pirmiausia išsivystė į sudėtingesnius fonetinius simbolius Mesopotamijoje".

Senąja egiptiečių kalba buvo kalbama maždaug 500 metų, nuo 2600 m. pr. m. e. Vidurinioji egiptiečių kalba buvo vartojama maždaug nuo 2000 m. pr. m. e. dar 700 metų, kai atsirado vėlyvoji egiptiečių kalba; vidurinioji egiptiečių kalba išliko iki pirmųjų mūsų eros amžių kaip rašytinė kalba, panaši į lotynų kalbą viduramžiais ir klasikinę arabų kalbą šiandien. Demotinė egiptiečių kalba pirmą kartą pasirodė apie 650 m. pr. m. e. ir kaip šnekamoji kalba išliko iki V mūsų eros amžiaus. Koptų egiptiečių kalba atsirado ketvirtajame mūsų eros amžiuje ir kaip gyva kalba išliko iki XVI mūsų eros amžiaus, kai Renesanso laikotarpiu Europos mokslininkai keliavo į Egiptą mokytis šios kalbos iš vietinių gyventojų. Tikriausiai Egipto kaimuose ji kaip šnekamoji kalba išliko dar kelis šimtmečius po to. Egipto krikščionių bažnyčiose vis dar vartojama bohairiškoji koptų kalbos tarmė.

Senoji, vidurinioji ir vėlyvoji egiptiečių kalbos buvo užrašytos hieroglifais ir hieratiniais rašmenimis. Demotiškai buvo rašoma iš hieratinio rašto kilusiu raštu, kuris savo išvaizda labai panašus į šiuolaikinį arabų raštą ir taip pat rašomas iš dešinės į kairę. Koptų kalba užrašyta koptų abėcėle - modifikuota graikų abėcėlės forma su keliais iš demotikinės kalbos pasiskolintais simboliais garsams, kurių šiuolaikinėje graikų kalboje nėra, žymėti.

Arabų kalba tapo Egipto politinės administracijos kalba netrukus po arabų užkariavimo VII mūsų eros amžiuje. Ilgainiui ji pakeitė koptų kalbą, kuria kalbėjo paprasti žmonės. Šiandien koptų kalba išliko kaip Koptų stačiatikių bažnyčios ir Koptų katalikų bažnyčios liturginė kalba.

Biblijoje yra keletas žodžių, terminų ir vardų, kuriuos mokslininkai laiko egiptietiškos kilmės. To pavyzdys - egiptietiškas Juozapo vardas Zaphnath-Paaneah.