Senoji Egipto karalystė
Senąja karalyste vadinamas Egiptas III tūkstantmetyje pr. m. e., kai Egipto civilizacija pasiekė savo pirmąjį piką. Tai buvo pirmasis iš trijų vadinamųjų "karalysčių" laikotarpių, žyminčių žemutinio Nilo slėnio civilizacijos viršūnę (kiti - Vidurinioji karalystė ir Naujoji karalystė).
Senoji karalystė buvo geriausia nuo Trečiosios dinastijos iki Šeštosios dinastijos (2686 m. pr. m. e. - 2134 m. pr. m. e.). Daugelis egiptologų prie Senosios karalystės priskiria ir Memfio septintąją bei aštuntąją dinastijas kaip Memfyje centralizuotos administracijos tąsą. Po Senosios karalystės sekė susiskaldymo ir santykinio kultūrinio nuosmukio laikotarpis, kurį egiptologai vadina Pirmuoju tarpiniu laikotarpiu.
Senojoje karalystėje Egipto karališkoji sostinė buvo Memfis. Senosios karalystės laikais didžiosios piramidės buvo statomos kaip faraonų laidojimo kapai. Kadangi buvo tikima, kad faraonams valdžia suteikiama iš dangaus, po mirties jie norėjo vaikščioti pas Ra, savo Saulės dievą. Karaliaus Zosero patarėjas Inhotepas suprojektavo piramidę, tikėdamasis lengvai pasiekti Ra. Kapai buvo pastatyti vakariniame Nilo krante, kur atrodė, kad saulė leidžiasi. Dėl šios priežasties Senoji karalystė kartais vadinama "piramidžių amžiumi".
Chufu, vadinamas Cheopsu, buvo faraonas, pastatęs Didžiąją piramidę Gizoje, netoli Kairo. Jis tikėjo, kad jo siela niekada nemiršta, todėl piramidės patalpose laikė maistą, drabužius ir jam priklausiusius daiktus. Didžioji piramidė yra vienas iš septynių pasaulio stebuklų: ji aukšta kaip keturiasdešimties aukštų pastatas, ją statė šimtas tūkstančių vyrų dvidešimt metų. Naudodamiesi tik rampomis ir fizine energija, jie turėjo perkelti ir pakelti į vietą 2 300 000 kalkakmenio blokų, kurių kiekvienas svėrė apie dvi su puse tonos. Prie Didžiosios piramidės turėjo dirbti vergai, žemdirbiai ir būriai vyrų, kuriems buvo mokama vertingais daiktais, o ne monetomis (egiptiečiai neturėjo monetų).
Piramidėms saugoti buvo sukurta ir netoliese pastatyta
didžiulė akmeninė statula, vadinama Didžiuoju sfinksu. Didysis sfinksas turi žmogaus galvą ir liūto kūną, o jo letenos yra 50 pėdų (15 m) ilgio.
Galiausiai kunigai nuvertė faraonus. Tada valdė kilmingieji ir kunigai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Senoji karalystė?
A: Senoji karalystė - taip vadinamas Egiptas III tūkstantmetyje prieš Kristų, kai Egipto civilizacija pasiekė savo pirmąjį piką. Tai buvo pirmasis iš trijų vadinamųjų "karalysčių" laikotarpių, žyminčių civilizacijos viršūnę žemutinio Nilo slėnyje.
Klausimas: Kiek laiko jis truko?
A: Senoji karalystė truko maždaug nuo 2686 m. pr. m. e. iki 2134 m. pr. m. e., apimdama nuo Trečiosios dinastijos iki Šeštosios dinastijos.
K: Kur ji buvo įsikūrusi?
A: Senoji karalystė buvo Egipte, o jos karališkoji sostinė buvo Memfis.
K: Kokie bruožai siejami su šiuo laikotarpiu?
A: Šiuo laikotarpiu buvo pastatytos didžiosios piramidės, skirtos faraonų laidojimo kapavietėms, o šalia buvo sukurta ir pastatyta didžiulė akmeninė statula, vadinama Didžiuoju sfinksu.
K: Kas pastatė Didžiąją piramidę Gizoje?
A: Didžiąją piramidę Gizoje netoli Kairo pastatė karalius Chufu (dar žinomas kaip Cheopsas).
K: Kiek blokų buvo panaudota ją statant?
A: Didžioji piramidė buvo pastatyta iš 2 300 000 kalkakmenio blokų, kurių kiekvienas svėrė po dvi su puse tonos.
K: Kaip žmonėms buvo mokama už darbą ją statant?
A: Žmonėms, dirbusiems statant Didžiąją piramidę, buvo mokama vertingais daiktais, o ne monetomis, nes egiptiečiai dar neturėjo monetų.
