Senoji Egipto karalystė (2686–2134 m. pr. m. e.) — piramidžių amžius
Atraskite Senąją Egipto karalystę (2686–2134 m. pr. m. e.) — piramidžių amžius: Memfis, Chufu, Didžioji piramidė, faraonų kapai ir statybų stebuklai.
Senąja karalyste vadinamas Egiptas III tūkstantmetyje pr. m. e., kai Egipto civilizacija pasiekė savo pirmąjį didžiulį aukštį. Tai buvo pirmasis iš trijų tradiciškai skiriamų „karalysčių“ laikotarpių, žyminčių Senovės Egipto civilizacijos klestėjimą žemutinio Nilo slėnyje (kiti – Vidurinioji karalystė ir Naujoji karalystė)). Laikotarpis apima maždaug Trečiąją–Šeštąją dinastijas (apie 2686–2134 m. pr. m. e.).
Politika ir administracija
Senoji karalystė pasižymėjo stipria centralizuota valdžia, kurios centru tapo Memfio. Faraonas buvo ne tik politinis, bet ir religinis lyderis, laikytas dieviškos kilmės. Valstybės administracija buvo išvystyta: veikė vizierius, įvairūs vyriausybės biurai ir iždas, kurie organizavo žemės ūkį, mokesčių surinkimą, statybas ir karo reikalus. Dinastijų kaita žymi valdymo tęstinumą, nors kai kuriuos istorinius etapus egiptologai traktuoja skirtingai – pavyzdžiui, egiptologų prie dalis Senajai karalystei priskiria ir Memfio vėlesnes dinastijas, mat matosi tam tikras administracijos tąsumas.
Piramidės ir monumentalioji architektūra
Vienas iš Senosios karalystės simbolių – monumentalios kapavietės. Pirmasis žinomas akmeninis paminklas sukelęs revoliuciją kapų architektūroje buvo žingsninė piramidė, suprojektuota dvarų patarėjo ir architekto Imhotepo (kartais rašomas Inhotepas) – ji pastatyta karaliaus Džoserio kapavietei. Vėliau vystėsi ir slenkstinė piramidžių forma, kol pasiekta „klasikinė“ didžiųjų piramidžių forma.
Piramidės buvo statomos vakariniame Nilo krante, kur atrodė, kad saulė leidžiasi, todėl jas siejo su saulės kultu ir mirusiųjų gyvenimu bei kelione pas dievus, ypač pas Ra. Dėl šių monumentalinių kapų ir jų svarbos visuomenėje Senoji karalystė dažnai vadinama „piramidžių amžiumi“.
Gizos kompleksas ir Didžioji piramidė
Chufu (Cheopso) valdymo metu buvo pastatyta Didžioji piramidė Gizoje, vienas įspūdingiausių pasaulio senovės paminklų. Faraonai tikėjo, kad po mirties jų siela (ka) tęsis, todėl į piramides dėjo maistą, drabužius ir asmeninius daiktus bei statė laidojimo sales ir komplektus, skirtus užtikrinti amžiną gyvenimą.
Ankstesnėse ataskaitose buvo teigiama, kad piramidžių statyboje dalyvavo vergai, tačiau modernūs archeologiniai tyrimai – ypač darbinių kaimelių ir kapų prie Gizos kasinėjimai – rodo kitaip. Yra daug įrodymų, kad piramides statė sezoniniai darbuotojai, kvalifikuoti amatininkai ir samdytos brigados, kurie gavo maistą, apgyvendinimą ir atlygius natūra. Jie turėjo apgyvendinimo vietas, maisto tiekimą, medicininę priežiūrą ir kapus, tad tai buvo organizuota, valstybinių resursų palaikoma veikla, o ne masinė vergovė.
Didžiosios piramidės statyba reikalavo tūkstančių darbininkų, sudėtingos logistikos ir dešimtmečių planavimo. Tradiciniai skaičiavimai mini apie 2 300 000 kalkakmenio blokų, vidutiniškai sveriančių apie 2,5 tonos; statyba galėjo užtrukti ~20 metų. Metodai tiksliai nežinomi, bet archeologai palaiko teorijas apie rampų sistemas, lydančius slesus, keltuvus ir tikslų darbą akmens apdirbimo vietose.
Prie Didžiosios piramidės yra ir milžiniška akmeninė statula, vadinama Didžiuoju sfinksu. Ji vaizduoja liūto kūną su žmogaus (faraono) galva ir yra viena iš labiausiai atpažįstamų Senovės Egipto skulptūrų.
Ekonomika, visuomenė ir religija
Ekonomika buvo pagrįsta derlingu Nilo slėnio žemės ūkiu: grūdai, gyvuliai, amatai ir prekyba užtikrino valstybės išteklius. Monetos nebuvo naudojamos – atsiskaitymai vyko grūdais, darbiniu įnašu ir natūra. Valstybė organizuodavo darbo jėgą dideliems projektams, o administracija rinko mokesčius ir tvarkė sandėlius.
Religija buvo centrinė visuomenės gyvenimo dalis. Faraonas buvo tarpininkas tarp dievų ir žmonių; pagrindinės dievybės buvo Ra, Osiris, Izydė, Horas ir kiti. Mirusiųjų kultas ir dievų garbinimas formavo architektūrą, meno kūrinius ir ritualinę praktiką.
Senoji karalystė ir jos žlugimas
Apie 22–21 a. pr. m. e. Senąją karalystę ištiko nuosmukis, kuris galiausiai peraugo į vadinamąjį Pirmąjį tarpinį laikotarpį. Jo priežastys buvo daugialypės: administracinis ir ekonominis spaudimas po ilgų monumentalios statybos projektų, klimato svyravimai ir mažesni Nilo potvyniai, provincių valdovų (nomarchų) įsitvirtinimas ir tarpusavio kova, taip pat institucinis silpnėjimas Memfyje. Dėl to centrinė valdžia prarado kontrolę ir įvyko politinis suskaidymas.
Per žlugimo etapą dalį valdžios įgavo dvasininkija ir provincijų elitas; vėliau, Vidurinės karalystės metu, centralizuota valdžia atkurta ir reforma reorganizavo valstybės struktūras.
Paveldo reikšmė
Senoji karalystė paliko vieną ryškiausių paveldų – didžiules piramides, skulptūras, kapų dekoracijas ir administracines praktikas, kurios turėjo didelę įtaką vėlesnėms Egipto epochoms. Monumentai Gizoje ir Džoserio komplekse iki šių dienų liudija apie techninį meistriškumą, socialinę organizaciją ir religinę pasaulėžiūrą to meto Egipte.
Santrauka: Senoji karalystė (apie 2686–2134 m. pr. m. e.) yra pirmasis didysis Egipto klestėjimo laikotarpis – „piramidžių amžius“, kai gimė ir vystėsi monumentalioji architektūra, išsivystė centralizuota administracija, o galiausiai dėl įvairių vidaus ir išorės priežasčių įvyko politinis suskaidymas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Senoji karalystė?
A: Senoji karalystė - taip vadinamas Egiptas III tūkstantmetyje prieš Kristų, kai Egipto civilizacija pasiekė savo pirmąjį piką. Tai buvo pirmasis iš trijų vadinamųjų "karalysčių" laikotarpių, žyminčių civilizacijos viršūnę žemutinio Nilo slėnyje.
Klausimas: Kiek laiko jis truko?
A: Senoji karalystė truko maždaug nuo 2686 m. pr. m. e. iki 2134 m. pr. m. e., apimdama nuo Trečiosios dinastijos iki Šeštosios dinastijos.
K: Kur ji buvo įsikūrusi?
A: Senoji karalystė buvo Egipte, o jos karališkoji sostinė buvo Memfis.
K: Kokie bruožai siejami su šiuo laikotarpiu?
A: Šiuo laikotarpiu buvo pastatytos didžiosios piramidės, skirtos faraonų laidojimo kapavietėms, o šalia buvo sukurta ir pastatyta didžiulė akmeninė statula, vadinama Didžiuoju sfinksu.
K: Kas pastatė Didžiąją piramidę Gizoje?
A: Didžiąją piramidę Gizoje netoli Kairo pastatė karalius Chufu (dar žinomas kaip Cheopsas).
K: Kiek blokų buvo panaudota ją statant?
A: Didžioji piramidė buvo pastatyta iš 2 300 000 kalkakmenio blokų, kurių kiekvienas svėrė po dvi su puse tonos.
K: Kaip žmonėms buvo mokama už darbą ją statant?
A: Žmonėms, dirbusiems statant Didžiąją piramidę, buvo mokama vertingais daiktais, o ne monetomis, nes egiptiečiai dar neturėjo monetų.
Ieškoti