Didysis Gizos sfinksas — istorija, matmenys ir paslaptys

Didysis Gizos sfinksas: atraskite jo istoriją, įspūdingus matmenis ir paslaptis — nuo Chafre laikų iki restauracijų ir archeologinių atradimų.

Didysis sfinksas yra Gizoje, netoli Kairo, Egipte. Jis yra įduboje į pietus nuo faraono Chafre (Chefreno) piramidės vakariniame Nilo upės krante. Sfinksas yra akmeninė žmogaus galvą ir liūto kūną turinčios būtybės skulptūra. Didžiausia monumentalioji senovės pasaulio skulptūra, jos kūnas yra 200 pėdų (60 m) ilgio ir 65 pėdų (20 m) aukščio. Jos veidas yra 13 pėdų (4 m) pločio.

Tai seniausia žinoma monumentali skulptūra Egipte. Manoma, kad ją pastatė Senovės Egipto Senovės karalystės gyventojai, valdant faraonui Chafrei (apie 2558-2532 m. pr. m. e.).

Didžiojo sfinkso nėra nė viename žinomame Senosios karalystės užraše. Niekur nėra užrašų, kuriuose būtų aprašyta jo statyba ar pirminė paskirtis. Naujojoje karalystėje sfinksas buvo vadinamas Hor-em-akhet (liet. Horas iš horizonto), o faraonas Tutmozė IV (1401-1391 arba 1397-1388 m. pr. m. e.) jį minėjo savo "Svajonių steloje".

Sfinkso paskirtis nėra žinoma. Kai kurie archeologai daro prielaidą, kad tai buvo paminklas faraonui arba kad jis veikė kaip tam tikras talismanas ar dievas sargas. Kiti mokslininkai mano, kad sfinksas buvo astronominis stebėjimo prietaisas, kuris žymėjo kylančios saulės padėtį pavasario lygiadienio dieną Leono Liūto laikais.

Dėl vėjo, drėgmės ir Kairo smogo statula šiandien nyksta. Bandymai ją restauruoti dažnai atnešdavo daugiau žalos nei naudos. Dabartinius restauravimo bandymus kontroliuoja Aukščiausiosios senienų tarybos archeologai. Jie stengiasi nuleisti požeminį vandenį.

Istorija ir kilmė

Didysis sfinksas iškalytas iš vieno kalkakmenio kalno, kuris yra Gizos plokščiakalnio dalis. Dauguma Egiptologų mano, kad statyba siejama su faraonu Chafre (Chefrenu) ir datuojama apytiksliai apie 2558–2532 m. pr. m. e., nes šalia sfinkso yra Chafre slenksčio ir slėnio šventyklos liekanos. Tačiau dėl trūkstamų tiesioginių užrašų kilmė kartais ginčijama; kai kurios alternatyvios hipotezės teigia kur kas senesnę kilmę, bet jos nepriimamos tradicinės archeologijos bendruomenės.

Vienas svarbus šaltinis apie sfinksą yra Tutmozė IV "Svajonių stela", padėta tarp sfinkso letenų. Ten faraonas pasakoja, kad sapne Horas pažadėjo jam sostą mainais į tai, kad jis išlaisvins sfinksą nuo smėlio — stela patvirtina, kad jau Naujojoje karalystėje sfinksas buvo žinomas ir pagerbtas.

Matmenys ir konstrukcija

Nors tradiciniuose aprašymuose kartais minima 60 m ilgio vertė, tiksliausi modernūs matavimai rodo, kad sfinkso ilgis siekia apie 73 m (apie 240 pėdų), o aukštis – apie 20 m (65 pėdų). Veidas yra maždaug 4 m pločio. Skulptūra iškalta tiesiogiai iš kalkakmenio uolos sluoksnio; priekinės kūno dalys ir letenos dažnai užpiltos smėliu ar atkurtos išklotos akmenimis per vėlesnes restauracijas.

Veido bruožai tradiciškai siejami su Chafre (tačiau nėra visiško sutarimo). Ant sfinkso anksčiau buvo pritvirtintas karūnos formos galvos apdangalas (nemes), taip pat dalis barzdos, kurios fragmentai dabar saugomi muziejuose (vienas toks fragmentas yra Britų muziejuje, kitas — Egipto muziejuje Kaire).

Žala, restauravimas ir apsauga

Sfinksas patyrė gamtinių ir žmogaus sukeltų pažeidimų: smėlio erozija, vėjo ir smėlio abrazyvas, uraganiniai lietūs retuomet, bei vandens kilimo problemos, kylantis gruntinis vanduo ir oro tarša iš Kairo. Nosies praradimas — viena žinomiausių žalos dalių; yra keli pasakojimai apie jos sugadinimą. Dalis istorikų nurodo, kad nosį galėjo pašalinti ikonioklastai viduramžiais arba islamo šalininkai, pavyzdžiui, miesto gyventojas Muhammad Sa'im al-Dahr XIV a., kuris, pasakojama, sugadino nosį per vandalizmą. Kita populiari, bet klaidinga versija priskiria nosies praradimą Napoleono kariams — tačiau egzistuoja piešiniai, kuriuose sfinksas be nosies užfiksuotas dar prieš Napoleono žygį.

Per XIX–XX a. atliktos restauracijos kartais naudotos netinkamos medžiagos (pvz., cementas), kas vėliau pridėjo įtampos ir dar labiau pažeidė uolieną. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje darbai buvo vykdomi pagal griežtesnes konservavimo gaires. Dabartines restauravimo ir priežiūros operacijas kontroliuoja Egipto Aukščiausioji senienų taryba (Supreme Council of Antiquities), kuri diegia drenažo sistemas, mažina gruntinio vandens lygį ir atlieka paviršiaus konservavimą bei periodinį valymą.

Paslaptys ir mokslinės diskusijos

• Statybos paskirtis: nėra vieningos nuomonės — tai galėjo būti faraono įvaizdžio paminklas, apsauginė prieiga prie slėnio šventyklos arba saulės ir karališkosios galios simbolis.
• Chronologija: tradicinė datacija sieja sfinksą su Chafre; alternatyvios hipotezės remiasi erozijos požymiais ir siūlo senesnę datą. Dauguma specialistų laiko šias hipotezes mažiau įtikinamomis dėl archeologinių kontekstų.
• Astrometinės prielaidos: manoma, kad sfinksas galėjo būti susijęs su saulės kultu ir orientuotas į rytų pusę, todėl jis turėjo rituinę ar astronominę reikšmę, pvz., kylančios saulės stebėjimą per tam tikras dienas.

Šiuolaikinis reikšmingumas ir lankymas

Didysis sfinksas yra vienas žinomiausių pasaulio paminklų ir pagrindinė turistų traukos vieta Gizos komplekse. Dėl tūkstantmečių sukauptos žalos ir modernios taršos vyksta nuolatiniai apsaugos darbai. Lankytojams taikomos taisyklės, saugoma reguliarus prieigos ir gatvių valdymas, kad sumažintų daugiau žalos riziką. Aplankyti sfinksą rekomenduojama su patikimu gidu — tai leidžia geriau suvokti jo istorijos, architektūros ir konservavimo aspektus.

Didysis sfinksas išlieka mokslininkų, istorikų ir plačiosios visuomenės domėjimosi objektu: nors daug informacijos apie jį jau žinoma, vis dar išlieka neatsakytų klausimų dėl jo tikslios statybos istorijos, pradinės paskirties ir kai kurių restauracijos sprendimų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Didysis sfinksas?

K: Kokio dydžio yra Didysis sfinksas?

K: Kas pastatė Didįjį sfinksą?

K: Kokią paskirtį atlieka Didysis sfinksas?

Klausimas: Kodėl statula šiandien ardoma?

K.: Kaip stengiamasi ją restauruoti?

K.: Ar atstatymas nepadarys daugiau žalos nei naudos?

Paieška pagal raidę