Giza arba Gīzah (arab. الجيزة, transliteruotai al-Gīzah; tariama Kairo egiptiečių arabų kalbos dialektu eg-Gīza; angliškai kartais rašoma Gizeh, Ghizeh arba Geezeh) yra miestas Egipte. Jis stovi vakarinėje Nilo upės krantinės pusėje, maždaug 20 km į pietvakarius nuo Kairo centro, ir šiandien sudaro didelę dalį didesnio Kairo metropolio. Giza yra Al Džizos (Giza) gubernijos sostinė, netoli šios gubernijos šiaurės rytinės sienos; koordinatės: . Miestas ir aplinkinė metropolijos zona nuo XIX a. pabaigos sparčiai augo — 1998 m. Gizoje gyveno apie 4 779 000 žmonių, o per pastaruosius dešimtmečius gyventojų skaičius smarkiai padidėjo dėl urbanizacijos ir miesto plėtros.
Geografija ir klimatas
Giza yra įsikūrusi prie Nilo deltos pietvakarinio krašto, kur nusidriekusi lygi Gizos plynaukštė — iškilusi kalkakmenio platforma, kuri suteikė idealią vietą senovės egiptiečiams statyti milžiniškas piramides. Klimatas čia yra vidutiniškai karštas ir sausas (desertinis): vasaros būna labai karštos, žiemos švelnios, o kritulių mažai. Dėl artumo dykumai ir miestų užterštumo Gizoje gali būti stipresnė dulkių ir smogo koncentracija, kas kelia iššūkių tiek gyventojams, tiek paveldo išsaugojimui.
Istorija ir archeologinė reikšmė
Gizos teritorija turi itin ilgą ir svarbią istoriją. Gizos plynaukštė buvo pasirinkta kaip didžiųjų senovės Egipto faraonų laidojimo vieta — ten stovi kelios ikoniškiausios senovės pasaulio statiniai. Plynaukštėje išlikę kapai, mortuarinės šventyklos, darbininkų gyvenvietės ir kiti archeologiniai kompleksai liudija apie sudėtingą senovės egiptiečių statybos, organizavimo ir religinių ritualų sistemą.
Paminklai ir kultūros paveldas
Giza yra žinoma pirmiausia dėl Gizos plynaukštės, kurioje stovi keletas svarbiausių pasaulio senovės paminklų. Tai:
- Didžioji Gizos piramidė (Chufu, kartais vadinama Cheopso piramide) — didžiausia iš piramidžių, viena iš Septynių pasaulio stebuklų senovės laikais;
- Piramidės, pastatytos Khefre (Chafre) ir Menkaure (Mykerinas), kartu su palydoviniais kompleksais;
- Didysis sfinksas — milžiniška liūto corpo su žmogaus galva skulptūra, stovinti prieš Khefre piramidę;
- Daugybė mastabų (laidojimo kapų), mortuarinių šventyklų ir archeologinių sluoksnių, kurie leidžia rekonstruoti senovės Egipto gyvenimą ir laidotuvių praktiką.
Gizos plynaukštė yra pripažinta pasaulinio kultūrinio paveldo zona ir yra labai svarbi tiek mokslui, tiek turizmui. Pastaraisiais dešimtmečiais didelis dėmesys skiriamas tiek išsaugojimui, tiek tyrimams: saugomi paminklai, vykdomi kasinėjimai, restauracijos darbai ir muziejinės ekspozicijos rengimas. Šalia plynaukštės yra statomas naujasis Didysis Egipto muziejus (Grand Egyptian Museum), kuriame numatoma eksponuoti daugelį radinių ir skirti modernią erdvę faraonų palikimui pristatyti.
Turizmas ir iššūkiai
Giza yra vienas lankomiausių Egipto regionų: kasmet čia atvyksta milijonai turistų iš viso pasaulio. Apsilankymai plynaukštėje, piramidėse ir sfinkse yra svarbi vietos ekonomikos dalis. Tačiau intensyvus turizmas ir miesto plėtra kelia grėsmių — urbanizacija, oro tarša, gruntinio vandens pakilimas ir neteisėta statyba gali pakenkti archeologiniams sluoksniams ir akmens konstrukcijoms. Dėl to vykdomos apsaugos priemonės, reguliavimas ir tarptautiniai projektai, skirti saugoti bei tvarkyti šį unikalų paveldą.
Administracija, ekonomika ir infrastruktūra
Giza yra administracinis Al Džizos gubernijos centras. Miestas ir jo priemiesčiai yra glaudžiai susiję su Kairu — daugelis gyventojų dirba metropolyje, o gyvenamieji rajonai išsidėstę plačiai abipus Nilo. Vietinė ekonomika remiasi paslaugų sektoriaus plėtra, turizmu, prekyba ir pramone. Infrastruktūra apima kelių tinklą, geležinkelį ir ryšius su Kairu bei tarptautiniu Kairo oro uostu; plynaukštė yra lengvai pasiekiama iš miesto centro.
Įdomus faktas
Kadaise (1884 m.) Didžioji Gizos piramidė buvo laikoma pagrindinio dienovidinio — atskaitos taško, naudojamo bazinei ilgumai nustatyti — vieta. Tai pabrėžia piramidžių istorinio ir kultūrinio statuso svarbą ne tik Egipte, bet ir visame pasaulyje.
