Amarnos laikotarpis: Achnatonas, Ateno kultas ir egiptiečių menas

Amarnos laikotarpis: Achnatono Ateno kultas ir revoliucinė egiptiečių dailė — politinės ir meninės permainos, pakeitusios faraonų vaizdavimą.

Amarnos laikotarpis buvo Senovės Egipto paskutinės XVIII dinastijos pusės epocha. Ją žymi ne tik politiniai ir religiniai pokyčiai, bet ir ryškus meninių konvencijų laužymas, miesto statyba ir diplomatiniai ryšiai, liudijami Amarnos laiškais (rasta dabartinėje Amarnoje).

Achetatenas (Amarna) — miestas ir jo reikšmė

Karališkoji faraono ir jo karalienės rezidencija buvo perkelta į Achetateną ("Ateno horizontas") dabartinėje Amarnoje. Šis miestas, įkurtas Achnatono valdymo metu, buvo suplanuotas kaip Ateno garbinimo centras. Jame stovėjo šventyklos, Didžioji rūmų kompleksas, karališkosios šeimos rūmai ir kompleksas, skirtas biurokratams ir pareigūnams.

Miesto ribas žymėjo monumentalių stelačių rinkinys (vadinamieji ribiniai stulpai), kuriuose Achnatonas apibūdino miesto paskirtį ir religinę misiją. Achetatenas taip pat yra svarbus archeologijos šaltinis — rastos gyvenamųjų kvartalų liekanos, kapai ir gausybė raštinių dokumentų (Amarnos laiškai) padeda rekonstruoti laikotarpio kasdienybę ir tarptautinius ryšius.

Religinės reformos ir Ateno kultas

Ją paženklino Amenhotepo IV, pakeitusio savo vardą į Achnatoną, valdymas (1353–1336 m. pr. m. e.). Tai turėjo pabrėžti dramatišką Egipto politeistinės religijos pasikeitimą į religiją, kurioje saulės diskas Atenas buvo garbinamas labiau nei visi kiti dievai. Ateno kultas akcentavo saulės spindulių simboliką: dažnai vaizduojamas diskas, nuo kurio stiebiasi spinduliai su rankomis, teikiančiomis gyvybę karaliaus ir karalienės šeimai.

Atenas buvo garbinamas ne vien tik (religija nebuvo monoteistinė), tačiau kiti dievai buvo garbinami gerokai mažiau. Kai kurie mokslininkai kalba apie monolatriją arba henoteizmą — t. y. Ateno aukščiausią privilegiją be visiško kitų dievų paneigimo. Po Achnatono mirties tradicinis Egipto panteonas vėl atgijo, o Ameną ir kitus dievus įprastai prijungė prie ankstesnių religinės praktikos formų.

Karališkoji šeima, Nefertiti ir politinė sistema

Achnatono valdymo metu karališkoji šeima ir ypač jo žmona, Karalienė Nefertiti, užėmė itin matomą vietą. Nefertiti vaizduojama daugelyje skulptūrų ir reljefų, ji galėjo būti ne tik faraono sutuoktine, bet ir svarbia politine-partnere ar net sulyginama su karaliaus valdžia. Kai kurie tyrinėtojai svarsto apie jos galimą įsitraukimą į valdymą kaip coregentę ar net trumpalaikę valdovę po Achnatono mirties.

Amarnos menas: naujos formos ir tematikos

Valdant Achnatonui karališkasis portretas pasikeitė. Achnatono skulptūros skiriasi nuo ankstesnių faraonų skulptūrų. Achnatonas vaizduojamas androginiškas (mažiau vyriškas) ir stilizuotas, su didelėmis šlaunimis, lieknu liemeniu, atsikišusiu pilvu, pilnomis lūpomis, ilgu kaklu ir nosimi. Menas tapo labiau natūralistinis ir intymus: dažni šeimos vaizdiniai, Achnatonas ir Nefertiti su vaikais, kasdienio gyvenimo scenos, gyvūnija ir natūralūs peizažai.

Svarbūs Amarnos meno bruožai:

• Natūralizmas ir emocija: veidų išraiškos, kūno judesiai ir šeimos ryšiai rodomi nuoširdžiau nei anksčiau;
• Androginiškumas ir stilizacija: karaliaus figūra tarsi „ištempia“ tradicines proporcijas, atsisakant senųjų idealizuotų kanonų;
• Ikonografija: Ateno diskas su rankelėmis, teikiančiomis ženklus ar ankh simbolius;
• Interjerų ir laisvų kompozicijų išplitimas: scenos nebe tokios stereotipiškos, daugiau individualumo.

Kai kas mano, kad konvencijos lūžį lėmė "Amarnoje atsiradę nauji žmonės arba menininkų grupės, kurių išsilavinimas ir pasirengimas skyrėsi nuo Karnako skulptorių". Taip pat svarbus karaliaus asmeninis iniciatyvinis vaidmuo — Achnatonas aktyviai skatino naują vaizdavimo manierą.

Po Achnatono: krizė, restauracija ir paveldas

Įvykiai po Achnatono mirties yra neaiškūs, o jo bendravardžio ir tiesioginio įpėdinio Smenchkare tapatybė ir politika neaiški. Vėlesnėse valdžioms (ypač valdant Tutanchamonui ir vėliau Horemhebui) stengtasi atkurti senąją religiją ir tradicijas: karalystė persikėlė atgal į Thebes, Amenas bei kiti dievai vėl tapo svarbiausi, o Achnatono asmenvardis ir atminimas dažnai buvo ištrinti arba pagerbtas mažiau norimu būdu (taip vadinamas damnatio memoriae).

Vis dėlto Amarnos laikotarpis paliko ryškų pėdsaką: meniniai pokyčiai įrodė, kad Egipto ikonografija gali kisti, o archyviniai radiniai (Amarnos laiškai) praturtino žinias apie regioninių valdovų ir faraono santykius. Archeologiniai tyrimai ir toliau atskleidžia naujus duomenis apie miesto funkcionavimą, kasdienį gyvenimą ir kultūros pokyčius.

Neaiškumai ir mokslinės diskusijos

Amarnos problema — tai daug neatvirų klausimų: kiek radikali iš tikrųjų buvo Achnatono religija, ar ji buvo sistemingas bandymas pakeisti visuomenės struktūrą, kiek įtakos turėjo Nefertiti, ir ar Smenchkare buvo atskiras vyriškas valdovas ar kita karalienė, įsigijusi karališkąjį vardą. Tyrimai remiasi fragmentiniais šaltiniais, ikonografija ir archeologiniais duomenimis, todėl interpretacijos dažnai konkuruoja.

Apibendrinant, Amarnos laikotarpis yra vienas iš labiausiai intriguojančių Senovės Egipto etapų: trumpas, tačiau intensyvus valdymas, religinių idėjų eksperimentai ir meninis atsinaujinimas padarė jį svarbiu istorijos ir meno istorijos kontekste.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Amarnos laikotarpis?

K: Kur Amarnos laikotarpiu buvo karališkoji faraono ir jo karalienės rezidencija?

K: Kas buvo faraonas Amarnos laikotarpiu?

K: Kokius pokyčius Achnatonas padarė Egipto religijoje savo valdymo metu?

K: Ar Achnatono valdymo metu religija buvo monoteistinė?

K: Kaip pasikeitė karališkasis portretas Achnatono valdymo laikotarpiu?

Klausimas: Kas neaišku apie įvykius po Achnatono ir jo bendravaldžio bei tiesioginio įpėdinio Smenchkaro mirties?

Paieška pagal raidę