Tutanchamonas — Senovės Egipto faraonas, valdęs 1334–1323 m. pr. m. e.

Tutanchamonas — jaunasis Senovės Egipto faraonas: valdžia, religijos atstatymas, paslaptinga mirtis ir H. Karterio 1922 m. kapo atradimas.

Tutanchamonas buvo Senovės Egipto faraonas, valdęs maždaug 1334–1323 m. pr. m. e. Jis sosto teisę įgijo būdamas apie devynerių metų ir mirė labai jaunas — maždaug 18–19 metų amžiaus. Tutanchamonas priklausė 18-ajai dinastijai Naujojoje karalystėje ir dažnai vadinamas „berniuku karaliumi“ dėl ankstyvo užėmimo sosto ir jauno amžiaus.

Kilme ir šeima

Pagal genetinius ir antropologinius tyrimus Tutanchamonas greičiausiai buvo Achnatono sūnus. Tiksli jo motinos tapatybė nėra galutinai nustatyta: genetiniai duomenys rodo, kad ji buvo karališkos kilmės moteris, dažnai vadinama „Jaunąja ponia“ (angl. „Younger Lady“), tačiau jos vardas ir tapatybė vis dar kelią diskusijas tarp mokslininkų. Tutanchamonas buvo vedęs savo pusseserę Ankhesenamun — Nefertitės ir Achnatono dukterį.

Valdymas ir religijos atstatymas

Trečiaisiais savo valdymo metais Tutanchamonas ėmė grąžinti daug tradicinių religinių tvarkų, pakeistų per Achnatono valdymą. Jis nutraukė išskirtinį dievo Ateno garbinimą ir atkūrė senąjį dievo Amonui statusą. Buvo panaikintas Amono kulto draudimas, kunigams sugrąžintos privilegijos, o svarbiausios religinės ir administracinės institucijos vėl įgavo galią. Sostinė sugrįžo į Tėbus, o Achetatenas (Akhetaten, dabartinė Amarna) buvo apleistas. Šiuos pokyčius faraonas simboliškai pažymėjo pakeisdamas savo vardą iš Tutankhateno į Tutanchamoną — „Gyvasis Amuno atvaizdas“.

Praktinę valdžią dažnai vykdė patyrę patarėjai ir aukšti pareigūnai — ypač ministras Ay ir vėliau kariuomenės vadas Horemhebas. Po Tutanchamono mirties sostą trumpam užėmė Ay, o vėliau Horemhebas padėjo nutraukti 18-osios dinastijos epochos politinį chaosą.

Kapo atradimas ir lobiai

1922 m. Hovardas Karteris kartu su Lordu Carnarvonu atrado Tutanchamono kapą, žinomą kaip KV62, Karalių slėnyje. Kapo atradymas buvo sensacingas, nes jis iš esmės buvo neapiplėštas — rastas gausus, gerai išsilaikęs laidojimo inventorius: keli mediniai ir auksiniai karstai, aukso mirtinos kaukės (taip pat garsioji auksinė kaukė), trys lizduose sudėti sarkofagai, trauklės, šarvai, šarvuotos figūrėlės, medžio dirbiniai, tekstilės, žaidimų lentos, maisto indai ir kt. Dauguma šių radinių tapo pagrindiniu šaltiniu suprasti faraonų laidojimo apeigas, kasdienį gyvenimą ir amatų meistriškumą Naujosios karalystės laikotarpiu.

Daugelis radinių XX a. ir XXI a. buvo eksponuojami Egipto muziejuje Kaire; dalis kolekcijų iškelta arba turi būti perkelta į Naująjį Didįjį Egipto muziejų (Grand Egyptian Museum).

Mirtis, tyrimai ir hipotezės

Tutanchamono ankstyva mirtis sukėlė daug spėlionių ir mokslinių tyrimų. Jo kūnas buvo ištirtas rentgeno, kompiuterinės tomografijos (KT) ir genetinių analizės metodais. Tyrimai pateikė keletą galimų paaiškinimų, tačiau vieningo sutarimo nėra:

• KT skenai rodo rimtą lūžį kojoje, kuris galėjo užkrėsti ir komplikuotis; kai kurios hipotezės teigia, kad infekcija po lūžio galėjo būti mirties priežastis.
• genetiniai tyrimai aptiko Plasmodium falciparum (paviršinio maliarijos sukėlėjo) DNR pėdsakus, todėl kai kurie mokslininkai mano, kad Tutanchamonas galėjo sirgti maliarija, o infekcija kartu su traumos komplikacijomis galėjo tapti mirtimi lemiančia priežastimi.
• ankstesnės hipotezės apie nužudymą (pvz., smūgį į galvą) buvo nagrinėtos, tačiau KT skenai neparodė įtikinamų požymių, patvirtinančių mirtiną smūgį į galvą.
• taip pat aptartos ir genetinės kaulų ar kraujagyslių ligos, paveldimi sutrikimai, kurie galėjo padaryti jį jautresnį traumoms ir infekcijoms.

Reikia pabrėžti, kad visos šios hipotezės remiasi ribotais ir kartais prieštaringais duomenimis — iki šiol galutinio atsakymo nėra.

Prakeiksmo mitas

Po kapo atidengimo kilo sensacingos pranešimų bangos apie galimą „Tutanchamono prakeiksmą“ — esą mirtys ištiko žmones, kurie lankė karstą. Iš tiesų Lordas Carnarvon mirė 1923 m. dėl užkrėsto įkandimo ar žaizdos komplikacijos, o apie keletą kitų asmenų mirtis pasirodė spaudoje. Tačiau mokslininkų ir istorikų vertinimu, „prakeiksmas“ yra mitas: dauguma, kurie dalyvavo kasinėjimuose ar apžiūrose, gyveno dar ilgai, o daugelis mirčių buvo paaiškinamos natūraliomis priežastimis. Sensacija ir spaudos hiperbolizavimas prisidėjo prie mito išplitimo.

Tutanchamono reikšmė

Nors Tutanchamonas nebuvo didelis politinis reformatorius ir jo valdymas buvo trumpas, jo reikšmė ateities kartoms didžiąja dalimi kilo dėl kapo atradimo ir išlikusių lobynų. Turtai, meno kūriniai ir kasdieniai daiktai suteikė unikalias įžvalgas apie XVIII dinastijos laidojimo papročius, meną, technologijas ir socialinį gyvenimą. Tutanchamonas taip pat simbolizuoja Achnatono Amarnos reformų ir tradicinių religinių praktikų atkūrimo laikotarpio pereinamąjį etapą.

Santrauka: Tutanchamonas — jaunas faraonas, kuris valdė apie 9 metus, atstatė Amono kulto poziciją, mirė ankstyvame amžiuje ir tapo vienu žinomiausių senovės Egipto valdovų dėl savo beveik neapvogto kapo atradimo bei gausių laidojimo lobynų. Jo mirtis tebėra nagrinėjama ir aptariama; prakeiksmo istorijos — daugiau populiari kultūra nei mokslas.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo Tutanchamonas?

K: Kada Tutanchamonas valdė?

K: Kas buvo Tutanchamono tėvai?

K: Kodėl Tutanchamonas vadinamas berniuku karaliumi?

K: Su kuo Tutanchamonas buvo vedęs?

K: Kokius pokyčius Tutanchamonas padarė savo valdymo metu?

Klausimas: Kas nutiko, kai Hovardas Karteris surado Tutanchamono kapą?

Paieška pagal raidę