Dėdė Semas (Uncle Sam) – JAV personifikacija: kilmė ir istorija
Sužinokite Dėdės Semo kilmę ir istoriją: nuo Samuelio Vilsono tiekimo kariams iki ikoninio Flaggo plakato — JAV personifikacijos raida ir politinė reikšmė.
Dėdė Semas (angl. Uncle Sam) – Jungtinių Amerikos Valstijų personifikacija, tapusi tiek valstybės, tiek tautos simboliu. Jo įvaizdis pirmą kartą buvo plačiau paplitęs aptariant 1812 m. karą, tačiau kaip politinis ir propagandinis simbolis ypač išryškėjo per XX a. pasaulinius konfliktus.
Kilmė ir vardo legenda
Viena labiausiai žinomų kilmės versijų siejama su tikru asmeniu, Samueliu Vilsonu, gyvenusiu Trojoje, Niujorko valstijoje. Vilsonas kartu su broliu turėjo mėsos pakavimo įmonę ir per 1812 m. karą tiekė maistą amerikiečių kariams. Ant statinių su maistu buvo užrašas "U.S.", reiškiantis Jungtines Amerikos Valstijas. Kariai, žinodami, kad siuntėjas – Samuelis, pradėjo šmaikščiai vadinti siuntas „dėdės Semo“ siuntiniais, o pats terminas "Dėdė Semas" (Uncle Sam) 1813 m. užfiksuotas kaip federalinės vyriausybės pravardė.
Vaizdo vystymasis ir žinomi kūrėjai
Nors pavadinimas įsitvirtino ankstyvaisiais XIX a. dešimtmečiais, konkretus ikoninis Dėdės Semo įvaizdis formavosi palaipsniui. Tomas Nastas (Thomas Nast) 1860–1870 m. karikatūrose suteikė jam išraiškingą baltą barzdą ir kostiumą su žvaigždėmis ir dryžiais, primenančiais JAV vėliavą. Nast'o piešiniai išplėtė simbolio politinę reikšmę – Dėdė Semas tapo vyriausybės, politikos ir tautos personifikacija.
XX a. pradžioje Dėdė Semas dar keitėsi, kol 1916–1917 m. tapo taip pažįstamu Jo veidas, kokį dažniausiai matome: iliustratorius James Montgomery Flagg 1916 m. nupiešė cover’į žurnalui Leslie's Weekly su šūkiu "What are you doing for preparedness?", o 1917 m. sukūrė žinomiausią plakatą su užrašu "I Want YOU" (liet. „Aš noriu tavęs“). Flagg'o Dėdė Semas – aukšta skrybėlė, mėlynas švarkas ir tiesioginis žvilgsnis, su pirštu, tiesiogiai rodantis į žiūrovą – tapo Pirmojo pasaulinio karo verbavimo simboliu. Šis plakatų motyvas vėl buvo plačiai naudojamas per Antrąjį pasaulinį karą, o Flagg'o iliustracija dabar laikoma klasikiniu Dėdės Semo įvaizdžiu. Yra tvirtinimų, kad Flagg'as panaudojo dalį savo paties bruožų modeliuodamas veidą.
Patikrinimas ir oficialus pripažinimas
Nors legenda apie Samuelį Vilsoną yra plačiai žinoma, istorikai pažymi, kad Dėdės Semo kilmė – mišrus reiškinys: tai ir tautos humoro pavyzdys, ir politinio įvaizdžio kūrimo rezultatas. Visgi 1961 m. JAV Kongresas priėmė rezoliuciją, kuria oficialiai pripažino Samuelį Vilsoną kaip vieną iš Dėdės Semo vardą ir šio simbolio kilmės šaltinį, taip įtvirtindamas liaudies pasakojimą kaip dalį nacionalinės istorijos.
Kultūrinė reikšmė ir panaudojimas
- Dėdė Semas naudojamas karinei verbavimui, viešosioms kampanijoms, politiniams plakato ir karikatūrų siužetams.
- Jis tapo ne tik vyriausybės, bet ir tautos reprezentacija: kartais šmaikščiai, kartais kritiškai – politinėse karikatūrose Dėdė Semas dažnai atstovauja šalies interesams ar politikos sprendimams.
- Simbolis pasirodo ne tik plakatuose, bet ir literatūroje, kine, reklamoje bei populiarioje kultūroje, kai kur net komerciniuose prekių ženkluose ar kostiumuose šventėms.
- Panašūs personifikacijos pavyzdžiai kitose šalyse – Britanijos John Bull, Prancūzijos Marianne ar Britannia – rodo, jog tautų antropomorfizavimas yra dažna praktika politinėje ikonografijoje.
Įvaizdžio kaita ir reikšmė šiandien
Nors XX a. ir ankstesniais dešimtmečiais Dėdė Semas dažnai buvo naudojamas vienareikšmiškai patriotiniams tikslams, šiais laikais jo atvaizdas gali turėti daug niuansų: nuo patriotinės pagarbos iki ironinio ar kritiško komentarų apie politiką ir žiemos laikų valdžios sprendimus. Vis dėlto Flagg'o sukurtas stilius išliko standartu ir dažniausiai atpažįstama Dėdės Semo versija.
Santrauka: Dėdė Semas – sudėtingas ir daugiaprasmis simbolis, kilęs iš konkrečios istorinės aplinkybės (Samuelis Vilsonas ir 1812 m. tiekimai), išaugo per XIX a. karikatūras ir tapo ikonišku XX a. propagandiniu įvaizdžiu, ypač po James Montgomery Flagg plakato 1917 m. Jo reikšmė kinta kartu su politine kultūra, bet išlieka stipria JAV vizualinio identiteto dalimi.

1860 m. Thomas Nastas nupiešė dėdę Semą.

Garsusis dėdė Semas, kurį Pirmojo pasaulinio karo metais nupiešė Jamesas Montgomery Flaggas.
Nuoroda
- http://hnn.us/articles/53455.html
- http://www.history.com/this-day-in-history/united-states-nicknamed-uncle-sam
- http://xroads.virginia.edu/~cap/sam/sam.htm
Klausimai ir atsakymai
K: Kuo pagrįstas dėdė Semas?
Atsakymas: Dėdė Samas sukurtas pagal tikrą asmenį, vardu Samuelis Vilsonas, gyvenusį Trojoje, Niujorko valstijoje.
K: Ką Samuelis Vilsonas veikė per 1812 m. karą?
A: Per 1812 m. karą jis tiekė maistą amerikiečių kareiviams. Ant statinių su maistu buvo užrašas "U.S.", reiškiantis Jungtines Valstijas, todėl kariai žinojo, kad maistą siunčia Samuelis, ir vadino jį "dėdės Semo".
K: Kas 1860-1870 m. išpopuliarino dėdės Semo įvaizdį?
A: Thomas Nastas pirmasis išpopuliarino dėdės Semo įvaizdį 1860-1870 m. Jis suteikė jam baltą barzdą ir žvaigždžių ir dryžių kostiumą.
K: Kada Jamesas Montgomery Flaggas nupiešė savo dėdės Semo atvaizdą?
A.: Jamesas Montgomery Flaggas nupiešė savo dėdės Semo versiją 1916 m. Jo versijoje dėdė Semas dėvėjo aukštą skrybėlę, mėlyną švarką ir buvo nukreiptas tiesiai į žiūrovą.
K: Koks užrašas buvo prie 1917 m. Flaggo plakato?
A: 1917 m. Flaggo plakato užrašas buvo "Aš noriu tavęs". Šis plakatas buvo naudojamas visą Pirmąjį pasaulinį karą ir vėl pasirodė per Antrąjį pasaulinį karą.
K: Kaip dėdė Semas tapo vienu ikoniškiausių Amerikos vaizdų?
A.: Dėdė Semas, naudotas kaip kariuomenės verbavimo priemonė Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais, taip pat dėl to, kad laikui bėgant jį daug kartų keitė įvairūs dailininkai, tapo vienu ikoniškiausių Amerikos politikos vaizdų.
Ieškoti