Vaslavas Nižinskis

Vaslavas Nižinskis (1890 m. kovo 12 d. Kijeve, Ukrainoje - 1950 m. balandžio 8 d. Londone, Anglijoje) - žymiausias XX a. pradžios baleto šokėjas ir svarbus choreografas. Jis gimė lenkų kilmės tėvų, kurie abu buvo šokėjai, šeimoje.

Nižinskis garsėjo savo šokio sugebėjimais ir gebėjimu atskleisti vaidinamo vaidmens charakterį. Jis mokėjo šokti en pointe, o tai tuo metu buvo retas šokėjų vyrų įgūdis. Legendinis buvo jo gebėjimas atlikti, regis, gravitaciją paneigiančius šuolius. Balerina ir choreografė Bronislava Nijinska buvo jo sesuo. Jie abu šoko Marijos teatro Imperatoriškajame balete, o vėliau - Sergejaus Diagilevo "Ballets Russes".

Vaslavo Nižinskio antkapinis paminklas Monmartro kalvoje Paryžiuje. Seržo Lifaro dovanotoje skulptūroje vaizduojamas Nižinskis, vaidinantis lėlę Petrušką.Zoom
Vaslavo Nižinskio antkapinis paminklas Monmartro kalvoje Paryžiuje. Seržo Lifaro dovanotoje skulptūroje vaizduojamas Nižinskis, vaidinantis lėlę Petrušką.

Nižinskis ir Ana Pavlova spektaklyje "Le Pavillon d'ArmideZoom
Nižinskis ir Ana Pavlova spektaklyje "Le Pavillon d'Armide

Nižinskis filme "L'Aprés Midi d'un Faune": Barbier piešinys, 1913 m.Zoom
Nižinskis filme "L'Aprés Midi d'un Faune": Barbier piešinys, 1913 m.

Imperatoriškasis baletas

1900 m. Nižinskis įstojo į Imperatoriškąją baleto mokyklą Sankt Peterburge, kur mokėsi pas tokius puikius pedagogus kaip Enrico Cecchetti. Sulaukęs 18 metų, jis gavo eilę vaidmenų. 1910 m. trupės primabalerina Mathilde Kschessinska pasirinko Nižinskį šokti atnaujintame Mariaus Petipa "Talismano" spektaklyje. Vėjo dievo Vajou vaidmuo sukėlė sensaciją.

Jo spektaklis "Miegančioji gražuolė" (P. Čaikovskio muzika) sulaukė didžiulės sėkmės. 1910 m. jis vaidino "Žizel", Fokino baletuose "Karnavalas" ir "Šecherezada" (pagal Rimskio-Korsakovo orkestrinę siuitą). Jo partnerystė su Tamara Karsavina Marijos teatre buvo labai giriama: jie buvo vadinami "pavyzdingiausiais to meto artistais".

Lūžio taškas Nižinskiui buvo susitikimas su Sergejumi Diagilevu. S. Diagilevas buvo garsus baleto ir meno parodų verslininkas (organizatorius), propagavęs rusų vaizduojamąjį ir muzikinį meną užsienyje. Nuo to momento Diagilevas vadovavo Nižinskio karjerai ir jai vadovavo, jiedu tapo meilužiais.

Les Ballets Russes

1909 m. Diagilevas į Paryžių atsivežė rusų operos ir baleto žvaigždžių trupę, kurioje buvo Nižinskis ir Ana Pavlova. Spalvingų rusų baletų ir operų, daugiausia naujų Vakaruose, sezonas sulaukė didelės sėkmės. Tai paskatino Diagilevą kartu su choreografu Micheliu Fokinu ir dizaineriu Léonu Bakstu sukurti garsiąją trupę "Les Ballets Russes". Ballets Russes" sezonai Paryžiuje tapo menine ir socialine sensacija, kuri nustatė meno, šokio, muzikos ir mados tendencijas kitam dešimtmečiui.

Nižinskis taip pat kūrė baletus. Jie buvo avangardiniai ir prieštaringi. Jo baletai buvo "Fauno popietė" (L'après-midi d'un faune, pagal Claude'o Debussy muziką) (1912), "Pavasario apeigos" (1913), "Jeux" (1913) ir "Til Eulanspiegel" (1916).

"Pavasario apeigose" ("Le Sacre du Printemps", 1913 m., Stravinskio muzika) Nižinskis sukūrė choreografiją, peržengiančią tradicinio baleto ribas. Pirmą kartą jo žiūrovai išvydo modernųjį šokį. Kampuoti judesiai išreiškė radikaliai modernios Stravinskio partitūros esmę. Muzika ir šokis sukėlė audringą reakciją Eliziejaus laukų teatre (Théâtre de Champs-Élysées), kai įvyko premjera Paryžiuje. Ir muzika, ir šokis tapo modernizmo orientyrais.

Santuoka ir iširimas

1913 m. "Ballets Russes" gastroliavo Pietų Amerikoje. Diagilevas į šią kelionę nevyko, nes bijojo keliauti jūra. Laisvas nuo Diagilevo priežiūros, Nižinskis susipažino su vengrų grafiene Romola de Pulszky. Ilgainiui jai pavyko užkariauti jo simpatijas. Jie susituokė Buenos Airėse, vėliau susilaukė dukters Kyros. Kai trupė grįžo į Europą, Diagilevas supyko ir atleido Nižinskį.

Pirmojo pasaulinio karo metais Nižinskis buvo internuotas Vengrijoje. Diagilevui pavyko jį išvežti į Šiaurės Amerikos gastroles 1916 m. Tuo metu Nižinskis sukūrė choreografiją ir šoko pagrindinį vaidmenį spektaklyje "Tilas Eulenšpygelis". Maždaug tuo metu trupės nariai pastebėjo jo šizofrenijos požymių. 1919 m. jis patyrė nervinį sukrėtimą, ir jo karjera faktiškai baigėsi. Jam buvo diagnozuota šizofrenija ir žmona jį išvežė į Šveicariją. Likusį gyvenimą jis praleido psichiatrinėse ligoninėse ir prieglaudose, o jo šeima keliavo po Europą. Jis daugiau niekada nebešoko.

Susiję puslapiai

  • Modernizmas

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Vaslavas Nižinskis?


A: Vaslavas Nižinskis buvo garsus XX a. pradžios baleto šokėjas ir svarbus choreografas. Jis gimė lenkų kilmės tėvų, kurie abu buvo šokėjai, šeimoje.

K: Kuo garsėjo Nižinskis?


A: Nižinskis garsėjo savo šokio sugebėjimais ir gebėjimu atskleisti vaidinamo vaidmens charakterį. Jis mokėjo šokti en pointe, o tai tuo metu buvo retas šokėjų vyrų įgūdis. Legendinis buvo jo gebėjimas atlikti, regis, gravitacijos jėgų nepaisančius šuolius.

Klausimas: Kokia buvo Nižinskio tėvų profesija?


A: Nižinskio tėvai buvo šokėjai.

K: Ar Nižinskis buvo vienintelis garsus šokėjas savo šeimoje?


A: Ne, Nižinskio sesuo Bronislava Nižinska taip pat buvo garsi balerina ir choreografė.

K: Kur šoko Nižinskis ir jo sesuo?


A: Nižinskis ir jo sesuo šoko Marijos teatro Imperatoriškajame balete, o vėliau - Sergejaus Diagilevo "Ballets Russes".

K: Kokios tautybės buvo Nižinskis?


A: Nižinskis gimė Kijeve, Ukrainoje, lenkų tėvų šeimoje.

K: Kada ir kur mirė Nižinskis?


A: Nižinskis mirė 1950 m. balandžio 8 d. Londone, Anglijoje.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2023 - License CC3