Šveicarija: valstybė, neutralumas, oficialios kalbos ir kantonai
Atraskite Šveicariją: nuo 1815 m. neutralumo ir 26 kantonų įvairovės iki keturių oficialių kalbų, tarptautinių organizacijų ir įspūdingų Alpių miestų.
Šveicarija (vok: Suisse; itališkai: Svizzera; romėniškai: Šveicarijos vokiečių kalba: Schwiz) - nedidelė valstybė Vakarų Europoje. Oficialus Šveicarijos pavadinimas - Confoederatio Helvetica. Jis yra lotyniškas ir nėra dažnai vartojamas, išskyrus valstybinius dokumentus. Šveicarija yra dar mažesnių valstybių - 26 kantonų - konfederacija.
Šveicarija garsėja savo neutralumu. Šalis yra neutrali, kai ji nestovi kariaujančių šalių pusėje. Šveicarija yra neutrali nuo 1815 m. Šveicarijoje yra įsikūrę daug tarptautinių organizacijų. Jungtinių Tautų pagrindinis biuras (bet ne būstinė) yra Ženevoje. Jos pirmtakės organizacijos, Tautų lygos, būstinė buvo Ženevoje.
Šveicarijoje yra keturios oficialios kalbos: Vokiečių, prancūzų, italų ir romėnų kalbos. Kai kuriuose kantonuose ir net miestuose kalbama dviem kalbomis, o didžiausiame pagal plotą Graubiundeno kantone - trimis. Maždaug 2/3 gyventojų kalba vokiškai; prancūziškai kalbama šalies vakaruose, itališkai - Tičino kantone, o romėniškai - dalyje Graubiundeno.
Šveicarijos sostinė yra Bernas. Didžiausias Šveicarijos miestas yra Ciurichas.
Į šiaurę nuo Šveicarijos yra Vokietija. Į rytus nuo Šveicarijos yra Austrija ir Lichtenšteinas. Į pietus nuo Šveicarijos yra Italija. Į vakarus nuo Šveicarijos yra Prancūzija.
Trumpi faktai ir administracija
Šveicarija užima maždaug 41 285 km² plotą ir turi apie 8,6 mln. gyventojų (apytiksliai). Oficialus šalies pavadinimas Confoederatio Helvetica trumpinamas kaip CH, todėl Šveicarijos interneto šalutinis domenas yra .ch. Valstybė yra federacija, sudaryta iš 26 kantonų, kurių kiekvienas turi didelę autonomiją, savo konstituciją ir parlamento institucijas.
Valdymas ir politinė sistema
Šveicarija turi parlamentinę federacinę sistemą su stipriais elementais tiesioginės demokratijos. Aukščiausia vykdomoji valdžia yra Septynių narių Federalinė taryba (Federal Council), kuri kolegialiai atlieka valstybės vadovo funkcijas. Įstatymų leidžiamoji valdžia — dviejų rūmų parlamentas (Nacionalinė taryba ir Valstybės taryba).
Tiesioginė demokratija reiškia, kad piliečiai reguliariai dalyvauja referendumose ir iniciatyvose, kuriose sprendžiami tiek federaliniai, tiek kantonų klausimai. Referendumai gali pakeisti konstituciją arba atšaukti priimtus įstatymus, o piliečių iniciatyva leidžia siūlyti naujus konstitucinius pakeitimus.
Neutralumas ir saugumas
Šveicarijos neutralumas yra seniai užsitikrintas tarptautiniu mastu (iš esmės nuo 1815 m., po Vienos kongreso). Neutralumas Šveicarijai reiškia, kad šalis vengia dalyvauti kariniuose konfliktuose ir nevykdo agresyvios užsienio politikos. Kartu Šveicarija palaiko stiprią gynybą — nacionalinė gynyba paremta kariuomenės prievolės ir pilietinės milicijos sistema.
Šveicarija taip pat yra svarbi tarptautinių organizacijų buveinė: Ženeva laikoma vienu svarbiausių diplomatinės veiklos centrų (ten yra daug JT ir kitų tarptautinių agentūrų skyrių). Nors Šveicarija ilgai nesijungė prie JT, ji tapo JT nare 2002 m. per referenduminį sprendimą.
Geografija ir gamta
Šveicarija yra kalnuota šalis — Alpės užima didelę dalį pietinės ir centrinės šalies dalies, o šiaurėje plyti Juros kalnai ir mezofriniai slėniai. Aukščiausias taškas — Dufourspitze (Monte Rosa masyve) – apie 4634 m, o garsusis Matterhorn siekia 4478 m. Svarbūs vandenų telkiniai: Lemanas (Ženevos ežeras), Konstance (Bodensee) ir Ciuricho ežeras. Didžiausios upės — Reinas (Rhein) ir Ronas (Rhône).
Kalbos ir gyventojai
Šveicarijoje oficialios keturios kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir romaniš (romėnų). Kalbų pasiskirstymas maždaug toks: apie 62–63 % gyventojų vartoja vokiečių kalbą, ~23 % — prancūzų, ~8 % — italų, ir apie 0,5–1 % — romaniš. Kalbinė įvairovė atsispindi ir politikoje: kai kurie kantonai yra dvikalbiai arba trikalbiai (pvz., Graubiundenas/Graubünden – tris kalbas).
Kantonai ir administracinės ypatybės
Šveicarijoje yra 26 kantonai, iš kurių kiekvienas turi specifinę kultūrą, tradicijas ir teisines nuostatas. Kiekvienas kantonas turi savo vyriausybę, teisminę sistemą ir didelį mokyklų, mokesčių politikos ir viešųjų paslaugų autonomijos laipsnį. Istoriškai buvo ir vadinamieji „pus-kantonai“, tačiau šiuolaikinėje administracinėje praktikoje pripažįstami 26 kantonai.
Ekonomika
Šveicarija turi stiprią, diversifikuotą ekonomiką: finansinės paslaugos (bankininkystė, draudimas), aukštos pridėtinės vertės pramonė (žurnalai, cheminė pramonė), farmacijos įmonės, aukštos klasės laikrodžių gamyba, technologijos ir turizmas. Šveicarijos frankas (CHF) yra stabilus valiutos simbolis. Šalis žinoma dėl aukštų gyvenimo standartų, inovacijų ir konkurencingos eksporto rinkos.
Bankininkystės paslaugos turi ilgą istoriją, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais tarptautinis spaudimas lėmė didesnį skaidrumą ir tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių informacijos srityje.
Tarptautiniai ryšiai
Šveicarija nėra Europos Sąjungos narė, tačiau dalyvauja keliuose ES susitarimuose ir yra Šengeno erdvės dalis. Šalis palaiko dvišalius santykius su ES ir kitomis valstybėmis, aktyviai dalyvauja tarptautinėse organizacijose ir diplomatinėse iniciatyvose.
Kultūra ir kasdienis gyvenimas
Šveicarijos kultūra yra mišri, atspindi vokiečių, prancūzų ir italų regionų įtaką. Šalis garsėja kulinariniais produktais — sūriu (fondiu, raclette), šokoladu — bei amatų tradicijomis (aukštos klasės laikrodžių gamyba). Miestuose pastebima aukšta kokybės ir tvarkos samprata, o kaimo vietovėse išlikusios tradicijos ir liaudies meno formos.
Transportas ir infrastruktūra
Šveicarija turi vieną pažangiausių ir patikimiausių viešojo transporto tinklų Europoje: intensyvų geležinkelių tinklą (SBB/CFF/FFS), gerai išvystytas kelių jungtis ir modernias oro uostų sistemas. Dėl kalnų reljefo taip pat plačiai naudojami tuneliai ir kalnų geležinkeliai.
Įdomybės
- Valstybinis herbas ir vėliava: balta kryžius ant raudono fono — vienas atpažįstamiausių simbolių.
- Šveicarija yra dažnai minima kaip viena iš saugiausių ir ekonomiškai stabiliausių šalių pasaulyje.
- Šalis turi gilias tradicijas švietimo, mokslo ir tyrimų srityse — nemažai pasaulinio lygio universitetų ir mokslinių institutų.
Jei pageidaujate, galiu papildyti straipsnį naujausiomis demografinėmis ir ekonominėmis statistikomis, įtraukti žemėlapį ar paryškinti konkrečių kantonų ypatumus.
Geografija
Šveicarijos plotas - 41 285 km². Konfederacija suskirstyta į 23 pilnavertes valstybes, vadinamas kantonais. Visi 26 kantonai yra: Aargau, Appenzell Innerrhoden, Appenzell Ausserrhoden, Basel-Stadt, Basel-Land, Berne, Fribourg, Geneva, Glarus, Graubünden, Jura, Lucerne, Neuchâtel, Nidwalden, Obwalden, Schaffhausen, Schwyz, Solothurn, St Gallen, Thurgau, Ticino, Uri, Valais, Vaud, Zug ir Zürich.
Kalnai Šveicarijos centre ir pietuose yra labai aukšti. Apie 60 % Šveicarijos teritorijos yra Alpių regione. Čia gyvena tik nedaug žmonių. Aukščiausias kalnas yra Diuforo viršūnė, kurios aukštis 4634 m.
Daugelyje kalnų ištisus metus yra ledo. Šis ledas vadinamas ledynais. Šveicarijos kalnuose prasideda Reinas, Rona ir daugelis kitų upių.
Šveicarijoje yra daug ežerų. Didžiausi ežerai yra šiaurėje ir vakaruose: Ženevos ežeras (Lac Léman), Ciuricho ežeras, Neuchâtel ežeras ir Bodensee ežeras.
Šveicarijos šiaurėje kalnų mažiau ir jie mažesni. Todėl dauguma šveicarų gyvena miestuose ir miesteliuose šiaurėje. Juros kalnai yra Šveicarijos šiaurės vakaruose.
Miestai
Šveicarijoje yra 2485 kaimai, miesteliai ir miestai.
Didžiausi miestai yra šie:
- Ciurichas
- Ženeva
- Bazelis
- Lozana
- Bernas
- Liucernos
- Vinterturas
- Sankt Galenas
- Luganas
- Biel/Bienne
- Thun
- Köniz
- La Chaux-de-Fonds
- Šafhauzenas
- Fribūras
- Vernier
- Chur
- Neuchâtel
- Uster
- Sion
Matterhornas Šveicarijos Alpėse
Daugiau nei 10 000 gyventojų turinčių miestų gyventojai
Žmonės
Šveicarijoje gyvena apie 8,4 mln. žmonių. Šiaurinėje ir centrinėje Šveicarijos dalyje apie 64 % žmonių gimtoji kalba yra Šveicarijos vokiečių (alemanų) kalba. 19 % žmonių kaip gimtąją kalbą vartoja prancūzų kalbą, daugiausia Šveicarijos vakaruose. 8 % žmonių kalba itališkai, Šveicarijos pietuose. Tik 1 % žmonių kalba romanų kalba, pietryčių Šveicarijoje. Romanų kalba yra sena kalba, panaši į lotynų kalbą.
Vokiškai kalbantys Šveicarijos gyventojai iš tikrųjų nekalba vokiečių kalba. Šveicarijos gyventojai kalba vadinamąja alemanų kalba, kuri turi savo rašto kalbą ir gramatiką, bet vis tiek paprastai laikoma vokiečių kalbos dialektu. Alemanų kalba vokiečiams gali būti sunkiai suprantama. Šveicarijos gyventojai rašo kaip vokiečiai, taip pat labai gerai kalba standartine vokiečių kalba, ypač didesniuose miestuose.
Apie 23 % Šveicarijos gyventojų nėra kilę iš Šveicarijos. Jie atvyksta iš kitų vietovių, kad paprastai dirbtų Šveicarijoje.
Dauguma Šveicarijos gyventojų išpažįsta krikščionybę. 43 % gyventojų išpažįsta katalikybę. 35 % gyventojų išpažįsta protestantizmą. 2 % gyventojų išpažįsta Rytų ortodoksiją. 4 % gyventojų išpažįsta islamą. Likusieji išpažįsta kitas religijas arba neturi jokios religijos.
Šveicarija garsėja šokoladu, sūriu, bankų sistema, laikrodžiais ir kalnais.
Istorija
1291 m. Urio, Švico ir Untervaldeno gyventojai norėjo būti laisvi. Jie pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo, pavadintą Amžinąja sąjunga. Kartu jie galėjo būti laisvi nuo Habsburgų tautos, kuri buvo labai stipri. 1315 m. Amžinojo aljanso žmonės kovėsi su Habsburgais mūšiuose prie Morgarteno, Sempacho ir Nafelso. Amžinojo aljanso žmonės laimėjo visus mūšius.
Žmonės iš kitų vietovių pasirašė sutartį ir prisijungė prie Amžinojo aljanso. Vis daugiau žmonių dirbo kartu, kad būtų laisvi. 1648 m. kitos Europos šalys sudarė sutartį, pagal kurią Šveicarija tapo laisva. Šios sutarties pavadinimas buvo Vestfalijos taika. Į Šveicarijos sudėtį pateko daugiau sričių.
1798 m. Prancūzija įsiveržė į Šveicariją. Prancūzijos valdovas buvo Napoleonas. Jis pakeitė daug įstatymų. 1815 m. Šveicarija vėl tapo nepriklausoma nuo Prancūzijos. Vienos kongrese kitos šalys susitarė, kad Šveicarija yra laisva ir neutrali.
Po trumpo 1848 m. pilietinio karo priimta Šveicarijos konstitucija buvo pakeista 1999 m. Šveicarija nekariavo Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose. Nuo 2002 m. Šveicarija priklauso Jungtinėms Tautoms. Dėl savo neutralumo ji 57 metus nebuvo įstojusi į Jungtines Tautas.
Vyriausybė
Šveicarija yra respublika. Šveicarija neturi tokio paties prezidento kaip Jungtinės Valstijos ar Prancūzija. Prezidento darbą atlieka septyni žmonės (vadinami ministrais). Angliškai jie vadinami Federaline taryba, vokiškai - Bundesrat, prancūziškai - Conseil Fédéral, itališkai - Consiglio Federale, o romaniškai - Cussegl Federal. Kasmet vienas iš šių žmonių tampa prezidentu. Prezidentas nėra svarbesnis už kitus šešis žmones. Šiuo metu 3 iš 7 žmonių yra moterys.
Septyni žmonės:
- Eveline Widmer-Schlumpf
- Doris Leuthard
- Simonetta Sommaruga
- Didier Burkhalteris (2012 m. viceprezidentas)
- Johann N. Schneider-Ammann
- Ueli Maurer (2013 m. prezidentas)
- Alain Berset
Šveicarijoje yra dvi parlamento dalys. Valstybių taryba ir Nacionalinė taryba. Tik abi kartu gali priimti įstatymus. Valstybių taryboje dirba 46 žmonės. Kiekvienas pilnas Šveicarijos kantonas gali siųsti po 2 žmones. Nacionalinėje taryboje yra 200 žmonių. Didžiausias kantonas į Nacionalinę tarybą siunčia daugiausia žmonių. Mažiausi 6 kantonai į Nacionalinę tarybą gali siųsti tik po vieną žmogų.
Šveicarijos gyventojai gali rinkti parašus, jei jiems nepatinka naujas įstatymas ar jo pakeitimas. Tai vadinama referendumu. Jei už referendumą pasirašo pakankamai žmonių, žmonės balsuoja. Žmonės taip pat gali rinkti parašus, kad pakeistų konstituciją. Tai vadinama iniciatyva. Konstitucija yra pagrindinis šalies įstatymas.
Bernas - Šveicarijos sostinė
Ekonomika
Šveicarija nėra Europos Sąjungos narė, tačiau yra Europos laisvosios prekybos susitarimo (ELPA) narė. ELPA palengvina prekybą su kitomis Europos šalimis. 1999 m. Šveicarija ir Europos Sąjunga sudarė sutartį. Ši sutartis dar labiau palengvina prekybą. Neseniai jos sudarė dar dvi sutartis.
Šveicarijos bankai ir Šveicarijos draudimo bendrovės kartu sukuria vienuolika procentų bendrojo vidaus produkto. Šveicarijoje svarbus turizmas. Čia yra daug turistams skirtų vietų. Šveicarijoje yra Davosas, Sankt Moricas, Pontresina ir Flimsas. Šie miestai svarbūs ir žiemą (slidinėjant), ir vasarą. Turistai taip pat mėgsta Liucernos, Ženevos ir Ciuricho miestus.
2011 m. Šveicarijos farmacijos pramonėje tiesiogiai ir netiesiogiai dirbo apie 135 000 žmonių. Bendrovės "Novartis" ir "Roche" yra antra ir trečia pagal dydį farmacijos bendrovės pasaulyje. Abi jos išrado daugybę gyvybę gelbstinčių vaistų, nes turi gerai išvystytas mokslinių tyrimų ir plėtros priemones.
Literatūra
Šveicarijos literatūra skirstoma pagal vartojamą kalbą. Nuo 1291 m. iki 1798 m. didžioji dalis šveicarų literatūros buvo parašyta vokiečių kalba. XVIII a. Berne ir kitur išpopuliarėjo prancūzų kalba, todėl daug žodžių ir vokiškai kalbančioje Šveicarijos dalyje yra kilę iš prancūzų kalbos ir vokiečiams nežinomi. Italų kalba ir romanų-lotynų literatūra Šveicarijoje paplitusios rečiau.
Johannos Spyri knyga vaikams "Heidi" yra garsiausia Šveicarijos knyga. Ji yra Graubiundeno kalnuose.
Johanna Spyri Heidi
Sportas
Slidinėjimas, snieglenčių sportas ir alpinizmas yra vienos populiariausių sporto šakų Šveicarijoje. Dėl didelio kalnų masyvo šalies gamta puikiai tinka tokiai veiklai. Bobslėjus buvo išrastas Sankt Morice. Pirmieji pasaulio slidinėjimo čempionatai vyko Miurene (1931 m.) ir Sankt Morice (1934 m.). Sankt Morice 1928 m. ir 1948 m. vyko antrosios žiemos olimpinės žaidynės. Tarp sėkmingiausių slidininkų ir pasaulio čempionų yra Pirminas Zurbriggenas ir Didier Cuche.
Daugelis šveicarų yra futbolo gerbėjai. Plačiai palaikoma nacionalinė rinktinė arba "Nati". Šveicarija kartu su Austrija buvo 2008 m. "Euro 2008" turnyro šeimininkė. Daugelis šveicarų taip pat seka ledo ritulį. 2009 m. balandį Šveicarijoje dešimtą kartą vyko 2009 m. IIHF pasaulio ledo ritulio čempionatas. Nacionalinė A lyga yra lankomiausia lyga Europoje.
Dėl daugybės šalyje esančių ežerų Šveicarija yra gera vieta buriavimui. Didžiausiame Ženevos ežere įsikūrusi buriavimo komanda "Alinghi". Jie buvo pirmoji Europos komanda, 2003 m. laimėjusi Amerikos taurę. Jie taip pat laimėjo 2007 m. Išpopuliarėjo tenisas. Šveicarijos tenisininkai, tokie kaip Martina Hingis ir Rodžeris Federeris, yra laimėję ne vieną Didžiojo kirčio turnyrą.
Po 1955 m. Le Mano katastrofos Šveicarijoje buvo uždraustos automobilių sporto lenktynių trasos ir renginiai. Išimtys buvo daromos tokioms varžyboms kaip kalnų įkalnė. Šis draudimas buvo panaikintas 2007 m. birželio mėn. Šiuo laikotarpiu šalyje vis dar sėkmingai lenktyniavo tokie lenktynininkai kaip Clay Regazzoni, Sebastian Buemi, Jo Siffert ir sėkmingas Pasaulio kelioninių automobilių čempionato lenktynininkas Alain Menu. Be to, 2007-2008 m. Šveicarija su vairuotoju Neelu Jani laimėjo A1GP pasaulio automobilių sporto taurės varžybas. Šveicarijos motociklų lenktynininkas Thomas Lüthi 2005 m. laimėjo "MotoGP" pasaulio čempionatą 125 cm3 kategorijoje.
Tradicinės sporto šakos - šveicariškos imtynės arba "Schwingen". Tai sena centrinių kaimiškųjų kantonų tradicija, kurią kai kas laiko nacionaline sporto šaka. Hornussen yra dar viena vietinė šveicarų sporto šaka. Tai tarsi beisbolo ir golfo mišinys. Steinstossen - tai šveicariška akmenslydžio (angl. stone put) versija, kurioje varžomasi metant sunkų akmenį. Užfiksuota, kad XIII a. jos vyko Bazelyje. Jis taip pat yra pagrindinis Unspunnenfest, pirmą kartą surengto 1805 m.
Slidinėjimo zona virš Saas-Fee ledynų
Spenglerio taurė Davose
Per aštuonerius metus Rogeris Federeris iškovojo rekordinius 17 Didžiojo kirčio turnyrų vienetų varžybų titulų ir tapo sėkmingiausiu visų laikų vyrų tenisininku.
Susiję puslapiai
- Šveicarijos upių sąrašas
- Šveicarija olimpinėse žaidynėse
- Šveicarijos futbolo rinktinė
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra oficialus Šveicarijos pavadinimas?
A: Oficialus Šveicarijos pavadinimas yra Confoederatio Helvetica.
K: Kiek kalbų vartojama Šveicarijoje?
A: Šveicarijoje yra keturios oficialios kalbos: Šveicarijoje yra keturios kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir romėnų.
K: Kada Šveicarija tapo neutrali?
A: Šveicarija yra neutrali nuo 1815 m.
K: Ar yra oficiali Šveicarijos sostinė?
A: Ne, oficialios Šveicarijos sostinės nėra, tačiau Bernas naudojamas taip, tarsi tai būtų sostinė.
K: Koks yra didžiausias Šveicarijos miestas?
A: Didžiausias Šveicarijos miestas yra Ciurichas.
K: Kokios šalys ribojasi su Šveicarija?
A: Į šiaurę nuo Šveicarijos yra Vokietija, į rytus nuo jos - Austrija ir Lichtenšteinas, į pietus - Italija, o į vakarus - Prancūzija.
Ieškoti