Vienos kongresas
Vienos kongresas buvo didžiųjų Europos valstybių ambasadorių konferencija. Ji vyko Vienoje nuo 1814 m. lapkričio 1 d. iki 1815 m. birželio 8 d. Pirmininkavo Austrijos valstybės veikėjas Klemensas Venzelis fon Metternichas.
Jos tikslas buvo nuspręsti dėl politinės padėties Europoje po Napoleono pralaimėjimo. Tiksliau tariant, Vienos kongreso niekada nebuvo. Vietoj to vyko neoficialios didžiųjų valstybių diskusijos.
Kongrese buvo sprendžiama dėl visos Europos po Napoleono karų, išskyrus taikos su Prancūzija sąlygas, kurios jau buvo nustatytos prieš kelis mėnesius, 1814 m. gegužės 30 d., pasirašytoje Paryžiaus sutartyje.
Keturios nugalėtojos tikėjosi, kad prancūzams bus užkirstas kelias dalyvauti derybose, tačiau Charles'iui-Maurice'ui de Talleyrand'ui-Périgord'ui pirmosiomis derybų savaitėmis pavyko patekti į "jos vidines tarybas".
Charles-Maurice de Talleyrand-Périgord.
Vienos kongresas, Jean-Baptiste Isabey, 1819 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Vienos kongresas?
A: Vienos kongresas buvo didžiųjų Europos valstybių ambasadorių konferencija, vykusi Vienoje nuo 1814 m. lapkričio 1 d. iki 1815 m. birželio 8 d.
K: Kas buvo Vienos kongreso pirmininkas?
A: Vienos kongreso pirmininkas buvo Austrijos valstybės veikėjas Klemensas Venzelis fon Metternichas.
K: Koks buvo Vienos kongreso tikslas?
Atsakymas: Vienos kongreso tikslas buvo nuspręsti dėl politinės padėties Europoje po Napoleono pralaimėjimo.
K: Ar Vienos kongresas buvo tik vienas?
Atsakymas: Ne, vyko neoficialios didžiųjų valstybių diskusijos. Niekada nebuvo vieno "Vienos kongreso".
K.: Kuo rūpinosi kongresas?
Atsakymas: Kongresui rūpėjo nustatyti visą Europos pavidalą po Napoleono karų, išskyrus taikos su Prancūzija sąlygas.
K: Kada buvo nuspręsta dėl taikos su Prancūzija sąlygų?
Atsakymas: Taikos su Prancūzija sąlygos jau buvo nustatytos Paryžiaus sutartyje, pasirašytoje prieš kelis mėnesius, 1814 m. gegužės 30 d.
K: Ar nugalėjusios valstybės tikėjosi į derybas įtraukti prancūzus?
Atsakymas: Ne, keturios nugalėtojos (Europos koncertas) tikėjosi, kad prancūzai derybose nedalyvaus. Tačiau Charles'iui-Maurice'ui de Talleyrand'ui-Périgord'ui pirmosiomis derybų savaitėmis pavyko patekti į "jos vidines tarybas".