Šveicarija olimpinėse žaidynėse: istorija, medaliai ir pasiekimai
Šveicarija olimpinėse žaidynėse: istorija nuo 1896, 308 medalių palikimas, Sankt Morice pergalės, įspūdingi pasiekimai ir olimpinės legendos.
Šveicarija siuntė sportininkus į visas olimpines žaidynes nuo pirmųjų žaidynių 1896. Šalis turi ilgą ir nuoseklią olimpinių žaidynių tradiciją: kaskart dalyvaujama tiek vasaros, tiek žiemos žaidynėse, o šveicarų sportininkai nuolat konkuruoja aukščiausio lygio varžybose.
Istorija ir svarbūs momentai
Per Pasaulio istoriją Šveicarija keletą kartų tapo svarbiu olimpinių renginių vietos ir dalyve. Tarp reikšmingų momentų yra Šveicarijos sprendimas boikotavo 1956 m. žaidynes Melburne dėl politinių priežasčių, tačiau tuo pačiu metu dėl karantino ir logistikos jojimo varžybos tose žaidynėse buvo surengtos Stokholme (Švedija) anksčiau tais pačiais metais. Šveicarijos dresūros komanda iškovojo bronzos medalį.
Rengimas ir organizacija
Šveicarija du kartus buvo olimpinių žaidynių šeimininkė žiemos rungtyse: 1928 m. žiemos olimpinės žaidynės ir 1948 m. žiemos olimpinės žaidynės. Abi jos vyko Sankt Morice, kur geros sąlygos ir kalnų infrastruktūra leido sėkmingai surengti įvairias slidinėjimo, čiuožimo ir kitas žiemos sporto varžybas.
Dalyvavimas ir medalių pasiekimai
Per vasaros žaidynes Šveicarijos sportininkai iškovojo iš viso 181 medalį (įskaitant aukso, sidabro ir bronzos apdovanojimus). vasaros olimpinėse žaidynėse šie medaliai atspindi stiprią šalies tradiciją tokiose sporto šakose kaip plaukimas, lengvoji atletika, dviratininkų rungtys, imtynės, ir irklavimas.
Žiemos olimpinėse žaidynėse šveicarai iškovojo 127 medalius, daugiausia išsiskiriant tradicinėmis kalnų sporto šakomis: alpinis slidinėjimas, bėgimas slidėmis, šuoliai nuo tramplino, bobslėjus ir kepymas. Žiemos sporto pasiekimai užtikrina stiprią nacionalinę reprezentaciją ir aukštą lygį tarptautinėse varžybose.
Populiariausios sporto šakos ir stiprios sritys
- Alpinis slidinėjimas – viena iš tradiciškai stipriausių šakų Šveicarijoje, daug medalių žiemos olimpinėse žaidynėse.
- Bobslejus ir skeletonas – nuolatiniai dalyviai ir prizininkai tarptautinėse varžybose.
- Dviratininkų rungtys – tiek kelio lenktynėse, tiek trasos dviratyje šveicarai turi sėkmės.
- Jojimas irkuometinės komandos – tradicinis pajėgumas, kuris kartais atneša medalius vasaros žaidynėse.
Nacionalinis organizacinis pagrindas
Šveicarijos nacionalinis olimpinis komitetas buvo įkurtas 1912 m. Jis koordinuoja pasiruošimą žaidynėms, atrankas ir aukščiausio lygio sportininkų ruošimą, taip pat bendradarbiauja su nacionalinėmis federacijomis, regioninėmis sporto mokyklomis ir tarptautinėmis organizacijomis.
Įsimintini pasiekimai ir paveldas
Šveicarijos olimpinis paveldas apima ne tik medalius, bet ir reikšmingus sporto kultūros pasiekimus: aukštą profesionalų rengimą kalnų sporto srityse, nuolatinį jaunimo ugdymą bei sėkmingą dalyvavimą tiek vasaros, tiek žiemos programose. Be to, šalis yra vertinama už organizacinius gebėjimus rengti tarptautines sporto varžybas ir užtikrinti techninį bei saugos lygį aukščiausio lygio startams.
Apibendrinant, Šveicarija turi ilgametę ir stabilų olimpinį palikimą: reguliariai dalyvauja žaidynėse nuo 1896 m., buvo žaidynių šeimininkė ir nuolat renka medalius abejose programose, ypač žiemos sportuose.
Medalių lentelės
Medaliai pagal vasaros žaidynes
| Žaidimai | Auksinis | Sidabrinis | Bronza | Iš viso |
| 1 | 2 | 0 | 3 | |
| 1900 m. Paryžius | 6 | 2 | 1 | 9 |
| 1904 m. Sent Luisas | 1 | 0 | 1 | 2 |
| 1908 m. Londonas | 0 | 0 | 0 | 0 |
| 1912 m. Stokholmas | 0 | 0 | 0 | 0 |
| 1920 m. Antverpenas | 2 | 2 | 7 | 11 |
| 1924 m. Paryžius | 7 | 8 | 10 | 25 |
| 1928 m. Amsterdamas | 7 | 4 | 4 | 15 |
| 1932 m. Los Andželas | 0 | 1 | 0 | 1 |
| 1936 m. Berlynas | 1 | 9 | 5 | 15 |
| 1948 m. Londonas | 5 | 10 | 5 | 20 |
| 2 | 6 | 6 | 14 | |
| 1956 m. Melburnas/Stokholmas | 0 | 0 | 1 | 1 |
| 1960 m. Roma | 0 | 3 | 3 | 6 |
| 1964 m. Tokijas | 1 | 2 | 1 | 4 |
| 1968 m. Meksikas | 0 | 1 | 4 | 5 |
| 1972 m. Miunchenas | 0 | 3 | 0 | 3 |
| 1976 m. Monrealis | 1 | 1 | 2 | 4 |
| 1980 m. Maskva | 2 | 0 | 0 | 2 |
| 1984 m. Los Andželas | 0 | 4 | 4 | 8 |
| 1988 m. Seulas | 0 | 2 | 2 | 4 |
| 1992 m. Barselona | 1 | 0 | 0 | 1 |
| 1996 m. Atlanta | 4 | 3 | 0 | 7 |
| 2000 m. Sidnėjus | 1 | 6 | 2 | 9 |
| 2004 m. Atėnai | 1 | 1 | 3 | 5 |
| 2 | 0 | 5 | 7 | |
| 2012 m. Londonas | 2 | 2 | 0 | 4 |
| Iš viso | 47 | 73 | 65 | 185 |
Medaliai pagal žiemos žaidynes
| Žaidimai | Auksinis | Sidabrinis | Bronza | Iš viso |
| 2 | 0 | 1 | 3 | |
| 1928 m. Sankt Moricas (priimančioji šalis) | 0 | 0 | 1 | 1 |
| 1932 m. Lake Placid | 0 | 1 | 0 | 1 |
| 1936 m. Garmišas-Partenkirchenas | 1 | 2 | 0 | 3 |
| 1948 m. Sankt Moricas (priimančioji šalis) | 3 | 4 | 3 | 10 |
| 1952 m. Oslas | 0 | 0 | 2 | 2 |
| 1956 m. Cortina d'Ampezzo | 3 | 2 | 1 | 6 |
| 1960 m. Squaw Valley | 2 | 0 | 0 | 2 |
| 1964 m. Insbrukas | 0 | 0 | 0 | 0 |
| 1968 m. Grenoblis | 0 | 2 | 4 | 6 |
| 1972 m. Sapporo | 4 | 3 | 3 | 10 |
| 1976 m. Insbrukas | 1 | 3 | 1 | 5 |
| 1980 m. Lake Placid | 1 | 1 | 3 | 5 |
| 1984 m. Sarajevas | 2 | 2 | 1 | 5 |
| 1988 m. Kalgaris | 5 | 5 | 5 | 15 |
| 1992 m. Albervilis | 1 | 0 | 2 | 3 |
| 3 | 4 | 2 | 9 | |
| 1998 m. Naganas | 2 | 2 | 3 | 7 |
| 2002 m. Solt Leik Sitis | 3 | 2 | 6 | 11 |
| 2006 m. Turinas | 5 | 4 | 5 | 14 |
| 6 | 0 | 3 | 9 | |
| Iš viso | 44 | 37 | 46 | 127 |
Medaliai pagal vasaros sporto šakas
| Sportas | Auksinis | Sidabrinis | Bronza | Iš viso |
| 16 | 19 | 13 | 48 | |
| Irklavimas | 6 | 8 | 9 | 23 |
| 6 | 6 | 8 | 20 | |
| 4 | 10 | 8 | 22 | |
| Imtynės | 4 | 4 | 6 | 14 |
| 3 | 6 | 7 | 16 | |
| 2 | 0 | 0 | 2 | |
| Tvoros | 1 | 4 | 3 | 8 |
| 1 | 2 | 1 | 4 | |
| Judo | 1 | 1 | 2 | 4 |
| Triatlonas | 1 | 0 | 2 | 3 |
| 0 | 6 | 2 | 8 | |
| Sunkioji atletika | 0 | 2 | 2 | 4 |
| 0 | 1 | 0 | 1 | |
| 0 | 1 | 0 | 1 | |
| 0 | 0 | 1 | 1 | |
| 0 | 0 | 1 | 1 | |
| Rankinis | 0 | 0 | 1 | 1 |
| Iš viso | 45 | 70 | 66 | 181 |
Medaliai pagal žiemos sporto šakas
| Sportas | Auksinis | Sidabrinis | Bronza | Iš viso |
| 18 | 19 | 19 | 56 | |
| Bobslėjus | 9 | 10 | 11 | 30 |
| Snieglenčių sportas | 5 | 1 | 3 | 9 |
| Šuoliai su slidėmis | 4 | 1 | 0 | 5 |
| Slidinėjimas laisvuoju stiliumi | 3 | 0 | 1 | 4 |
| Šiaurės šalių derinys | 1 | 2 | 1 | 4 |
| 1 | 2 | 2 | 5 | |
| Skeletas | 1 | 0 | 2 | 3 |
| 1 | 0 | 0 | 1 | |
| 0 | 2 | 1 | 3 | |
| Slidinėjimas bėgte | 1 | 0 | 4 | 5 |
| 0 | 0 | 2 | 2 | |
| Iš viso | 44 | 37 | 46 | 127 |
Susiję puslapiai
- IOC šalių kodų sąrašas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Ar Šveicarija dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse nuo 1896 m.?
A: Taip, Šveicarija siuntė sportininkus į visas olimpines žaidynes nuo pat pirmųjų žaidynių 1896 m.
K: Kurias olimpines žaidynes Šveicarija boikotavo ir kodėl?
A: Šveicarija boikotavo 1956 m. vasaros olimpines žaidynes Melburne dėl politinių priežasčių.
K: Ar Šveicarijos sportininkai dalyvavo 1956 m. vasaros olimpinių žaidynių jojimo varžybose?
A: Taip, nepaisant boikoto, Šveicarijos jojimo komanda laimėjo bronzos medalį, nes tais metais jojimo varžybos vyko Stokholme (Švedija).
Klausimas: Kiek kartų Šveicarijoje vyko olimpinės žaidynės?
A: Šveicarija olimpines žaidynes rengė du kartus, abu kartus - Sankt Morice. Jose vyko 1928 ir 1948 m. žiemos olimpinės žaidynės.
Klausimas: Kiek medalių Šveicarijos sportininkai yra laimėję vasaros olimpinėse žaidynėse?
A: Šveicarijos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse iš viso laimėjo 181 medalį.
Klausimas: Kiek medalių Šveicarijos sportininkai yra laimėję žiemos olimpinėse žaidynėse?
A: Šveicarijos sportininkai žiemos olimpinėse žaidynėse iš viso iškovojo 127 medalius.
K: Kada buvo įkurtas Šveicarijos nacionalinis olimpinis komitetas?
A.: Šveicarijos nacionalinis olimpinis komitetas buvo įkurtas 1912 m.
Ieškoti