Šaudymas: ginklų, lankų ir arbaletų praktika, sportas ir medžioklė
Šaudymas – tai veikla, kai naudojami ginklai ar įtaisai, iš kurių šaudoma sviediniais. Tai apima šaudymą iš šautuvo, šaudyklės ar kitų ginklų, taip pat šaudymą iš lankų ar arbaletų, kai sviedinys yra sviedinys (pvz., lankų strėlės ar arbaletų boltai). Šaudymu galima vadinti net šaudymą iš artilerijos, raketų ir raketų. Žmogus, kuris labai gerai šaudo, yra šaulys. Šaudymas gali vykti šaudykloje arba lauke – medžioklėje, šaudymo sporte ar kovoje. Šaudymas taip pat yra olimpinė sporto šaka.
Šaudymo formos ir disciplina
Šaudymas apima kelias pagrindines formas:
- Sportinis šaudymas – varžybos pagal nustatytas taisykles, kur vertinami tikslumas ir nuoseklumas. Sporte yra daug rungčių: taikiklinis šaudymas iš šautuvų ir pistolių, skeet ir trap (šaudymas į skraidančias skudurus) su lūžiančiomis lydymo patrankomis, taip pat dinamiškos varžybos, tokios kaip IPSC, IDPA.
- Medžioklė – klimato ir reljefo sąlygomis vykdoma gyvūnų gaudymo būdas, kuriame naudojami šautuvai, lankai ar arbaletai. Medžioklėje svarbios etikos, gyvūnų gerovės ir gamtos išsaugojimo taisyklės.
- Militarinis ir policinis šaudymas – karinių ar teisėsaugos struktūrų taktikos, mokymų ir kovos veiksmų dalis. Tai apima ir taktinį ginklų naudojimą, ir sunkiosios artilerijos bei raketų paleidimo sistemas.
- Rekordinis ir pramoginis šaudymas – renginiai, šaudymo pramogos, istoriniai reenaktment’ai ar demonstracijos su tradiciniais ginklais, lankais ar arbaletais.
Sportinis šaudymas ir olimpiada
Olimpinėse žaidynėse šaudymas apima šautuvų, pistoletų ir šovinių šaudyklų rungtis, kurias reglamentuoja Tarptautinė šaudymo sporto federacija (ISSF). Rungtys gali būti pagal atstumą (10 m, 25 m, 50 m), šaudymo padėtį (gulint, klūpant, stovint) ir amunicijos tipą. Varžybų metu svarbu tikslumas, laiko valdymas ir psichologinis pasirengimas.
Įranga ir apranga
Standartiškai naudojama įranga:
- Ginklai ir lankai arba arbaletai, pritaikyti konkrečioms disciplinoms.
- Amunicija (paletės, kulkos, strėlės, boltai) – pagal naudojamą ginklą ir saugos reikalavimus.
- Apsauginė apranga: ausų apsauga, akių apsauga, specialūs šaudymo drabužiai ar liemenės stabilumui.
- Optiniai taikikliai, stendai, stovai, laikikliai ir kiti pagalbiniai priedai.
Technika, treniruotės ir sauga
Sėkmingas šaudymas reikalauja technikos ir pastovaus treniruočių proceso: stovėsena, kvėpavimas, taikymo ir užsidegimo kontrolė, atleidimo technika ir pakartojamumas. Sauga yra svarbiausia:
- Visada elgtis su ginklu taip, lyg jis būtų įkrautas.
- Niekada neiti į šaudymo liniją arba nenukreipti ginklo į ką nors, kam jis gali pakenkti.
- Naudoti tinkamą ausų ir akių apsaugą.
- Laikytis vietinių įstatymų ir šaudymo range nustatytų taisyklių.
Varžybų taisyklės ir vertinimas
Sporte rungčių taisyklės reglamentuoja amunicijos tipą, atstumą, laiką ir taikinių tipą. Vertinimas dažnai grindžiamas taškais – kuo arčiau centro pataikoma, tuo daugiau taškų. Dinaminėse rungtyse be taškų svarbi ir laikų norma bei sauga.
Istorija ir kultūrinė reikšmė
Šaudymo technikos ir įrankiai yra senovės žmogaus civilizacijos dalis: nuo tolimų laikų lanku ir arbaletu iki šiuolaikinių šaunamųjų ginklų bei tolimo nuotolio raketų. Šaudymas formavo medžioklės, karo ir sporto kultūrą, taip pat technologinę pažangą (optika, balistika, medžiagų inžinerija).
Tvari medžioklė ir teisės
Medžioklės praktika turi būti suderinta su gamtos apsauga: taikomi kvotų, sezonų ir ribojimų mechanizmai, kad būtų saugoma gyvūnija. Ginklų įsigijimas ir naudojimas reglamentuojami įstatymais – leidimai, saugojimo reikalavimai ir mokymai yra privalomi daugelyje šalių.
Rizikos ir nauda
Šaudymas gali ugdyti discipliną, koncentraciją ir fizinį pasirengimą; sportinis šaudymas padeda vystytis motorikai bei psichologiniam pasirengimui. Tačiau yra rizika (traumos, klaidos, neteisėtas ginklų naudojimas), todėl privaloma griežtai laikytis saugos taisyklių ir teisės aktų.
Išvados
Šaudymas yra plati sritis, apimanti sportą, medžioklę, karinę praktiką ir pramogas. Svarbiausia – atsakingas požiūris, sauga, tinkamas treniravimasis ir teisės aktų laikymasis, kad šis užsiėmimas būtų saugus ir tvarus.


1940 m. vyras, šaudantis į gudruolius iš Krag-Jorgeno lygiavamzdžio šautuvo
Naudoja
Šaudymas naudojamas medžiojant paukščius, pavyzdžiui, tetervinus, fazanus, triušius ir pan. Kartais "šaudymas" reiškia tiesiog "medžioklę".
Smurtas
Šaudymas taip pat naudojamas karyboje, savigynoje, nusikaltimų ir teisėsaugos institucijose. Kai kas nors šaudo į atsitiktinius nekaltus žmones, kartais tai sukelia mizantropija (neapykanta žmonėms).
Varžybinis šaudymas
Keliose šalyse šautuvų klubai gaminami nuo XIX a. Netrukus buvo pradėti rengti tarptautiniai šaudymo renginiai, įskaitant šaudymą vasaros olimpinėse žaidynėse (nuo 1896 m.) ir pasaulio čempionatuose (nuo 1897 m.). Tarptautinė šaudymo sporto federacija yra atsakinga už olimpines ir neolimpines šautuvo, pistoleto ir šautuvo varžybas. Tačiau taip pat yra daug nacionalinių ir tarptautinių šaudymo sporto šakų, už kurias atsakingos kitos organizacijos.
Šaudymo reikmenys
Daugelyje šalių norintiems šaudyti šaunamaisiais ginklais reikia turėti licenciją. Šaunamųjų ginklų paprastai galima įsigyti tik registruotose parduotuvėse.