Pietų Afrikos pasienio karas
Pietų Afrikos pasienio karas - tai 1966-1990 m. daugiausia Pietvakarių Afrikoje (dabar Namibija) vykęs konfliktas tarp Pietų Afrikos Respublikos iš vienos pusės ir Pietvakarių Afrikos liaudies organizacijos (SWAPO) bei jos sąjungininkų iš kitos pusės.
Konflikto šaknys siekia Pirmąjį pasaulinį karą, kai Pietų Afrika įsiveržė į Vokietijos pietvakarių Afrikos koloniją ir ją užkariavo Britų imperijos ir kitų Pirmojo pasaulinio karo sąjungininkių vardu. Po Vokietijos pralaimėjimo Tautų Lyga suteikė Pietų Afrikai mandatą administruoti teritoriją, kol jos gyventojai bus pasirengę valdyti patys.
Po Antrojo pasaulinio karo Pietų Afrika atsisakė atiduoti Pietvakarių Afriką siūlomam Jungtinių Tautų globos susitarimui ir paprašė teisės aneksuoti ją kaip penktąją provinciją. Buvo imtasi priemonių integruoti Pietvakarių Afriką į Pietų Afrikos Respubliką, be kita ko, vietos baltiesiems gyventojams buvo suteikta teisė rinkti atstovus į Pietų Afrikos Respublikos parlamentą.
1962 m. buvo įkurta SWAPO, kuri pasipriešino Pietų Afrikos valdžiai ir pasisakė už Pietvakarių Afrikos nepriklausomybę. Remiama Sovietų Sąjungos, SWAPO pradėjo rengti partizanus ir nuo 1966 m. dažnai susidurdavo su Pietų Afrikos policija ir kariuomene. Karas perėjo į naują etapą 1975 m., kai Angola gavo nepriklausomybę ir jos naujoji komunistinė vyriausybė pradėjo teikti paramą partizanams. Pietų Afrikos kariuomenė pradėjo reidus į Angolą, siekdama sunaikinti SWAPO bazes, dėl to kilo mūšiai su Angolos kariuomene. Kai kuriuose iš šių mūšių tiesiogiai dalyvavo ir Kuba, pasiuntusi savo karius paremti Angolos vyriausybę.
1988 m. Pietų Afrika, Angola ir Kuba pasirašė trišalį susitarimą, kuriuo įsipareigojo siekti taikos. Kuba sutiko pasitraukti iš Angolos, jei Pietų Afrika pasitrauks iš Pietvakarių Afrikos ir suteiks šiai teritorijai nepriklausomybę. 1990 m. pradžioje Pietvakarių Afrika gavo nepriklausomybę kaip Namibija.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Pietų Afrikos pasienio karas?
A: Pietų Afrikos pasienio karas buvo 1966-1990 m. vykęs konfliktas daugiausia Pietvakarių Afrikoje (dabar Namibija) tarp Pietų Afrikos Respublikos iš vienos pusės ir Pietvakarių Afrikos liaudies organizacijos (SWAPO) bei jos sąjungininkų iš kitos pusės.
K: Kokios buvo šio konflikto priežastys?
A: Šio konflikto šaknys siekia Pirmojo pasaulinio karo laikus, kai Pietų Afrika Britų imperijos ir kitų Pirmojo pasaulinio karo sąjungininkų vardu įsiveržė į Vokietijos pietvakarių Afrikos koloniją ir ją užkariavo.
K: Kaip atsirado SWAPO?
A.: 1962 m. SWAPO buvo įkurta siekiant pasipriešinti Pietų Afrikos valdžiai ir reikalauti Pietvakarių Afrikos nepriklausomybės. Remiama Sovietų Sąjungos, SWAPO pradėjo rengti partizanus ir nuo 1966 m. dažnai susidurdavo su Pietų Afrikos policija ir kariuomene.
K: Kaip į šį karą įsitraukė Kuba?
Atsakymas: 1975 m., kai Angola atgavo nepriklausomybę ir jos naujoji komunistinė vyriausybė pradėjo remti partizanus, Kuba pasiuntė savo karius paremti Angolos vyriausybę, todėl kai kuriuose mūšiuose su Angolos kariuomene dalyvavo tiesiogiai.
K: Kokiu susitarimu baigėsi šis karas?
A: 1988 m. Pietų Afrika, Angola ir Kuba pasirašė trišalį susitarimą, kuriuo įsipareigojo siekti taikos. Šiame susitarime buvo teigiama, kad jei Pietų Afrika pasitrauks iš Pietvakarių Afrikos, suteikdama jai nepriklausomybę, tai Kuba pasitrauks iš Angolos.
K: Kada Namibija gavo nepriklausomybę?
A: Namibija nepriklausomybę įgijo 1990 m. pradžioje pagal Pietų Afrikos, Angolos ir Kubos pasirašytą trišalį susitarimą.
