Tautų Sąjunga
Tautų Lyga (pranc. La Société des Nations) buvo Jungtinių Tautų pirmtakė. Lyga buvo įkurta 1920 m., po Pirmojo pasaulinio karo, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą jai nepavyko išsaugoti taikos. Lygą sudarė didžiųjų valstybių Taryba ir visų šalių narių asamblėja.
Tautų Lygą sugalvojo įkurti JAV prezidentas Vudrou Vilsonas (Woodrow Wilson) per Pirmąjį pasaulinį karą. Tai turėjo būti valstybių grupė, kuri bendradarbiautų siekdama palaikyti taiką. Viena iš jos žlugimo priežasčių buvo ta, kad po balsavimo Amerikos visuomenė atsisakė prie jos prisijungti. Lyga neturėjo reikiamos galios, kad galėtų įgyvendinti visas ją sudarančias taisykles. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo lemtingas Lygos struktūros trūkumas.
Kitas Lygos trūkumas buvo tas, kad ji nebuvo pakankamai reprezentatyvi: vienu metu joje buvo ne daugiau kaip 65 valstybės, o pirmaujančių narių (ypač Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos) interesai dažnai nusverdavo mažesnių ir mažiau galingų narių interesus.
Lyga taip pat neturėjo savo kariuomenės, o jos priimami sprendimai dažnai būdavo lėti. Pavyzdžiui, kai 1931 m. Japonijos imperija įsiveržė į Mandžiūriją (Šiaurės Rytų Kinija), Lygai prireikė ištisų metų sprendimui priimti. Kai jis buvo priimtas, Japonija jo nepaisė. Kai 1935 m. Italija įsiveržė į Abisiniją, Lyga pasmerkė ją greičiau, tačiau Italija tik išstojo iš Lygos ir tęsė užkariavimą. Po šių nelaimių buvo manoma, kad Lyga yra silpna ir bejėgė, todėl 1939 m. ji nutraukė veiklą.
Lygos veikla nebuvo visiškai nesėkminga: 1920 m. ji užkirto kelią keliems konfliktams Europoje ir dėjo daug pastangų sprendžiant įvairias visuomenės sveikatos ir socialines problemas visame pasaulyje.
1946 m. oficialiai baigėsi jau neveikiančios Tautų Lygos veikla. Buvo įkurtos Jungtinės Tautos, kurios iki šiol atlieka daugelį tų pačių darbų, kuriuos darė Tautų Lyga.
Jungtinės Amerikos Valstijos
Prezidentas Vudrou Vilsonas (Woodrow Wilson) parengė "vyriausybių vyriausybės", tiksliau, tarptautinių taikos palaikymo pajėgų, planą. Jo plano idėja buvo taikiai spręsti problemas tarp tautų. Vilsonas bandė įtikinti tarptautinę bendruomenę, kad lyga atgrasys nuo agresijos ir padės spręsti pagrindines problemas, kurios dažnai sukelia karą, pavyzdžiui, skurdą. Tačiau Vilsonui nepavyko įtikinti Amerikos visuomenės paremti lygą. Jungtinės Valstijos nenorėjo prisidėti prie Vilsono požiūrio dėl trijų priežasčių:
Pirma, Jungtinėse Valstijose buvo daug vokiečių imigrantų, kurie nekentė Versalio sutarties. Versalio sutartyje Vokietija ir jos sąjungininkės buvo kaltinamos dėl karo ir teigiama, kad jos turi mokėti dideles karo reparacijas. Norėdama įstoti į Tautų Lygą, šalis turėjo sutikti su Versalio sutartimi ir jai pritarti. Amerikos vokiečiai su tuo nesutiko.
Antra, amerikiečiai nenorėjo rizikuoti, kad Europos kare žūtų daugiau amerikiečių, kaip buvo Pirmajame pasauliniame kare. Jie taip pat manė, kad tai būtų beprasmiški veiksmai, pavyzdžiui, karių siuntimas po visą pasaulį spręsti nedidelių ginčų. Toks požiūris buvo vadinamas izoliacionizmu. Dauguma amerikiečių manė, kad geriausia būtų visiškai vengti Europos ir Didžiosios Britanijos reikalų.
Trečia, Jungtinėse Amerikos Valstijose suteikus balsavimo teisę moterims, atsirado didžiulis naujas balsuotojų blokas, kuris didžiąja dalimi norėjo atsigręžti į "izoliaciją".
Nariai
1920
Šios šalys 1920 m. įstojo į Tautų Lygą:
Argentina (išstojo 1921 m. ir vėl įstojo 1933 m.).svg.png)
Australija.svg.png)
Belgija
Bolivija
Brazilija (iš organizacijos pasitraukė 1926 m.)
Britų imperija
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystė, Kanados Dominionas, Australijos Sandrauga, Naujosios Zelandijos Federacija, Pietų Afrikos Sąjunga
.svg.png)
Kanada
Čilė (išvyko 1938 m.)
Kinija
Kolumbija
Kuba
Čekoslovakija (išvyko 1939 m.)
Danija (išvyko 1940 m.)
Salvadoras (išvyko 1937 m.)
Prancūzija
Graikija
Gvatemala (išvyko 1936 m.)
Haitis (išvyko 1942 m.)
Hondūras (išvyko 1936 m.)
Indija
Italija
Japonija
Liberija
Nyderlandai
Nikaragva (išvyko 1936 m.)
Norvegija
Panama
Paragvajus (išvyko 1935 m.).svg.png)
Persija
Peru (išvyko 1939 m.)
Lenkija
Portugalija
Rumunija (išvyko 1940 m.)
Siam
Ispanija (išvyko 1939 m.)
Švedija
Šveicarija
Urugvajus
Venesuela
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Tautų Lyga?
A.: Tautų Lyga buvo tarptautinė organizacija, įsteigta 1920 m. po Pirmojo pasaulinio karo, kurios tikslas buvo palaikyti taiką ir užkirsti kelią būsimiems karams. Ją sudarė Didžiųjų valstybių taryba ir visų valstybių narių asamblėja.
K: Kas sukūrė Tautų Lygą?
A: Tautų lygą sugalvojo JAV prezidentas Woodrow Wilsonas Pirmojo pasaulinio karo metu.
K: Kodėl Jungtinės Valstijos neįstojo į Tautų Lygą?
Atsakymas: Po balsavimo JAV Senatas atsisakė prisijungti prie Lygos, o tai prisidėjo prie jos žlugimo.
K.: Kokios buvo Lygos struktūros ydos?
A: Vienas iš Lygos struktūros trūkumų buvo tas, kad ji neturėjo galios užtikrinti savo taisyklių laikymosi, o kitas trūkumas buvo tas, kad ji nebuvo pakankamai reprezentatyvi, nes niekada neturėjo daugiau nei 65 narių, o didžiųjų valstybių interesai dažnai buvo svarbesni už silpnesnių narių interesus. Be to, ji neturėjo nei kariuomenės, nei karinės galios, o sprendimai buvo priimami lėtai.
K: Kaip kitos šalys reagavo, kai Lyga jas pasmerkė?
A: Kai 1931 m. Japonija įsiveržė į Mandžiūriją (šiaurės rytų Kiniją), o 1935 m. Italija įsiveržė į Abisiniją, abi šalys pasitraukė arba ignoravo Lygos pasmerkimus, o ne jų laikėsi.
Klausimas: Kodėl 1939 m. Lyga nustojo egzistuoti?
Atsakymas: 1939 m. Lyga nustojo egzistuoti, nes buvo laikoma silpna ir bejėgė po to, kai šios katastrofos įvyko be pasekmių nė vienai iš jų dalyvavusių šalių.
K: Kas pakeitė Tautų Lygą, kai 1946 m. ji oficialiai nustojo egzistuoti? Atsakymas: 1946 m. išnykusią Tautų Lygą pakeitė Jungtinės Tautos, kurios vis dar atlieka daugelį tų pačių veiksmų kaip ir Tautų Lyga.
