Tautų Lyga: istorija, tikslai ir žlugimas (1920–1946)

Tautų Lyga: išsami 1920–1946 istorija, tikslai ir žlugimas — įkūrimas, sprendimų trūkumai, svarbiausi konfliktai ir paveldas Jungtinėms Tautoms.

Tautų Lyga (pranc. La Société des Nations) buvo Jungtinių Tautų pirmtakė. Lyga įsteigta po Pirmojo pasaulinio karo, formalus jos veiklos pradžios metai – 1920-ieji; nors Lygos uždavinys buvo išsaugoti pasaulio taiką, ji nesugebėjo sustabdyti naujo plataus konflikto – Antrojo pasaulinio karo. Lygos sistemoje svarbiausias organas buvo didžiųjų valstybių Taryba ir visų narių Asamblėja, tačiau sprendimų priėmimas ir vykdymas dažnai pasirodė nepakankamai veiksmingi.

Įkūrimas ir tikslai

Tautų Lygą 1918–1920 m. idėjiškai inicijavo JAV prezidentas Vudrou Vilsonas (Woodrow Wilson). Pagrindinis Lygos tikslas buvo užkirsti kelią naujiems karams, reguliuoti tarptautinius ginčus taikiais būdais, skatinti bendradarbiavimą socialiniais ir humanitariniais klausimais bei spręsti tarptautines problemas diplomatijos priemonėmis. Tai reikšdavo: arbitražą, taikias sutartis, ekonomines sankcijas ir kolektyvinį spaudimą agresoriams.

Struktūra

Struktūriškai Lyga turėjo kelis pagrindinius organus:

• Asamblėja – visi nariai, diskusijų ir rekomendacijų forumas;
• Taryba (Council) – mažesnis, dažnai sprendimus priimantis organas, kuriame dalyvavo didžiosios valstybės;
• Sekretoriatas – administracinis aparatas, vadovaujantis kasdieniam darbui;
• Nuolatinis Tarptautinis Teismas – teisinės konsultacijos ir tarptautinių ginčų sprendimas;
• Specialios komisijos ir agentūros (pvz., mandatų komisija, sveikatos ir darbo klausimams skirtos tarnybos).

Lyga daug dėmesio skyrė ne tik konfliktų sprendimui, bet ir tarptautinių socialinių problemų koordinavimui: visuomenės sveikatos prevencijai, pabėgėlių klausimams, prekybos vergyste prevencijai ir darbo standartams. Daugelis šių funkcijų vėliau perėjo arba tapo pirmtaku naujoms JT agentūroms.

Veikla ir pasiekimai

Nors dažnai kritikuojama, Lyga pasiekė ir reikšmingų rezultatų:

• Tarptautinių ginčų sprendimas taikiomis priemonėmis: sprendimai dėl Alandų salų, Upper Silesia (Šiaurės rytų Lenkija/Vokietija) ir kt.;
• Humanitariniai pasiekimai – Nansen pasas pabėgėliams, pagalba karo pabėgėliams ir geresnė koordinacija badais nukentėjusioms regionams;
• Visuomenės sveikatos iniciatyvos – kovos su ligomis, vakcinacijos ir sveikatos informacijos sklaida;
• Darbo ir socialinės politikos skatinimas – standartai darbo sąlygoms, vaikų apsauga, prekybos žmonėmis prevencija;
• Mandatų sistema – valstybių perėmimo administravimas buvusiose kolonijų teritorijose, siekiant paruošti jas savivaldai.

Todėl negalima teigti, kad Lygos veikla buvo visiškai bevaisė – ji sudarė precedento principus tarptautinei bendruomenei ir įtvirtino daugelį institucinių sprendimų, vėliau perimtų Jungtinėse Tautose.

Silpnybės ir žlugimo priežastys (1930–1946)

Lyga turėjo ir esminių trūkumų, kurie galiausiai nulėmė jos neveiklumą prieš agresijas 1930–1940 m.:

• Didžiųjų valstybių įsipareigojimų trūkumas: svarbiausias pavyzdys – JAV nesijungimas prie Lygos. Po dramatiškų diskusijų Amerikos Senatas atsisakė ratifikuoti Taikos sutartį ir prisijungti prie Lygos, todėl organizacija prarado didelį moralinį ir karinį užnugarį.
• Įgyvendinimo priemonių stoka: Lyga neturėjo nuosavos karinės jėgos ir rėmėsi narių geranoriškumu taikant sankcijas ar kitokį spaudimą.
• Sprendimų lėtumas ir vienbalsiškumo reikalavimai: dėl sudėtingų procedūrų ir politinių interesų susikoncentravimo į keletą didžiųjų narių sprendimai dažnai vėluodavo arba būdavo neveiksmingi.
• Narių pasitraukimai ir priešiškos akcijos: 1930–1930-ųjų pradžioje iš Lygos pasitraukė kelios svarbios valstybės arba ėmė jos sprendimus ignoruoti. Pavyzdžiui, 1931 m. Japonijos imperija įsiveržė į Mandžiūriją (Šiaurės Rytų Kinija) – Lygai prireikė daug laiko tyrimui ir sprendimo priėmimui, o Japonija sprendimo nepaisė. 1935 m. Italija įsiveržė į Abisiniją, o nors Lyga ją pasmerkė, Italija toliau vykdė agresiją ir galiausiai išstojo iš Lygos. Tokie įvykiai sumenkino Lygos autoritetą ir rodė jos gebėjimų ribotumą.

Dėl šių priežasčių Lygos gebėjimas užkirsti kelią platesniems kariniams konfliktams ėmė nykti, ir ji faktiškai sustojo veikti dar iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos; 1939 m. daugelis koordinuotų Lygos veiklų jau buvo nutrauktos.

Pabaiga ir palikimas

Po karo, 1946 m., oficialiai baigėsi neveikiančios Tautų Lygos istorija. Buvo įkurtos naujos tarptautinės institucijos, pirmiausia Jungtinės Tautos, kurios perėmė dalį Lygos funkcijų, bet įtvirtino ir naujas procedūras bei mechanizmus (pvz., Saugumo Tarybos sistema su įgaliojimais taikos palaikymui ir kolektyvinio saugumo priemonėms). Kai kurios Lygos agentūros ir iniciatyvos tapo JK ar JT struktūrinių pirmtakais (pvz., Tarptautinė darbo organizacija, sveikatos ir pabėgėlių apsaugos priemonės, Tarptautinis Teismas).

Santrauka: Tautų Lyga buvo reikšmingas pirmasis bandymas sukurti tarptautinę organizaciją taikai ir bendradarbiavimui palaikyti. Ji pasiekė nemažai humanitarinių ir teisinių pergalių, tačiau struktūriniai trūkumai, didžiųjų valstybių neįsipareigojimas ir įvykiai 1930–ųjų dešimtmetyje parodė, kad reikia gilesnės reorganizacijos ir stipresnių vykdymo mechanizmų – tai lėmė pereigą prie Jungtinių Tautų po Antrojo pasaulinio karo.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Tautų Lyga?

K: Kas sukūrė Tautų Lygą?

K: Kodėl Jungtinės Valstijos neįstojo į Tautų Lygą?

K.: Kokios buvo Lygos struktūros ydos?

K: Kaip kitos šalys reagavo, kai Lyga jas pasmerkė?

Klausimas: Kodėl 1939 m. Lyga nustojo egzistuoti?

Paieška pagal raidę