Visuomenės sveikata
Visuomenės sveikata - tai mokslas, susijęs su prevencija, ligų, keliančių grėsmę bendrai bendruomenės sveikatai, taip pat su gyvenimo pratęsimu ir sveikatos stiprinimu. Šių tikslų siekiama organizuotomis visuomenės, valstybinių ir privačių organizacijų, bendruomenių ir pavienių asmenų pastangomis ir apgalvotais sprendimais.
Jis remiasi ne atskiro žmogaus, o kelių žmonių ar visų kelių žemynų gyventojų sveikatos analize. Visuomenės sveikata apima epidemiologiją, biostatistiką, sveikatos priežiūros paslaugas, aplinkos, socialinę, elgesio ir profesinę sveikatą.
Visuomenės sveikatos intervencija padeda užkirsti kelią ligai, o ne ją gydyti, stebint ligos atvejus ir skatinant sveiką elgesį, pavyzdžiui, rankų plovimą, skiepijimo programas ir prezervatyvų platinimą. Infekcinių ligų protrūkių metu ligos gydymas gali būti gyvybiškai svarbus siekiant užkirsti kelią kitoms ligoms.
Dauguma šalių turi savo vyriausybines visuomenės sveikatos agentūras, kartais vadinamas sveikatos ministerijomis, kurios sprendžia vidaus sveikatos problemas. Daugelio ligų galima išvengti paprastais, nemedicininiais metodais. Visuomenės sveikata atlieka svarbų vaidmenį vykdant ligų prevenciją besivystančiose ir išsivysčiusiose šalyse per vietines sveikatos sistemas ir tarptautines nevyriausybines organizacijas. Besivystančiose šalyse gali trūkti kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų arba piniginių išteklių, kad būtų galima užtikrinti pagrindinę medicininę priežiūrą ir ligų prevenciją.
"Nuo musių ir purvo iki maisto ir karščio", 1916 m.
Visuomenės sveikatos istorija
Visuomenės sveikatos šaknys glūdi senovėje. Nuo pat pradžių žmonijos civilizacija suvokė, kad užterštas vanduo ir netinkamas atliekų šalinimas platina užkrečiamąsias ligas. Ankstyvosios religijos bandė reguliuoti su sveikata susijusią elgseną, pradedant valgomo maisto rūšimis ir baigiant elgesiu, pavyzdžiui, alkoholio vartojimu ar lytiniais santykiais. Vyriausybės įpareigojo vadovus rengti visuomenės sveikatos politiką ir programas, kad būtų šiek tiek suprastos ligų priežastys, užtikrinta socialinio stabilumo gerovė ir palaikoma tvarka.
Kinai variolizaciją pradėjo taikyti po raupų epidemijos apie 1000 m. pr. m. e. Skiepijimas paplito tik 1820 m. XIV a. Europoje per Juodąją mirtį, deginant miestų dalis, buvo gauta naudos, nes buvo sunaikinti graužikų antplūdžiai. Viduramžiais išsivysčiusi karantina apribojo kitų infekcinių ligų poveikį.
Vėliau pradėta statyti kanalizacija, reguliariai rinkti šiukšles, jas deginti arba šalinti, tiekti švarų vandenį ir nuleisti stovintį vandenį, kad uodai nesidaugintų. Pramonės revoliucija iš pradžių sukėlė ligų plitimą didelėse aglomeracijose aplink darbovietes ir gamyklas.
Šiuolaikinė visuomenės sveikata
XX a. vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dėl visuomenės sveikatos pasiekimų, pavyzdžiui, skiepijimo programų ir infekcinių ligų kontrolės, veiksmingos automobilių ir darbo saugos politikos, geresnio šeimos planavimo, geriamojo vandens chloravimo, nerūkymo priemonių, lėtinių ligų, tokių kaip vėžys, širdies ligos, mažinimo programų ir didesnio fizinio aktyvumo.
Kartais besivystančiame pasaulyje dėl prastos mitybos ir skurdo kyla infekcinių ligų, kurių iš esmės galima išvengti. Visuomenės sveikatos srityje dėmesys nuo individualios elgsenos ir rizikos veiksnių persikėlė prie populiacijos lygmens problemų, tokių kaip nelygybė, skurdas ir išsilavinimas. Pripažįstama, kad mūsų sveikatai įtakos turi gyvenamoji vieta, genetika, pajamos, išsilavinimas ir socialiniai santykiai.
Išsilavinimas ir mokymas
Visuomenės sveikatos mokyklos siūlo:
- Profesiniai laipsniai yra orientuoti į praktiką visuomenės sveikatos srityje: visuomenės sveikatos magistras (M.P.H.), visuomenės sveikatos daktaras (Dr.PH.) ir sveikatos priežiūros administravimo magistras (M.H.A.). Jie susiję su visuomenės sveikata sveikatos departamentuose, valdomos priežiūros ir bendruomenės organizacijose, ligoninėse ir konsultacinėse įmonėse.
- Akademiniai laipsniai skirti visuomenės sveikatos ir prevencinės medicinos moksliniams pagrindams, moksliniams tyrimams, universitetiniam dėstymui antrosios pakopos programose, politikos analizei ir plėtrai bei kitoms aukšto lygio visuomenės sveikatos pareigoms. Akademinių laipsnių pavyzdžiai: mokslo magistro (M.S.), filosofijos daktaro (Ph.D.) ir mokslų daktaro (Sc.D.).
Visuomenės sveikatos programos
Dauguma vyriausybių pripažįsta visuomenės sveikatos programų svarbą mažinant sergamumą, neįgalumą ir senėjimo padarinius, nors visuomenės sveikatai paprastai skiriama gerokai mažiau valstybės lėšų nei medicinai. Pastaraisiais metais visuomenės sveikatos programos, pagal kurias vykdomi skiepijimai, padarė didelę pažangą stiprinant sveikatą, įskaitant raupų likvidavimą.
Svarbios visuomenės sveikatos problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria pasaulis, yra ŽIV/AIDS, atsparumas antibiotikams, dėl kurio vėl plinta tokios ligos kaip tuberkuliozė, diabetas. Kadangi rūkymo sukeltos neužkrečiamosios ligos kėlė grėsmę visuomenės sveikatai, visuomenės sveikata pradėjo kontroliuoti rūkymą. Pasaulinė sveikatos sistema turi rasti būdą, kaip išlyginti užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų skaičių. Daugelis valstybių įgyvendino svarbias iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti rūkymą, pavyzdžiui, padidino mokesčius ir uždraudė rūkyti kai kuriose arba visose viešose vietose.
Šiame 1963 m. plakate buvo pavaizduotas CDC nacionalinis visuomenės sveikatos simbolis - "Wellbee", raginantis visuomenę pasiskiepyti oraline poliomielito vakcina.
Susiję puslapiai
- Pasaulio sveikatos organizacija
- Ligų kontrolės ir prevencijos centrai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra visuomenės sveikata?
A: Visuomenės sveikata - tai mokslas, susijęs su ligų, keliančių grėsmę bendrai bendruomenės sveikatai, prevencija, taip pat su gyvenimo pratęsimu ir sveikatos stiprinimu.
K: Kaip veikia visuomenės sveikata?
A: Visuomenės sveikata veikia organizuodama visuomenės, valstybinių ir privačių organizacijų, bendruomenių ir atskirų asmenų pastangas ir apgalvotus pasirinkimus, kad būtų pasiekti jos tikslai. Ji taip pat remiasi ne tik atskiro žmogaus, bet ir saujelės žmonių ar visų kelių žemynų gyventojų sveikatos analize.
Klausimas: Kokios yra kai kurios visuomenės sveikatos dalys?
A: Kai kurios visuomenės sveikatos dalys apima epidemiologiją, biostatistiką, sveikatos priežiūros paslaugas, aplinkos, socialinę, elgesio ir profesinę sveikatą.
K: Kaip visuomenės sveikata užkerta kelią ligoms?
A: Visuomenės sveikata užkerta kelią ligoms stebėdama ligos atvejus ir skatindama sveiką elgesį, pavyzdžiui, rankų plovimą, skiepijimo programas ir prezervatyvų platinimą. Infekcinių ligų protrūkių metu gali prireikti gydyti ligą, kad ji neplistų kitiems.
Klausimas: Kas reaguoja į vidaus klausimus, susijusius su visuomenės sveikata?
Atsakymas: Dauguma šalių turi savo vyriausybines institucijas, atsakingas už vidaus klausimų, susijusių su visuomenės sveikata, sprendimą, kurios kartais vadinamos Sveikatos apsaugos ministerijomis.
K: Ar yra paprastų būdų, kurie gali padėti išvengti ligų? A.: Taip, daugelio ligų galima išvengti paprastais nemedicininiais būdais, pavyzdžiui, laikantis gerų higienos įpročių, pavyzdžiui, plaunant rankas arba skiepijantis nuo tam tikrų ligų.
K: Ar visuomenės sveikata atlieka svarbų vaidmenį besivystančiose šalyse? Atsakymas: Taip, visuomenės sveikata atlieka svarbų vaidmenį tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, nes vietos sveikatos priežiūros sistemos arba tarptautinės nevyriausybinės organizacijos teikia pagrindinio lygio medicininę priežiūrą ir ligų prevencijos paslaugas ten, kur ištekliai gali būti riboti.
