Haitis

Geografija

Haičio bendras plotas - 27 750 km². Didžioji jo dalis yra vakariniame Hispaniolos salos trečdalyje. Prie Haičio pakrantės taip pat yra mažesnių salų, tokių kaip Gonavė, Île de la Tortue, Les Cayemites, Île-à-Vache ir La Navase.

Haityje yra daug kalnų. Yra tik kelios pakrančių lygumos ir nedaug slėnių. Didžiausias slėnis yra Kul-de-Sakas. Port o Prensas yra vakariniame šio slėnio gale. Pagrindinė šalies upė yra Artibonitas, kuris taip pat yra ilgiausias Hispanoje. Didžiausias Haičio miestas yra Port o Prensas, kurio metropolinėje zonoje gyvena daugiau kaip 3 mln. žmonių. Antras pagal dydį miestas yra Kap Haitjenas.

Haičio klimatas yra tropinis. Lietaus sezonas trunka nuo balandžio iki birželio ir nuo spalio iki lapkričio. Vasarą dažnai kyla uraganai. Praeityje uraganai pridarė daug žalos ir nusinešė daug žmonių gyvybių.

Istorija

Tainų tauta buvo aravakų indėnų gentis. Jie gyveno Ispanijos saloje prieš Kristupui Kolumbui atrandant salą ir įkuriant joje Europos koloniją. Kolumbas Hispaniolos salą atrado per savo pirmąją kelionę į Ameriką. Per dvidešimt penkerius metus nuo Kolumbo atvykimo ispanų konkistadorai išžudė visus aravakus.

XVII a. pradžioje prancūzai Hispanoje įkūrė koloniją. 1697 m. Ispanija pardavė prancūzams vakarinį salos trečdalį - Haitį. Prancūzų kolonijos pagrindą sudarė miškininkystė ir cukraus gamyba. Ji tapo viena turtingiausių Karibų jūros regione. Tačiau tam kolonija atsivežė daug vergų iš Afrikos ir sunaikino didžiąją dalį aplinkos.

XVIII a. pabaigoje Haityje buvo beveik pusė milijono vergų. Jie sukilo, o jiems vadovavo Toussaintas L'Ouverture'as. Po sunkios ir kruvinos kovos jie iškovojo nepriklausomybę. 1804 m. Haitis tapo pirmąja nepriklausoma juodaodžių respublika pasaulyje. Šiandien Haityje yra daug paminklų, primenančių Haičio revoliuciją. Vienas didžiausių yra La Citadelle Laferriere.

2010 m. sausio 12 d., antradienio popietę, Haitį sukrėtė 7,0 balo žemės drebėjimas. Tai buvo stipriausias žemės drebėjimas šalyje per pastaruosius 200 metų. Drebėjimo epicentras buvo visai netoli Haičio sostinės Port o Prenso. Žemės drebėjimas padarė didelę žalą Port o Prensui ir netoliese esančioms vietovėms. Manoma, kad žuvo daugiau kaip 200 000 žmonių, tačiau sunku būti tikram, nes daug žmonių buvo palaidoti masinėse kapavietėse, kol juos pavyko identifikuoti.

Departamentai

Haitis sudarytas iš dešimties regionų, vadinamų departamentais (pranc. départments, vienaskaita départment). Šie departamentai dar skirstomi į 41 apygardą ir 133 komunas. Tai antrojo ir trečiojo lygmens administraciniai vienetai.

10 departamentų, skliausteliuose nurodant jų sostines, yra šie:

.

1. Artibonitas (Gonaïves)
2. Centras (Hinche)
3. Grand'Anse (Jeremija)
4. Nippes (Miragoâne)
5. Nord (Cap-Haïtien)
6. Nord-Est (Fort-Liberté)
7. Nord-Ouest (Port-de-Paix)
8. Ouest (Port o Prensas) *valstybės sostinė*
9. Sud-Est (Jacmel)
10. Sud (Les Cayes)

Haičio departamentai

Politika

Haičio Respublika suskirstyta į 10 departamentų, tačiau centrinė vyriausybė kontroliuoja daugumą politinių reikalų. Prezidentas yra valstybės vadovas ir paprastai renkamas visuotiniu balsavimu penkerių metų kadencijai. Prezidentas negali eiti pareigų iš eilės. Tačiau dėl neaiškios rinkimų baigties 2015 m. dabartinį laikinąjį Haičio prezidentą išrinko įstatymų leidžiamoji valdžia. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas, kurį skiria prezidentas ir tvirtina dviejų rūmų Nacionalinė asamblėja. Aukštieji Nacionalinės asamblėjos rūmai yra 30 vietų Senatas, o žemieji - 118 vietų Deputatų rūmai. Abiejų rūmų nariai renkami pagal mažoritarinę sistemą. Senatorių kadencija trunka šešerius metus, o deputatų - ketverius metus. Buvo dedamos pastangos vykdyti konstitucinę reformą, siekiant užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu politikoje dalyvautų daugiau moterų, tačiau šios reformos dar nedavė konkrečių rezultatų.

Šventės

Oficialios šventės (kasmet tą pačią dieną)

• Sausio 1 d: Jour de l'Indépendance ("Nepriklausomybės diena")
• Sausio 2 d: Jour des Aïeux ("Protėvių diena")
• Gegužės 1 d: Žemės ūkio ir darbo šventė (Fête de l'Agriculture et du Travail)
• Gegužės 18 d: Fête du Drapeau et de l'Université ("Vėliavos ir universiteto diena")
• Spalio 17 d: Jean-Jacques Dessalines mirties metinės
• Lapkričio 1 d: Visų šventųjų diena
• Lapkričio 2 d: Visų sielų diena
• Lapkričio 18 d. - Vertières mūšio diena ir Ginkluotųjų pajėgų diena
• Gruodžio 25 d: Kalėdų diena

Tradicinės ir religinės šventės (datos priklauso nuo Katalikų Bažnyčios liturginio kalendoriaus)

• Karnavalas (tik Mardi Gras yra oficiali šventė)
• Didysis penktadienis
• Corpus Christi

Ekonomika

Haitis yra mažiausiai išsivysčiusi šalis Amerikoje. Tai taip pat viena iš mažiausiai išsivysčiusių ir skurdžiausių pasaulio šalių.

Yra rodiklių, kuriais galima palyginti socialinę ir ekonominę šalių padėtį. Kai kurie rodikliai rodo, kad nuo 1980-ųjų Haitis atsiliko nuo kitų neturtingų besivystančių šalių. 2006 m. pagal Jungtinių Tautų Žmogaus socialinės raidos indeksą (2006) Haitis užėmė 146 vietą iš 177 šalių. Apie 90 % Haičio gyventojų 2003 m. gyveno skurde. Haitis yra vienintelė šalis Amerikoje, įtraukta į Jungtinių Tautų mažiausiai išsivysčiusių šalių sąrašą, ir tai skurdžiausia šalis Amerikoje. Haičio ekonomika išliko lygi arba atsiliko dar prieš didįjį žemės drebėjimą.

Apie 66 % visų Haičio gyventojų dirba žemės ūkyje. Dauguma jų verčiasi smulkiu natūriniu ūkininkavimu (tai reiškia, kad jie gali užauginti tik tiek, kad išgyventų). Tai neduoda daug pajamų.

Per pastaruosius dešimt metų sukurta labai mažai darbo vietų. Tačiau šešėlinė ekonomika auga. Mango ir kava yra dvi svarbiausios Haičio eksporto prekės. Pagal korupcijos suvokimo indeksą Haitis nuolat patenka tarp labiausiai korumpuotų pasaulio šalių.

Maždaug trečdalį nacionalinės vyriausybės biudžeto sudaro kitų šalių skiriami pinigai. Daugiausia pinigų skiria Jungtinės Valstijos. Kanada skiria antrą pagal dydį pinigų sumą. Europos Sąjunga, Venesuela ir Kuba taip pat duoda ir įvairiais būdais padeda Haičio ekonomikai. 2006 m. ir 2007 m. Haitis atnaujino sąjungas su Venesuela ir Kuba.

2001-2004 m. JAV visiškai nutraukė pagalbos teikimą Haičiui. Pagalba buvo nutraukta po 2000 m. Haičio rinkimų. Buvo suabejota rinkimų rezultatais, o prezidentas Aristidas buvo apkaltintas sukčiavimu siekiant laimėti rinkimus. 2004 m. Aristidas buvo nuverstas. Po to Jungtinės Valstijos vėl pradėjo teikti pagalbą Haičiui. Jungtinės Tautos vadovavo taikos palaikymo operacijai, pavadintai Jungtinių Tautų stabilizavimo misija Haityje. (Misija Haityje vadinama MINUSTAH; tai misijos pavadinimo prancūzų kalba akronimas). Taikos palaikymo operacijai vadovavo Brazilijos kariuomenė.

Net ir nuvertus prezidentą Aristidą, korupcija Haityje ir toliau buvo labai paplitusi.

Haitis turi daug užsienio skolų (pinigų, kuriuos skolingas kitoms šalims ir tarptautinėms institucijoms paskoloms grąžinti). Pagal smarkiai įsiskolinusių neturtingų šalių (HIPC) programą planuota iki 2009 m. vidurio Haičiui nurašyti apie 525 mln.

Bas-Ravine, šiaurinėje Cap-Haïtien dalyje.

Demografiniai duomenys

2009 m. Haičio gyventojų skaičius (šalyje gyvenančių žmonių skaičius) buvo apie 10 090 190. DNA Nationwide Studies instituto duomenimis, gyventojų rasinė sudėtis yra tokia:

• 94.2%: (juodaodžiai, daugiausia fonų, ebių, jorubų ir bantu genčių palikuonys iš Vakarų ir Centrinės Afrikos)
• 5.4%: Mulatai (europiečių ir afrikiečių kilmės).
• 0.4%: Baltųjų (daugiausia prancūzų, lenkų ir arabų kilmės)

Šalyje taip pat gyvena keletas Rytų Azijos gyventojų.

Susiję puslapiai

• Haitis olimpinėse žaidynėse
• Haičio nacionalinė futbolo rinktinė
• Haičio upių sąrašas