Haitis — Haičio Respublika: geografija, kultūra ir istorija
Haitis (pranc. Haïti; haitiečių kreolų kalba Ayiti), oficialiai – Haičio Respublika (pranc. République d'Haïti; haitiečių kreolų kalba Repiblik d Ayiti) – valstybė Karibų jūroje, užimanti vakarinius Hispaniolos salos pakraščius. Kitoje tos pačios salos dalyje yra Dominikos Respublika. Haičio sostinė yra Port o Prensas. Dėl savo gamtos grožio šalis prancūzų kalba dažnai vadinama La Perle des Antilles („Antilų perlu“).
Geografija ir gamta
Hispaniolos sala yra kalnuota, todėl Haityje gausu aukštumų ir slėnių. Haityje yra daug kalnų, o klimatas dažniausiai – tropinis, su drėgnu lietinguoju sezonu ir sausesniais laikotarpiais aukštesnėse vietovėse. Anksčiau šalį dengė tankūs miškai, tačiau dauguma jų išnyko dėl intensyvaus miškų kirtimo ir žemės ūkio plėtros. Miškai kertami ir naudojami kurui (medžio anglis), todėl dirvožemis linkęs eroduotis ir prarandama natūrali apsauga nuo potvynių bei nuošliaužų.
Šalis yra labai pažeidžiama stichinių nelaimių: uraganų sezonas atneša stiprias audras, o seismiškai aktyvioje zonoje įvykę žemės drebėjimai (pvz., 2010 m. katastrofiškas smūgis) turėjo didelį poveikį gyventojams ir infrastruktūrai.
Administracija
Haitis suskirstytas į dešimt departamentų. Administracinė struktūra apima departamentus, apskritis ir komunas. Politinis gyvenimas dažnai būna nestabilus dėl dažnų valdžios kaitų, ekonominių problemų ir socialinių protestų.
Kalbos ir gyventojai
Haičio gyventojai yra etniškai ir kultūriškai įvairūs: daugiausia haitiečių kilmės žmonės, kurių protėviai – verčiami vergai iš Afrikos, taip pat kai kurie mažesni pabėgėlių ir mišrių kilmių bendruomenių elementai. Haitis turi dvi oficialias kalbas: prancūzų ir Haičio kreolų. Haičio kreolų (kreyòl ayisyen) susiformavo iš prancūzų kalbos su stipriu Afrikos kalbų, taip pat tam tikra ispaniškų ir vietinių taínų kalbos įtaka; tai gyva, plačiai vartojama kalba šalyje ir diasporoje.
Religija
Pagrindinė religija Haičyje – Romos katalikybė, tačiau reikšmingą dalį gyventojų sudaro ir protestantai bei sekėjai, praktikuojantys tradicinius afrikietiškus tikėjimus sukūrusį vudu. Vudu yra sincretinė praktika, kilusi iš Vakarų Afrikos religinių tradicijų (daugiausia regiono, kuri šiandien apima Beniną ir aplinkines teritorijas), susimaišiusių su katalikybės elementais. Daug haitiečių praktikuoja tiek katalikybę, tiek vudu ritualus ar jungia jų elementus kasdieniame tikėjime.
Istorija (santrauka)
Prieš europiečių atvykimą saloje gyveno taínų gentys. Po Kristupo Kolumbo atradimo Hispaniola tapo ispanų kolonija, o vėliau vakarinė salos dalis atiteko prancūzams ir buvo pavadinta Saint-Domingue. Per XVIII a. ši kolonija tapo vienu iš svarbiausių cukraus ir kavos gamintojų Atlanto pasaulyje, pagrįstu vergų darbo jėga. Ritmingi sukilimai XVIII–XIX a. pabaigoje – vadovaujami tokių asmenybių kaip Toussaint Louverture ir Jean-Jacques Dessalines – nuvedė prie vergų revoliucijos ir 1804 m. Haičio nepriklausomybės paskelbimo. Haičio istorija po to buvo sudėtinga: politiniai sukrėtimai, ekonominės sankcijos (įskaitant priverstinius išmokėjimus Prancūzijai) ir vidaus problemos prisidėjo prie ilgalaikių pasekmių.
Kultūra
Haičio kultūra yra turtinga ir įvairialypė. Ji apima tradicinę muziką ir šokius (pvz., kompa, rara), spalvingą liaudies meną ir sodrią literatūrinę tradiciją. Kulinarijoje dera afrikietiškos, prancūziškos ir karibų įtamos – populiarios patiekalai apima ragu, pupas, ryžius, plantanus ir jūrų gėrybes. Šalis turi daug švenčių; viena didžiausių ir svarbiausių – karnavalas (dažnai siejamas su Mardi Gras), kuriame vyksta paradų, muzikos ir tradicinių ceremonijų savaitės.
Ekonomika ir socialinė padėtis
Haičio ekonomika daugiausia paremta žemės ūkiu (kava, cukranendrės, mangai), smulkia pramonine gamyba ir remisijomis – lėšomis, kurias išsiunčia diasporos nariai. Tačiau ilgalaikiai iššūkiai – politinis nestabilumas, korupcija, infrastruktūros trūkumas, aplinkos degradacija ir dažnos stichinės nelaimės – lėmė tai, kad Haiti vadinama skurdžiausia Vakarų pusrutulio šalimi. Tarptautinė pagalba ir investicijos dažnai reikalingos atkūrimui po katastrofų, tačiau ilgalaikiam vystymuisi reikia sisteminių reformų ir stabilumo.
Aplinkos apsauga ir iššūkiai
Svarbiausi aplinkos iššūkiai – miškų kirtimas, dirvožemio erozija ir biologinės įvairovės nykimas. Dėl to sumažėja talpa sulaikyti kritulius, padidėja potvynių ir nuošliaužų rizika. Tvarios praktikos, miškų atstatymas ir alternatyvūs kurą tiekiantys sprendimai yra būtini siekiant pagerinti vietos gyvenimo kokybę ir sumažinti pažeidžiamumą prieš klimato reiškinius.
Kelionių patarimai
Haičio lankymas gali suteikti gilų pažinimą į turtingą kultūrą ir istoriją, tačiau keliautojai turi būti informuoti apie saugumo situaciją ir pasiruošimą ekstremalioms oro ar seisminėms sąlygoms. Dėl infrastruktūros ribotumo rekomenduojama planuoti keliones su patikimais vietiniais vadovais ar organizacijomis.
Apibendrinant: Haičio istorija, kultūra ir gamta daro šalį išskirtine, tačiau ilgalaikiai socialiniai ir aplinkos iššūkiai reikalauja tarptautinio ir vietinio bendradarbiavimo, kad būtų užtikrintas tvaresnis vystymasis ir geresnė gyvenimo kokybė ateities kartoms.
Geografija
Haičio bendras plotas - 27 750 km². Didžioji jo dalis yra vakariniame Hispaniolos salos trečdalyje. Prie Haičio pakrantės taip pat yra mažesnių salų, tokių kaip Gonavė, Île de la Tortue, Les Cayemites, Île-à-Vache ir La Navase.
Haityje yra daug kalnų. Yra tik kelios pakrančių lygumos ir nedaug slėnių. Didžiausias slėnis yra Kul-de-Sakas. Port o Prensas yra vakariniame šio slėnio gale. Pagrindinė šalies upė yra Artibonitas, kuris taip pat yra ilgiausias Hispanoje. Didžiausias Haičio miestas yra Port o Prensas, kurio metropolinėje zonoje gyvena daugiau kaip 3 mln. žmonių. Antras pagal dydį miestas yra Kap Haitjenas.
Haičio klimatas yra tropinis. Lietaus sezonas trunka nuo balandžio iki birželio ir nuo spalio iki lapkričio. Vasarą dažnai kyla uraganai. Praeityje uraganai pridarė daug žalos ir nusinešė daug žmonių gyvybių.
Istorija
Tainų tauta buvo aravakų indėnų gentis. Jie gyveno Ispanijos saloje prieš Kristupui Kolumbui atrandant salą ir įkuriant joje Europos koloniją. Kolumbas Hispaniolos salą atrado per savo pirmąją kelionę į Ameriką. Per dvidešimt penkerius metus nuo Kolumbo atvykimo ispanų konkistadorai išžudė visus aravakus.
XVII a. pradžioje prancūzai Hispanoje įkūrė koloniją. 1697 m. Ispanija pardavė prancūzams vakarinį salos trečdalį - Haitį. Prancūzų kolonijos pagrindą sudarė miškininkystė ir cukraus gamyba. Ji tapo viena turtingiausių Karibų jūros regione. Tačiau tam kolonija atsivežė daug vergų iš Afrikos ir sunaikino didžiąją dalį aplinkos.
XVIII a. pabaigoje Haityje buvo beveik pusė milijono vergų. Jie sukilo, o jiems vadovavo Toussaintas L'Ouverture'as. Po sunkios ir kruvinos kovos jie iškovojo nepriklausomybę. 1804 m. Haitis tapo pirmąja nepriklausoma juodaodžių respublika pasaulyje. Šiandien Haityje yra daug paminklų, primenančių Haičio revoliuciją. Vienas didžiausių yra La Citadelle Laferriere.
2010 m. sausio 12 d., antradienio popietę, Haitį sukrėtė 7,0 balo žemės drebėjimas. Tai buvo stipriausias žemės drebėjimas šalyje per pastaruosius 200 metų. Drebėjimo epicentras buvo visai netoli Haičio sostinės Port o Prenso. Žemės drebėjimas padarė didelę žalą Port o Prensui ir netoliese esančioms vietovėms. Manoma, kad žuvo daugiau kaip 200 000 žmonių, tačiau sunku būti tikram, nes daug žmonių buvo palaidoti masinėse kapavietėse, kol juos pavyko identifikuoti.
Departamentai
Haitis sudarytas iš dešimties regionų, vadinamų departamentais (pranc. départments, vienaskaita départment). Šie departamentai dar skirstomi į 41 apygardą ir 133 komunas. Tai antrojo ir trečiojo lygmens administraciniai vienetai.
10 departamentų, skliausteliuose nurodant jų sostines, yra šie:
.
- Artibonitas (Gonaïves)
- Centras (Hinche)
- Grand'Anse (Jeremija)
- Nippes (Miragoâne)
- Nord (Cap-Haïtien)
- Nord-Est (Fort-Liberté)
- Nord-Ouest (Port-de-Paix)
- Ouest (Port o Prensas) *valstybės sostinė*
- Sud-Est (Jacmel)
- Sud (Les Cayes)
Haičio departamentai
Politika
Haičio Respublika suskirstyta į 10 departamentų, tačiau centrinė vyriausybė kontroliuoja daugumą politinių reikalų. Prezidentas yra valstybės vadovas ir paprastai renkamas visuotiniu balsavimu penkerių metų kadencijai. Prezidentas negali eiti pareigų iš eilės. Tačiau dėl neaiškios rinkimų baigties 2015 m. dabartinį laikinąjį Haičio prezidentą išrinko įstatymų leidžiamoji valdžia. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas, kurį skiria prezidentas ir tvirtina dviejų rūmų Nacionalinė asamblėja. Aukštieji Nacionalinės asamblėjos rūmai yra 30 vietų Senatas, o žemieji - 118 vietų Deputatų rūmai. Abiejų rūmų nariai renkami pagal mažoritarinę sistemą. Senatorių kadencija trunka šešerius metus, o deputatų - ketverius metus. Buvo dedamos pastangos vykdyti konstitucinę reformą, siekiant užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu politikoje dalyvautų daugiau moterų, tačiau šios reformos dar nedavė konkrečių rezultatų.
Šventės
Oficialios šventės (kasmet tą pačią dieną)
- Sausio 1 d: Jour de l'Indépendance ("Nepriklausomybės diena")
- Sausio 2 d: Jour des Aïeux ("Protėvių diena")
- Gegužės 1 d: Žemės ūkio ir darbo šventė (Fête de l'Agriculture et du Travail)
- Gegužės 18 d: Fête du Drapeau et de l'Université ("Vėliavos ir universiteto diena")
- Spalio 17 d: Jean-Jacques Dessalines mirties metinės
- Lapkričio 1 d: Visų šventųjų diena
- Lapkričio 2 d: Visų sielų diena
- Lapkričio 18 d. - Vertières mūšio diena ir Ginkluotųjų pajėgų diena
- Gruodžio 25 d: Kalėdų diena
Tradicinės ir religinės šventės (datos priklauso nuo Katalikų Bažnyčios liturginio kalendoriaus)
- Karnavalas (tik Mardi Gras yra oficiali šventė)
- Didysis penktadienis
- Corpus Christi
Ekonomika
Haitis yra mažiausiai išsivysčiusi šalis Amerikoje. Tai taip pat viena iš mažiausiai išsivysčiusių ir skurdžiausių pasaulio šalių.
Yra rodiklių, kuriais galima palyginti socialinę ir ekonominę šalių padėtį. Kai kurie rodikliai rodo, kad nuo 1980-ųjų Haitis atsiliko nuo kitų neturtingų besivystančių šalių. 2006 m. pagal Jungtinių Tautų Žmogaus socialinės raidos indeksą (2006) Haitis užėmė 146 vietą iš 177 šalių. Apie 90 % Haičio gyventojų 2003 m. gyveno skurde. Haitis yra vienintelė šalis Amerikoje, įtraukta į Jungtinių Tautų mažiausiai išsivysčiusių šalių sąrašą, ir tai skurdžiausia šalis Amerikoje. Haičio ekonomika išliko lygi arba atsiliko dar prieš didįjį žemės drebėjimą.
Apie 66 % visų Haičio gyventojų dirba žemės ūkyje. Dauguma jų verčiasi smulkiu natūriniu ūkininkavimu (tai reiškia, kad jie gali užauginti tik tiek, kad išgyventų). Tai neduoda daug pajamų.
Per pastaruosius dešimt metų sukurta labai mažai darbo vietų. Tačiau šešėlinė ekonomika auga. Mango ir kava yra dvi svarbiausios Haičio eksporto prekės. Pagal korupcijos suvokimo indeksą Haitis nuolat patenka tarp labiausiai korumpuotų pasaulio šalių.
Maždaug trečdalį nacionalinės vyriausybės biudžeto sudaro kitų šalių skiriami pinigai. Daugiausia pinigų skiria Jungtinės Valstijos. Kanada skiria antrą pagal dydį pinigų sumą. Europos Sąjunga, Venesuela ir Kuba taip pat duoda ir įvairiais būdais padeda Haičio ekonomikai. 2006 m. ir 2007 m. Haitis atnaujino sąjungas su Venesuela ir Kuba.
2001-2004 m. JAV visiškai nutraukė pagalbos teikimą Haičiui. Pagalba buvo nutraukta po 2000 m. Haičio rinkimų. Buvo suabejota rinkimų rezultatais, o prezidentas Aristidas buvo apkaltintas sukčiavimu siekiant laimėti rinkimus. 2004 m. Aristidas buvo nuverstas. Po to Jungtinės Valstijos vėl pradėjo teikti pagalbą Haičiui. Jungtinės Tautos vadovavo taikos palaikymo operacijai, pavadintai Jungtinių Tautų stabilizavimo misija Haityje. (Misija Haityje vadinama MINUSTAH; tai misijos pavadinimo prancūzų kalba akronimas). Taikos palaikymo operacijai vadovavo Brazilijos kariuomenė.
Net ir nuvertus prezidentą Aristidą, korupcija Haityje ir toliau buvo labai paplitusi.
Haitis turi daug užsienio skolų (pinigų, kuriuos skolingas kitoms šalims ir tarptautinėms institucijoms paskoloms grąžinti). Pagal smarkiai įsiskolinusių neturtingų šalių (HIPC) programą planuota iki 2009 m. vidurio Haičiui nurašyti apie 525 mln.
Bas-Ravine, šiaurinėje Cap-Haïtien dalyje.
Demografiniai duomenys
2009 m. Haičio gyventojų skaičius (šalyje gyvenančių žmonių skaičius) buvo apie 10 090 190. DNA Nationwide Studies instituto duomenimis, gyventojų rasinė sudėtis yra tokia:
- 94.2%: (juodaodžiai, daugiausia fonų, ebių, jorubų ir bantu genčių palikuonys iš Vakarų ir Centrinės Afrikos)
- 5.4%: Mulatai (europiečių ir afrikiečių kilmės).
- 0.4%: Baltųjų (daugiausia prancūzų, lenkų ir arabų kilmės)
Šalyje taip pat gyvena keletas Rytų Azijos gyventojų.
| Haičio DNR įverčiai | ||||
| Etniškumas | % apytiksliai. | |||
| Juoda |
| 94% | ||
| Mulatas |
| 5% | ||
| Balta |
| 1% | ||
Susiję puslapiai
- Haitis olimpinėse žaidynėse
- Haičio nacionalinė futbolo rinktinė
- Haičio upių sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios yra dvi oficialios Haičio kalbos?
A: Dvi oficialios Haičio kalbos yra prancūzų ir Haičio kreolų, arba "Kreyol".
K: Kokia yra Haičio sostinė?
A: Haičio sostinė yra Port o Prensas.
K: Kaip Haitis apibūdinamas prancūzų kalba?
A: Prancūzų kalba Haitis vadinamas "La Perle des Antilles" (Antilų perlas).
K: Koks Haičio klimatas?
A: Haičio klimatas yra tropinis.
K: Ar Haityje yra miškų?
A: Haityje buvo daug miškų, bet dėl miškų kirtimo jų nebeliko.
K: Kokia pagrindinė religija išpažįstama Haityje?
A: Pagrindinė Haičio gyventojų religija yra Romos katalikybė. Tačiau daugelis haitiečių taip pat praktikuoja vudu.
K: Kokią svarbiausią šventę švenčia haitiečiai?
A: Didžiausia ir svarbiausia haitiečių švenčiama šventė yra Mardi Gras.
