Miškas
Miškas - tai žemės plotas, kuriame auga daug medžių. Miškai reikalingi daugeliui gyvūnų, kad jie galėtų gyventi ir išgyventi. Miškai yra labai svarbūs ir auga daugelyje pasaulio vietų. Jie yra ekosistema, kuriai priklauso daugybė augalų ir gyvūnų.
Miškams svarbiausi du dalykai - temperatūra ir kritulių kiekis. Daug kur jiems per šalta arba per sausa. Miškai gali augti nuo pusiaujo iki netoli poliarinių regionų, tačiau skirtingo klimato zonose auga skirtingų rūšių miškai. Šalto klimato zonose vyrauja spygliuočiai, o vidutinio klimato juostoje ir atogrąžų klimate miškus daugiausia sudaro žydintys augalai. Skirtingas kritulių kiekis taip pat lemia skirtingas miškų rūšis. Dykumose miškų nėra, tik keli medžiai tose vietose, kur jų šaknys gali prieiti prie požeminio vandens.
Biogradska miškas Juodkalnijoje
Seni bukai: Briuselio, Soniano miško dalis
Drėgnieji atogrąžų miškai Tasmanijos Hellyerio tarpeklyje
Fatu Hivos atogrąžų miškas, Polinezija.
Parambikulamo miškas, Kerala, Indija
Senovinis miškas Bradinge, Vaito saloje, Anglijoje, kuriame matyti melsvieji varpeliai (Hyacinthoides non-scripta), avietės (baltosios gėlės, Allium ursinum) ir lazdynai (Corylus avellana)
Miško biomai
Trys pagrindiniai miškų biomai yra spygliuočių miškai, lapuočių miškai ir atogrąžų miškai.
Spygliuočių miškai
Spygliuočių miškai driekiasi Kanadoje, Aliaskoje, Šiaurės Azijoje ir Šiaurės Europoje. Pagrindiniai jų medžiai - visžaliai spygliuočiai, kurių sėklos išsiskiria spurgeliais.
Žiemą oras šaltas, bet pavasarį nutirpus sniegui kai kurios miško dalys tampa pelkėmis. Spygliuočių miškuose dėl šalto oro ir skurdaus dirvožemio nėra daug įvairių rūšių medžių. Nukritusios šakos, spygliai ir nugaišę gyvūnai nesuyra taip greitai kaip šiltesniuose regionuose. Todėl spygliuočių miškų dirvožemis nėra labai derlingas. Be to, išlikti gali tik tie medžiai, kurie yra prisitaikę prie šalto oro ir prasto dirvožemio. Tokie medžiai turi lanksčias šakas, kurios atlaiko dideles sniego sankaupas. Dėl spyglių formos iš jų lapų išgaruoja mažiau vandens.
Daugelis spygliuočių medžių užstoja didelę dalį po jais esančio dirvožemio, todėl daugelis augalų negali augti miško žemėje. Kai kurie spygliuočių miškuose gyvenantys gyvūnai yra pušinės kiaunės, elniai, lokiai, karibu, briedžiai, lūšys, lūšys, sunkiųjų medžiotojų būrys ir paukščiai, pavyzdžiui, pilkosios pelėdos, kryžiasnapiai ir margasparniai.
Lapuočių miškai
Lapuočių miškai dažniausiai auga Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos vidutinio klimato juostoje. Pavasarį, vasarą, rudenį (rudenį) ir žiemą juose vyrauja nuosaikus klimatas, per metus iškrenta ne mažiau kaip 500 mm kritulių. Vasaros būna šiltos, o žiemos šaltos, bet ne tokios šaltos kaip šiauriniuose spygliuočių miškuose. Žiemą žemę padengia sniegas, o lapuočiai medžiai ir augalai numeta lapus. Dėl pūvančių lapų dirvožemyje gausu maistingųjų medžiagų. Šiame turtingame dirvožemyje apsigyvena daugybė vabzdžių, vorų, sraigių ir kirminų. Pavasarį beveik visur auga laukinės gėlės ir paparčiai. Nauji lapai sulaiko saulės energiją ir išdygsta anksčiau, nei aukšti medžiai juos nustelbia.
Žiemą daugelis paukščių migruoja į šiltesnį klimatą. Daugelis smulkių gyvūnų žiemoja arba estivuoja, kitaip tariant, sulėtina medžiagų apykaitą ir miega arba lieka savo urvuose. Kai kurie kiti gyvūnai tiesiog sulėtina medžiagų apykaitą ir valgo maistą, kurį sukaupė vasaros ir rudens mėnesiais. Žiemą medžiai būna pliki, bet atėjus pavasariui išdygsta lapai, sugrįžta paukščiai, gimsta gyvūnai ir visi miško gyvūnai pradeda gyventi savo gyvenimą. Gyvūnai, kuriuos galime pamatyti ar išgirsti šiame biome, yra meškos, elniai, meškėnai, ūdros, bebrai, lapės, varlės, voverės, gyvatės, salamandros ir paukščiai, pavyzdžiui, danieliai, plėšrūnai, pelėdos, mėlynosios zylės ir maži paukščiai, paprastai vadinami čiurliais.
Kai kurie lapuočių miškai auga atogrąžų kraštuose, kuriuose nėra žiemos, bet yra drėgnasis ir sausasis sezonai.
Atogrąžų miškai
Tropiniai atogrąžų miškai auga Pietų Amerikoje, Konge, Indonezijoje ir kai kuriose aplinkinėse šalyse, Havajuose ir rytinėje Australijoje. Tropiniai atogrąžų miškai pavadinti taikliai, nes čia lyja maždaug pusę dienų. Vienintelis sezonas tropiniuose atogrąžų miškuose yra vasara, todėl augalai auga visus 12 mėnesių per metus. Atogrąžų miškuose medžiai aukšti ir stori, jie auga taip arti vienas kito, kad atrodo, jog sudaro didelį žalumos skėtį, vadinamą baldakimu. Jis užstoja didžiąją dalį saulės šviesos. Oras yra drėgnas, nes prasiskverbia pro tankų medžių vainiką. Šviesa, prasiskverbianti pro medžių dangą, yra blausi ir žalia. Tik upių pakrantėse ir iškirstose vietose pakanka saulės šviesos, kad miško žemėje galėtų augti augalai.
Pasaulio atogrąžų miškuose gyvena milijonai augalų ir gyvūnų rūšių. Gyvybė atogrąžų miškuose egzistuoja skirtinguose medžių lygiuose arba sluoksniuose. Kiekvienas sluoksnis turi pavadinimą, pavyzdžiui, "kylantis", "paklotė", "paklotė" ir "miško paklotė". Gyvūnija aptinkama visuose lygmenyse.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra miškas?
A: Miškas - tai žemės plotas, kuriame auga daug medžių.
K: Kodėl miškai yra svarbūs?
A: Miškai svarbūs, nes jie yra ekosistema, kurioje yra daug augalų ir gyvūnų. Daugelis gyvūnų gyvena miškuose ir jiems jų reikia, kad išgyventų.
K: Kokie du dalykai yra svarbiausi miškams?
A: Miškams svarbiausi du dalykai yra temperatūra ir kritulių kiekis.
K: Kur gali būti miškai?
A: Miškai gali augti nuo pusiaujo iki poliarinių regionų.
K: Kas vyrauja šaltame klimate?
A: Šalto klimato zonose vyrauja spygliuočiai.
K: Iš ko daugiausia sudaryti miškai vidutinio klimato juostoje ir atogrąžų klimato juostoje?
A: Vidutinio klimato juostos ir atogrąžų klimato zonose miškus daugiausia sudaro žydintys augalai.
K: Ar dykumose yra miškų?
Atsakymas: Ne, dykumose miškų nėra, tik keletas medžių tose vietose, kur jų šaknys gali gauti požeminio vandens.
