Sraigė (moliuskas)
Sraigė - įprastas moliuskų rūšies pavadinimas. Šis terminas vartojamas pilvakojai, kurių kriauklė suvyniota. Jų fosilijos aptinkamos nuo karbono laikotarpio.
Sausumos sraigės ir šliužai kvėpuoja savotiškais plaučiais. Anksčiau jos buvo priskiriamos Pulmonata grupei. Tradicinėje taksonomijoje tai buvo gerai žinoma tvarka. Tačiau Pulmonata yra polifilai. Tai reiškia, kad tas pats gyvenimo būdas išsivystė keliose skirtingose linijose. Tai vadinama konvergentine evoliucija. Todėl Pulmonata nebėra oficialus biologinės klasifikacijos terminas.
Sąvoka "sraigė" kartais vartojama ir į vandens sraiges panašiems pilvakojams, kurie paprastai turi žiaunas. Iš tikrųjų dauguma sraigių rūšių yra jūrinės sraigės. Jų yra daugiau rūšių ir jų yra kur kas daugiau. Daug sraigių rūšių galima rasti ir gėlo vandens buveinėse.
Dauguma sausumos sraigių ir šliužų yra žolėdžiai. Vandens sraigės ir šliužai dažniausiai yra visaėdžiai arba plėšrūs mėsėdžiai.
Daugelyje pasaulio šalių žmonės sraiges valgo kaip delikatesą. Prancūzijoje sraigės vadinamos escargots, taip pat vadinasi ir patiekalas. Prancūzų virtuvėje sraigės verdamos sūriame vandenyje ir patiekiamos su česnakiniu padažu.
Didžiausia sraigė yra didžioji Afrikos sraigė. Jų pėda yra iki 35 cm ilgio. Greičiausia sraigė yra Helix aspersa. Ji gali pasiekti iki 0,047 km/val. greitį. Visame pasaulyje žinoma daugiau kaip 43000 sraigių rūšių.
Kūno dalys
Shell
Sraigės yra bestuburiai gyvūnai, neturintys stuburo. Sraigės kiautas padeda ją apsaugoti ir sumažina vandens praradimą dėl garavimo. Kriauklės būna įvairių formų, dydžių ir spalvų. Sraigės nekvėpuoja burna, o turi kvėpavimo angą po kiautu.
Pėdos
Sraigės "pėda" - tai raumuo, leidžiantis jai lėtai judėti per žemę. Pėda išskiria (išskiria) gleives, kurios palengvina sraigės judėjimą ir palieka pėdsaką. Sraigės gali pasisavinti mineralines maistines medžiagas per pėdą tiesiog sėdėdamos ant uolos.
Vadovas
Galva pritvirtinta prie pėdos. Ant galvos yra 15 mm ilgio koteliai. Stiebų galuose yra sraigės akys.
Gyvenamoji aplinka
Sraigės aptinkamos visame pasaulyje. Paprastai sausumos sraigės gyvena drėgnose buveinėse. Jos gyvena urvuose ir tamsiose vietose. Sraigių galima rasti tamsiose vietose, pavyzdžiui, sode po augalų lapeliais. Kai kurios rūšys gyvena šaltose vietose, pavyzdžiui, Arktyje, o kelios gyvena šiltose vietose, pavyzdžiui, paplūdimiuose ir dykumose.
Maistas
Sausumos sraigės minta daržovėmis ir vaisiais, pavyzdžiui, salotomis, morkomis, agurkais ir obuoliais. Vandens sraigės dažnai būna mėsėdės. Sraigės maistą pjausto radulais. Radula yra kieta, šiurkšti plokštelė burnoje. Radulos dantys yra tarsi maži švitrinio popieriaus gabalėliai. Jais galima pjaustyti augalus, o jei sraigė ėda mėsą, jie tinka mėsai suplėšyti.
Daugelis gyvūnų minta sraigėmis. Sraiges valgo ir ugniaplaukiai, gyvatės, vabalai, žuvys, vabzdžiai, vėžliai ir žmonės. Norėdamos apsiginti sraigės sukiojasi atgal į savo kiautus.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra sraigė?
A: Sraigė - tai įprastas moliuskų su suvyniotu kiautu pavadinimas.
K: Kaip seniai egzistuoja sraigės?
A: Sraigių fosilijos datuojamos karbono laikotarpiu.
K: Kaip sausumos sraigės ir šliužai kvėpuoja?
A: Sausumos sraigės ir šliužai kvėpuoja savotiškais plaučiais.
K: Kokia buvo tradicinė sausumos sraigių ir šliužų taksonominė grupė?
A: Tradicinė sausumos sraigių ir šliužų taksonominė grupė buvo Pulmonata.
K: Ar dauguma sraigių rūšių yra jūrinės, ar sausumos?
A: Dauguma sraigių rūšių yra jūrinės, nors daug jų galima rasti ir gėlo vandens buveinėse.
K: Kuo minta dauguma sausumos sraigių ir šliužų?
A: Dauguma sausumos sraigių ir šliužų yra žolėdžiai, o vandens sraigės paprastai minta visagaliais arba plėšriais mėsėdžiais.
K: Kokia yra didžiausia žinoma sraigių rūšis?
A: Didžiausią pėdą turi milžiniška Afrikos sraigė, kurios ilgis siekia iki 35 cm.
