Sraigė (moliuskas): apibrėžimas, rūšys, biologija ir kulinarija
Išsamus vadovas apie sraigę (moliuską): apibrėžimas, rūšys, biologija, elgsena ir kulinarinės tradicijos (nuo escargot iki Afrikos sraigės)
Sraigė – įprastas moliuskų grupės pavadinimas, vartojamas pilvakojai, kurių kūnas turi vieną dažniausiai spiralę formuojamą kriauklę. Šio tipo organizmai priklauso klasei Gastropoda ir jų fosilijos aptinkamos nuo karbono laikotarpio, todėl sraigės turi labai ilgą evoliucinę istoriją. Terminas „sraigė“ kartais taikomas tiek sausumos, tiek vandens rūšims; daugelis šių organizmų turi labai įvairią morfologiją ir ekologinius vaidmenis.
Biologija ir anatomija
Sraigės turi tipišką pilvakojų sandarą: galvaplėvę su jutimo organais (antennomis), raumeninę pėdą, kuria juda, ir kriauklę, kuri kai kurių rūšių atveju yra sutvirtinta spirale. Daugumos sraigių dantytąją kūno dalį sudaro radula – raspančios struktūros, panašios į liežuvį su daugybe smulkių dantukų, kuria jie nuprausia maistą nuo paviršių arba pragraužia grobį. Kai kurios rūšys turi operculum (dangtelį), uždangstantį kriauklės angą, kai sraigė traukiasi į kriauklę.
Kvėpavimas
Sausumos sraigės ir šliužai kvėpuoja specialia plaučių tipo ertme (mantijos ertme), tad anksčiau jie buvo sugrupuoti į Pulmonata. Tradicinėje taksonomijoje tai buvo gerai žinoma tvarka, tačiau dabar žinoma, kad Pulmonata yra polifilai – tas pats gyvenimo būdas išsivystė keliose skirtingose linijose per konvergentinę evoliuciją. Dėl to Pulmonata nebėra oficialus biologinės klasifikacijos terminas. Daugelis vandens sraigių turi žiaunas arba kvėpuoja per plaukus/galvaplėvę.
Mityba ir ekologija
Dauguma sausumos sraigių ir šliužų yra žolėdžiai – minta augalais, dumblių plėvelėmis, negyva organine medžiaga. Vandens sraigės dažniausiai yra visaėdžiai arba plėšrūs mėsėdžiai, kai kurios medžioja kitus bestuburius. Sraigės užima svarbią ekosistemos nišą – dalis jų skaido organinę medžiagą, kitos veikia kaip grobis ar maistas kitiems gyvūnams. Taip pat sraigės gali būti parazitų tarpininkės (pvz., kai kurių kirminų pernešėjai), todėl jų sąveika su žmonių veikla turi sanitarinį aspektą.
Reprodukcija ir elgesys
Dauguma sausumos sraigių yra hermafroditai (turi tiek vyriškus, tiek moteriškus lytinius organus), bet dažnai vis tiek poruojasi su kitu individų, keisdamos spermą. Kai kurios rūšys naudoja vadinamuosius „meilės dantis“ (love darts) poravimosi metu. Kiaušinėliai dedami į dirvą ar kitas saugias vietas; vystymasis gali būti tiesioginis (iš kiaušinių išsirita maži suaugusiuosius primenantys organzimai) arba su larvinėmis stadijomis priklausomai nuo rūšies.
Taksonomija, rūšys ir paplitimas
Sąvoka "sraigė" kartais vartojama ir apie vandens sraiges, kurios dažnai turi žiaunas. Iš tikrųjų dauguma sraigių rūšių yra jūrinės sraigės – jūrų gastropodų įvairovė yra didžiulė tiek rūšimis, tiek individų skaičiumi. Taip pat daug sraigių rūšių galima rasti gėlo vandens buveinėse. Moderniais įverčiais skaičiuojama dešimtys tūkstančių gyvų gastropodų rūšių – apytiksliai apie 65 000–80 000 žinomų rūšių (vertinimai gali skirtis priklausomai nuo taksonominių peržiūrų).
Žmogaus santykis: kulinarija, ūkis ir iššūkiai
Daugelyje pasaulio šalių žmonės sraiges valgo kaip delikatesą. Prancūzijoje sraigės vadinamos escargots ir taip pat žymimas patiekalas. Prancūzų virtuvėje sraigės dažniausiai paruošiamos nuplikytos arba išvirtos sūriame vandenyje, tada patiekiamos su sviestu, česnakiniu ir petražolių padažu. Prieš gaminant valgomas sraiges reikia „išvalyti“ (laikinai laikyti be maisto arba specialiai išplasinti), kad pašalintų nepageidaujamus skonius ir galimus parazitus. Be Prancūzijos, sraigės populiarios ir kitose šalyse (pvz., Ispanijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje, Vietname), o kai kurios rūšys auginamos fermose kulinariniams tikslams.
Tuo pačiu, kai kurios rūšys — ypač didžiosios Afrikos sraigės — tapo invazinėmis daugelyje regionų, daro žalą žemės ūkiui ir gali platinti ligas (pvz., Angiostrongylus parazitai). Dėl to jų importas, auginimas ir sąveika su aplinka reguliuojami daugelyje šalių.
Įdomūs faktai ir pavyzdžiai
- Didžiausia sausumos sraigė dažnai minima kaip didžioji Afrikos sraigė (Achatina spp.), kurios pėda gali pasiekti iki 35 cm ilgį.
- Greičiausia užregistruota sraigė yra Helix aspersa (kartais minima kaip Cornu aspersum), kuriai buvo priskirta maksimalinė greičio reikšmė apie 0,047 km/val. – nors tai atrodo lėtai palyginus su daugeliu gyvūnų, lėtumas būdingas daugumai sraigių.
- Sraigės gali turėti deštralinį (dešiniasukį) arba sinistralinį (kairiąsukį) kriauklės sukimosi kryptį; tai yra svarbi taksonominė ir genetinė savybė kai kuriose grupėse.
- Visame pasaulyje žinoma ir aprašyta daug dešimčių tūkstančių gastropodų rūšių; tikslus rūšių skaičius keičiasi su naujais atradimais ir taksonominėmis peržiūromis.
Santrauka
Sraigės – labai įvairi ir plačiai paplitusi gastropodų grupė, apimanti tiek sausumos, tiek gėlo ir sūraus vandens formas. Jos atlieka svarbias ekologines funkcijas, yra maisto šaltinis žmonėms bei kitiems gyvūnams, tačiau kai kurios rūšys gali būti invazinės arba pernešti parazitus. Supratimas apie jų biologiją, mitybą ir taksonomiją padeda geriau valdyti jų populiacijas ir saugoti biologinę įvairovę.
Kūno dalys
Shell
Sraigės yra bestuburiai gyvūnai, neturintys stuburo. Sraigės kiautas padeda ją apsaugoti ir sumažina vandens praradimą dėl garavimo. Kriauklės būna įvairių formų, dydžių ir spalvų. Sraigės nekvėpuoja burna, o turi kvėpavimo angą po kiautu.
Pėdos
Sraigės "pėda" - tai raumuo, leidžiantis jai lėtai judėti per žemę. Pėda išskiria (išskiria) gleives, kurios palengvina sraigės judėjimą ir palieka pėdsaką. Sraigės gali pasisavinti mineralines maistines medžiagas per pėdą tiesiog sėdėdamos ant uolos.
Vadovas
Galva pritvirtinta prie pėdos. Ant galvos yra 15 mm ilgio koteliai. Stiebų galuose yra sraigės akys.
Gyvenamoji aplinka
Sraigės aptinkamos visame pasaulyje. Paprastai sausumos sraigės gyvena drėgnose buveinėse. Jos gyvena urvuose ir tamsiose vietose. Sraigių galima rasti tamsiose vietose, pavyzdžiui, sode po augalų lapeliais. Kai kurios rūšys gyvena šaltose vietose, pavyzdžiui, Arktyje, o kelios gyvena šiltose vietose, pavyzdžiui, paplūdimiuose ir dykumose.
Maistas
Sausumos sraigės minta daržovėmis ir vaisiais, pavyzdžiui, salotomis, morkomis, agurkais ir obuoliais. Vandens sraigės dažnai būna mėsėdės. Sraigės maistą pjausto radulais. Radula yra kieta, šiurkšti plokštelė burnoje. Radulos dantys yra tarsi maži švitrinio popieriaus gabalėliai. Jais galima pjaustyti augalus, o jei sraigė ėda mėsą, jie tinka mėsai suplėšyti.
Daugelis gyvūnų minta sraigėmis. Sraiges valgo ir ugniaplaukiai, gyvatės, vabalai, žuvys, vabzdžiai, vėžliai ir žmonės. Norėdamos apsiginti sraigės sukiojasi atgal į savo kiautus.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra sraigė?
A: Sraigė - tai įprastas moliuskų su suvyniotu kiautu pavadinimas.
K: Kaip seniai egzistuoja sraigės?
A: Sraigių fosilijos datuojamos karbono laikotarpiu.
K: Kaip sausumos sraigės ir šliužai kvėpuoja?
A: Sausumos sraigės ir šliužai kvėpuoja savotiškais plaučiais.
K: Kokia buvo tradicinė sausumos sraigių ir šliužų taksonominė grupė?
A: Tradicinė sausumos sraigių ir šliužų taksonominė grupė buvo Pulmonata.
K: Ar dauguma sraigių rūšių yra jūrinės, ar sausumos?
A: Dauguma sraigių rūšių yra jūrinės, nors daug jų galima rasti ir gėlo vandens buveinėse.
K: Kuo minta dauguma sausumos sraigių ir šliužų?
A: Dauguma sausumos sraigių ir šliužų yra žolėdžiai, o vandens sraigės paprastai minta visagaliais arba plėšriais mėsėdžiais.
K: Kokia yra didžiausia žinoma sraigių rūšis?
A: Didžiausią pėdą turi milžiniška Afrikos sraigė, kurios ilgis siekia iki 35 cm.
Ieškoti