Arktis

Augalų gyvenimas

Kai kuriose Arkties dalyse trumpą vasarą žemė būna nusėta ryškiaspalviais žiedais. Šie maži augalai turi labai trumpus stiebus. Jie turi laikytis arti žemės, nes žemė yra šiltesnė už virš jos pučiančius kandžius vėjus. Net ant kai kurių uolų auga augalai. Šie uolų augalai vadinami kerpėmis. Lichenai auga ant plikų uolų. Geltonos šiaurės elnių samanos iš tikrųjų yra kerpės. Ji auga lėtai, bet dažnai užauga daugiau nei 15 cm (šešių colių) aukščio. Ji yra kempinė ir pilna vandens. Šis augalas yra šiaurės elnių vasaros maistas.

Tundroje medžiai reti. Tik saugomuose slėniuose arba upių pakrantėse auga nedideli medžiai. Upės į Arktį atiteka iš šiltesnių pietų. Vietos jų pakrantėse yra šiek tiek šiltesnės nei likusi tundros dalis, todėl ten gali augti medžiai. Kitur retai auga tik kelios krūmų grupelės. Uogos yra vieninteliai Arktyje augantys vaisiai.

Kiekvieną vasarą ledas ir sniegas ištirpsta, todėl gyvūnai gali rasti maisto, o augalai - žydėti. Drėgmė iš sniego lieka žemės paviršiaus viršuje. Augalų šaknys gali ją naudoti savo augimui. Nepaisant to, daugelyje vietų dirvožemis yra per prastas augalams augti. Mažiau nei pusėje tundros ploto auga augalai.

Gyvūnų gyvenimas

Baltasis lokys yra didžiausias pasaulyje mėsėdis sausumos gyvūnas. Poliariniai lokiai gerai prisitaikę medžioti ruonius ant ledo. Jie yra puikūs plaukikai, todėl šalčiausias vanduo jiems netrukdo. Jie laukia prie kvėpavimo angų, jei užuodžia ruonio kvapą. Jie taip pat gali pralaužti ledą plonose vietose. Kartais jie gali pasprukti nuo miegančio ruonio. Jie turi labai stiprią uoslę, kuria naudojasi ieškodami grobio ant ledo. Daugiausia maisto baltosios meškos gauna, kai yra ledas. Jie turi valgyti ir kaupti riebalus, kol ledas dar nepasibaigė: jie negali gaudyti ruonių atvirame vandenyje. Po poravimosi patelės likusį žiemos laiką žiemoja sausumoje iš sniego išraustame urve. Ten jos susilaukia jauniklių, dažniausiai dvynukų. Meškos paprastai minta žuvimi, paukščių kiaušiniais, jūros dumbliais ir negyvais banginiais, tačiau mieliau renkasi ruonių ar morsų maistą.

Arktinės lapės dažnai lydi meškas ant ledo, kad suėstų jų maisto likučius. Lapės taip pat minta triušiais, lemingais ir stirnomis. Lemingai ir pelės - tai Arkties žiurkės ir pelės. Lemingai turi labai trumpas uodegas. Vasarą jie gyvena po žeme. Kadangi žiemą užšąla viršutinė dirvos dalis, jie negali tada įsikasti po žeme, todėl šaltesniais mėnesiais gyvena po sniegu. Jie minta augalais ir šaknimis. Tais metais, kai maisto yra daug, tundroje knibžda milijonai lemingų. Pelėdos ir lapės turi daugiau maisto, nei gali suvalgyti. Tais metais, kai yra daug lemingų, jie turės daugiau jauniklių. Tačiau tundroje maisto milijonams lemingų neužtenka. Jie skuba po tundrą ieškodami maisto ir yra suėsti plėšrūnų arba miršta iš bado. Kai kurie bando plaukti per ežerus ar upes ir nuskęsta. Keletas likusiųjų ir toliau turi šeimas.

Karibu ir jų giminaičiai šiauriniai elniai taip pat gyvena Arktyje. Karibu dabar daugiausia gyvena Šiaurės Amerikoje ir yra didesni už šiaurės elnius. Didelės bandos minta žole ir kerpėmis. Atėjus rudeniui, jie persikelia į pietus, į žiemos maitinimosi vietas. Jie aštriomis kanopomis rausia sniegą ieškodami maisto. Jų tuščiaviduris kailis aplink juos sukuria oro pagalvę, kuri padeda jiems išlikti šiltiems. Pavasarį jie grįžta į šiaurę, į vasaros ganyklas, kur gimsta jų jaunikliai. Praėjus maždaug valandai po gimimo, veršeliai gali sekti paskui bandą Arkties vandenyno link. Dauguma pasaulio šiaurinių elnių gyvena Europoje ir Azijoje. Dalis šių šiaurinių elnių nėra laukiniai. Juos prijaukino piemenys, kurie saugo juos nuo vilkų ir kiekvieną pavasarį ir rudenį vadovauja migracijai. Arktyje gyvena ir muskusinis jautis, panašus į raukšlėtą buivolą.

Vasarą į Arktį atvyksta daugybė paukščių, dauguma jų - vandens paukščiai, pavyzdžiui, žąsys, antys, gulbės, gervės, laukys ir arktinės žuvėdros. Atskridę vasarą, jie augina jauniklius ir žiemoti grįžta į pietus. Snieginė pelėda ir klykuolė pasilieka ištisus metus. Snieginės pelėdos spalva atitinka sniego spalvą. Vasaros plunksna, atvėsus orams, pasikeičia į baltą.

Mažiausi Arkties gyvūnai yra musės ir uodai. Vasarą gausūs būriai jų įkanda ir žmonėms, ir gyvūnams. Šiauriniai elniai bando išvengti uodų bėgdami į aukštesnes ganyklas, tačiau vienintelė tikra pagalba ateina su sniegu ir šalčiu, kai būriai išmiršta kitam sezonui.

Žmogaus gyvenimas

Vienas iš Arkties netikėtumų yra tai, kad joje gyvena daug žmonių. Kai kurie žmonės ten gyvena jau tūkstančius metų. Eskimai ir lapiečiai Arktyje gyveno gerokai anksčiau nei atsirado elektriniai šildytuvai, sniego motociklai ir modernūs namai.

Lapai

Itin šiaurinėje Europos dalyje yra vieta, vadinama Laplandija. Tai ne šalis, o keturių šalių dalys. Ten gyvenančius žmones pašaliečiai vadina lapais. Jie patys save vadina samiais. Laponai šiose keturiose šalyse gyveno gerokai anksčiau, nei susikūrė Šiaurės pašvaistės, Švedijos, Suomijos ir Rusijos šalys. Buvo kelios lapių tautos rūšys. Vieni gyveno prie vandenyno ir daugiausia maitinosi žuvimi. Kita grupė gyveno prie šiltesnių upių. Šie žmonės šiek tiek vertėsi žemdirbyste, medžiokle ir žvejyba, kad galėtų pragyventi.

Tačiau geriausiai žinomi laponiai buvo klajokliai, auginę šiaurės elnius. Laponai savo atšiaurioje tėvynėje išgyveno prijaukinę šiaurės elnius. Laponai iš elnių galėjo gauti visko, ko jiems reikėjo. Jie daugiausia valgė mėsą, pieną ir sūrį. Jų drabužiai buvo siuvami iš šiaurinių elnių odos ir vilnos. Jų palapinės taip pat buvo gaminamos iš elnių odos. Jie žinomi dėl gražiai dekoruotų vilnonių drabužių.

Laponai saugojo bandas, migruodami su jomis iš vasaros į žiemos ganyklas. Jie naudojo dresuotus šiaurinius elnius, kad šie trauktų roges su atsargomis. Žiemą bandos judėjo į pietus nuo medžių linijos. Laponai gyveno netoliese, iš rąstų ar velėnos suręstuose namuose. Laponai labai stengėsi nešvaistyti nieko, ką gaudavo iš šiaurinių elnių. Iš šiaurinių elnių buvo imamas pienas gėrimui arba sūriui gaminti. Mėsa buvo vartojama maistui. Kraujas buvo užšaldomas gabalėliais ir naudojamas sriubai bei blynams gaminti. Iš kaulų ir ragų buvo drožiami peiliai ir diržų sagtys. Iš sausgyslių buvo siuvami siūlai. Išvalyti skrandžiai buvo naudojami pienui ar sūriui nešioti. Naudota kiekviena negyvo šiaurės elnio dalis.

Žieminiai drabužiai buvo siuvami iš elnio odos sluoksnių. Vidinis sluoksnis būdavo dėvimas kailiu, nukreiptu į žmogaus odą. Antrasis sluoksnis buvo dėvimas kailiu į išorę. Batai taip pat buvo siuvami iš kailio, iškloto per trumpą vasarą surinkta žole. Kiekvieną vakarą žolė būdavo išnešama ir išdžiovinama prie ugnies, kad kitą dieną vėl būtų tinkama naudoti. Taigi, net ir šalčiausiu oru Lapams būdavo šilta ir patogu.

Šiandien tik nedaugelis lapių vis dar seka paskui bandas. Tie keli žmonės senovinėje migracijoje naudoja šiuolaikinius įrankius. Jie naudoja sniego motociklus šiauriniams elniams ganyti ir šautuvus juos persekiojantiems vilkams žudyti. Net sraigtasparniai ir radijo stotys naudojami šiauriniams elniams surasti ir perkelti. Dauguma laponių dabar gyvena mažuose ūkiuose vienoje iš keturių Laplandijos tautų. Savo poreikiams tenkinti jie augina javus ir gyvulius, įskaitant kelis šiaurinius elnius. Šiaurinių elnių mėsos pardavimas yra svarbus Laplandijos gyventojų pajamų šaltinis.

Eskimai

Eskimai taip pat yra Arkties gyventojai. Jie kartais valgė žalią mėsą. Eskimai taip pat buvo klajokliai, tačiau jie neturėjo jokių gyvūnų, išskyrus šunis, kuriais traukdavo roges ir padėdavo medžioti. Jie buvo medžiotojai ir rinkėjai, maitinosi viskuo, ką rasdavo ar nužudydavo. Tačiau, kaip ir lapai, jie labai stengėsi panaudoti kiekvieną nužudytų gyvūnų dalį. Vasarą eskimai gyveno palapinėse, o žiemą - sodo nameliuose arba iglu. Iš kaulų, ragų ir medienos eskimai pasigamino labai išradingų daiktų. Jie statė įvairias valtis.

Eskimai neturėjo vyriausybės ar įstatymų, nes anksti išmoko padėti vieni kitiems, kad išgyventų. Visada dalydamiesi maistu, jie paprastai judėjo mažomis grupelėmis, ieškodami maisto. Kartais jie susirinkdavo į didelę grupę, kai medžiodavo didelius gyvūnus, pavyzdžiui, banginius. Vyrai medžiodavo ir statydavo namus, o moterys gamino maistą, siuvo drabužius ir rūpinosi vaikais.

Eskimų šeimos piešinys


Lapių namai

Arktis šiandien

Arkties regione yra daug žmonėms svarbių mineralų. Įvairiose šio šalto krašto dalyse kasama geležis, švinas, anglis, varis, auksas ir alavas. Arktyje, Rusijoje, Aliaskoje ir Kanadoje, aptikta daug naftos. Žmonės gyvena ir dirba Arktyje, kad išgautų šias vertingas iškasenas ir jas parduotų.

Pavyzdžiui, Aliaskoje esanti nafta yra labai svarbi Jungtinėms Valstijoms. Pagrindinis šaltinis - Prudhoe Bay naftos telkinys Aliaskos šiaurinėje pakrantėje. Jis buvo atrastas 1968 m. Greitai buvo suplanuota nutiesti naftotiekį, kuriuo nafta būtų gabenama į neužšąlantį uostą, kad ją būtų galima gabenti į pietus. Naftos kompanijos išleido milijardus dolerių, kad 7-ojo dešimtmečio viduryje nutiestų Trans-Alaskos naftotiekį. Dėl amžino įšalo šiaurinėje dalyje jis turėjo būti tiesiamas virš žemės paviršiaus. Vamzdynuose esanti šilta nafta galėjo ištirpdyti amžinąjį įšalą ir sukelti žemės įgriuvimą. Dėl to būtų nutrūkę vamzdžiai ir išsiliejusi nafta. Vamzdynas buvo baigtas tiesti 1977 m. Juo nafta tiekiama į pietinėje Aliaskos pakrantėje esantį Valdezo uostą. Iš ten didžiuliais tanklaiviais nafta gabenama į JAV vakarinėje pakrantėje esančias naftos perdirbimo gamyklas. Jei gyvenate vakarų Amerikoje, jūsų šeimos automobilio bake gali būti Aliaskos benzino.

Rusija turi daugiau žemės Arktyje nei bet kuri kita valstybė. Rusijos Arktis Azijoje ir į pietus nuo jos esanti teritorija vadinama Sibiru. Tai tokia tuščia, atšiauri vieta, kad daugelį metų ji buvo naudojama kaip baudžiamoji kolonija. Senieji Rusijos valdovai ir šiuolaikiniai komunistiniai sovietai ten siųsdavo gyventi nusikaltėlius ir valdžiai nepritariančius žmones. Tačiau daugybė žmonių taip pat buvo siunčiami ten išgauti naudingųjų iškasenų, kirsti medžių miškuose ir statyti miestų.

Rusijoje yra didžiulis uostamiestis Laplandijoje, už poliarinio rato. Murmanskas yra didžiausias miestas į šiaurę nuo poliarinio rato. Uostas neužšąla dėl šiltų Golfo srovės vandenų, kurie iš pietų Atlanto atplaukia aplink Norvegiją ir Švediją. Didžiuliai ledlaužiai stengiasi išlaikyti atvirą kelią, kad laivai galėtų pasiekti uostą. Iš uosto į Rusiją ir kitas pasaulio šalis gabenama žuvis, mineralai ir mediena.

Arktis taip pat yra trumpiausias kelias (Didysis ratas), kuriuo oro transporto bendrovės gali skristi tarp kai kurių miestų skirtinguose žemynuose. Pavyzdžiui, skrydis iš Londono į Tokiją yra 1 400 mylių trumpesnis, jei skrendama per pasaulio viršūnę, o ne senuoju maršrutu į pietus per Europą ir Aziją. Poliarinis maršrutas iš San Francisko į Norvegiją yra keliomis valandomis trumpesnis nei tas pats skrydis per Jungtines Valstijas ir Ramųjį vandenyną.

Taigi žmogus įvairiais būdais išnaudoja Arktį, nors ji yra sudėtinga vieta gyventi.