Pelėdos — nakties plėšrūnai: rūšys, mityba ir elgsena

Pelėdos - Strigiformes būrio gyvūnai. Jų yra 200 rūšių ir visos jos yra plėšrūs gyvūnai. Dauguma jų yra vienišos ir naktinės; iš tikrųjų tai vienintelė didelė paukščių grupė, medžiojanti naktį. Pelėdos yra nakties metu medžiojamų gyvūnų specialistai. Jos minta smulkiais žinduoliais, pavyzdžiui, graužikais, vabzdžiais ir kitais paukščiais, o kelios rūšys mėgsta ėsti ir žuvis.

Kaip grupė pelėdos yra labai sėkmingos. Jos aptinkamos visose pasaulio dalyse, išskyrus Antarktidą, didžiąją Grenlandijos dalį ir kai kurias kitas nedideles salas.

Išvaizda ir anatomija

Pelėdų kūno sandara pritaikyta naktiniam medžiojimui. Jos turi stambias, į priekį orientuotas akis, suteikiančias gerą binokulinį regėjimą ir gylio pojūtį. Akys yra fiksuotos žandikaulio kauluose, todėl pelėdos gali pasukti galvą iki ~270 laipsnių kampu naudodamos specialius kaklo slankstelius.

Veidinis diskas („facial disc“) sukoncentruoja garsą į ausis, o daugelio rūšių ausys yra asimetriškos — tai leidžia tiksliau orientuotis pagal garsus. Sparnai turi minkštas, plunksnomis apsitrynusias briaunas, dėl kurių skrydis yra tylus — tai svarbi medžioklės savybė. Be to, jos turi stiprias nagas (taurius) ir kirtančią snapą, skirtą užkapoti grobį.

Mityba ir medžioklė

Pelėdos mityba įvairuoja priklausomai nuo rūšies, dydžio ir buveinės. Dauguma valgo:

Smulkius graužikus (pelių, žiurkių rūšis);
Vabzdžius ir bestuburius (yra rūšių, kurios beveik išimtinai minta vabzdžiais);
Kitus paukščius — ypač naktinius arba mažesnius rūšininkus;
Kelios rūšys gaudo žuvis ar varliagyvius.

Medžiojimo taktika: pelėdos dažnai sėdi slėpiningame poste ir laukia, kol grobis pasirodys, arba skraido tyloje ir klausosi. Dėl puikios klausos jos gali rasti grobį visiškoje tamsoje, net po sniegu ar žolės sluoksniu.

Elgsena ir reprodukcija

Dauguma pelėdų yra vienišos arba gyvena poromis poravimosi sezono metu. Daugelis rūšių suformuoja poras bent vienam sezonui; kai kurios — ilgesniam laikui. Lizdus jos naudoja labai įvairius: medžių ertmes, uolų plyšius, žemės driežus, senių šakų lizdus ar net žmonių pastatus.

Reprodukcija: patelė deda nuo kelių iki keliolikos kiaušinių, priklausomai nuo rūšies ir maisto prieinamumo. Kiaušinius inkubuoja daugiausia patelė, o patinas neša maistą. Jaunikliai išsirita pliki arba apaugę plunksnelėmis ir yra ilgesnį laiką priklausomi nuo tėvų — jie auga greitai ir sparčiai mokosi medžioti.

Buveinė ir paplitimas

Pelėdos gyvena labai įvairiomis sąlygomis: miškuose, stepėse, dykumose, kalnuose ir net miesto parkuose. Dėl prisitaikymo prie skirtingų aplinkų jos yra paplitusios beveik visame pasaulyje, kaip minėta aukščiau — išimtis yra Antarktida, didžioji Grenlandijos dalis ir kelios smulkios salos. Kai kurios rūšys yra labai lokalios ir priklauso nuo specifinių buveinių.

Priešiniai ir išsaugojimas

Pelėdų populiacijoms grėsmę kelia:

Buveinių nykimas ir pertvarkymas dėl žemės ūkio bei urbanizacijos;
Nuodingų medžiagų (pesticidų, rodenticidų) kaupimasis jų grobio organizmuose;
Žmogaus persekiojimas ir medžioklė kai kuriose teritorijose;
Atsitiktinės žuvimo automobilio avarijose ar susidūrimai su infrastruktūra.

Gynybos priemonės apima teisines apsaugas, pajėgumą įrengti inkilėlius (specialius lizdų namelius), buveinių atstatymą bei švietimą, kad žmonės geriau suprastų pelėdų vaidmenį ekosistemose.

Santykis su žmonėmis ir kultūrinė reikšmė

Pelėdos dažnai siejamos su išmintimi, mistika ir prietarais. Kai kuriose kultūrose jos laikomos nelaimės ženklu, kitur—išminties simboliu. Šiuolaikinė biologija pabrėžia jų ekologišką vertę: pelėdos kontroliuoja graužikų populiacijas ir taip padeda sumažinti ligų plitimą bei žemės ūkio nuostolius.

Santrauka: pelėdos — įvairios, gerai prisitaikiusios naktinės plėšrūnės, turinčios unikalių anatominių ir elgsenos savybių, leidžiančių joms sėkmingai medžioti tamsoje. Jų išsaugojimas yra svarbus tiek biologinės įvairovės, tiek žmonių gerovės požiūriu.

Pelėda pelėda

Erelis pelėda

Pelėdų šeimos

Yra dvi pelėdų šeimos: tikrosios pelėdos ir paprastosios pelėdos:

Tikrosios pelėdos: Strigidae šeima (185 rūšys 25 gentyse)
Pūkuotosios pelėdos: Tytonidae šeima. Jai priklauso Tyto gentis, ypač Tyto alba, su daugeliu porūšių. Pholidus gentyje yra tik pora rūšių, vadinamų pelėdomis. Medžioja daugiausia pagal garsą.

Išvaizda

Pelėdos turi didelę galvą, plokščią veidą, snapą su kabliuku, trumpą uodegą ir aštrius nagus. Pelėdos turi rudą, pilką arba baltą plunksną su dryžiais ar dėmėmis.

Pritaikymai

Pelėdos turi daugybę prisitaikymo priemonių, kurios padeda joms sėkmingai gyventi.

Pelėdos turi dideles akis ir skyles ausims, į gudruolį panašų snapą ir gana plokščią veidą. Daugumos plėšriųjų paukščių akys yra galvos šonuose, tačiau pelėdos akys nukreiptos į priekį, kad geriau matytų tamsoje. Jų akys taip pat yra įtvirtintos akiduobėse, todėl, norėdamos pažvelgti į kitus dalykus, jos turi pasukti visą galvą. Pelėdos gali pasukti galvą ir kaklą iki 270 laipsnių kampu į abi puses.

Pelėdos gerai įžiūri daiktus, esančius toli nuo jų akių, tačiau jos negali aiškiai matyti nieko, kas yra arčiau nei keli centimetrai nuo jų akių. Ant snapo ir kojų pelėdos naudoja mažas plunksneles, kurios padeda pajusti pagautą grobį.

Medžioklė

Dauguma pelėdų medžioja naktį ir sutemus (aušros ir saulėlydžio metu). Kelios pelėdos medžioja ir dieną.

Pelėdų medžioklė priklauso nuo to, kaip nustebinti grobį. Svarbiausias jų prisitaikymas - beveik begarsis skrydis. Plunksnos minkštos, su kutais ant užpakalinio krašto, o kiekvienos jų pagrindas pūkuotas. Visa tai slopina triukšmą ir užtikrina tylą. Be to, artėdami prie žudymo jie sklando.

Dėl neryškių plunksnų spalvų pelėdos tampa mažiau pastebimos, nes maskuojasi. Tai joms padeda, kai dieną jos tupi nakvynės namuose.

Pelėdos ėda peles.

Pelėdos turi fantastišką klausą. Dėl galvos formos ausis pasiekia lengvi garsai. Veido disko plunksnos išsidėsčiusios taip, kad garsas geriau pasiektų ausis. Jų ausys yra asimetriškos, todėl pelėda gali rasti garsą. Jos gali išgirsti žolėje judančią pelę.

Dėl aštraus snapo ir galingų nagų pelėdos gali nužudyti grobį prieš jį visą prarydamos, nebent jis būtų per didelis. Paprastai pelėdos suvirškina tas grobio dalis, kurių negali suvirškinti. Šios dalys yra kaulai, žvynai ir kailis. Mokslininkai, tyrinėjantys pelėdų suėstą maistą, gali gauti užuominų, tyrinėdami pelėdų išskriejamas dalis, vadinamas pelėdų pilveliais. Šias pelėdų granules įmonės dažnai parduoda mokykloms, kad mokiniai jas galėtų naudoti biologijos ir ekologijos pamokose.

Žiemos sandėliukas

Daugelis gyvūnų kaupia maistą gausos metu, kad pasiruoštų skurdesniems laikams. Pelėdos žiemai gali laikyti negyvas peles.

Galvos pasukimas

Pelėdos turi specialius prisitaikymus, kurie padeda joms pasukti galvą 270 laipsnių kampu. Jos turi 14 kaklo slankstelių, o ne septynis. Be to, didžiosios miego arterijos, užuot buvusios kaklo šonuose, kaip žmonių, yra netoli sukimosi centro, priešais stuburą. Taigi šios arterijos daug mažiau sukasi ir išsitempia, todėl jų pažeidimo tikimybė yra gerokai mažesnė. Tokia tvarka būdinga ir kitiems paukščiams, tačiau pelėdose slankstelinėms arterijoms - kraujagyslėms, einančioms per kaklo kauluose esančius kanalus, - skirta daugiau vietos.

Pelėdos taip pat turi plačias miego arterijų dalis tiesiai po kaukolės pagrindu. Mokslininkai nustatė, kad jos gali išsiplėsti ir prisipildyti kraujo rezervuaru. "Manome, kad tai yra tarsi nauja struktūra, apie kurią anksčiau nebuvo žinoma", - sakė vienas iš tyrėjų. "Tikriausiai tai yra būdas sukaupti kraują ir užtikrinti tam tikrą tėkmės tęstinumą, net jei apačioje, kitame lygyje, yra sutrikimų".

Pelėdos kultūroje

Mitologijoje ir istorijose, kuriose yra pelėdų, yra:

Pelėda yra graikų deivės Atėnės (romėnų - Minervos) simbolis.
"Išmintinga sena pelėda sėdėjo ąžuole, kuo daugiau girdėjo, tuo mažiau kalbėjo."
Tennysono eilėraštis - "Išmintinga pelėda varpinėje sėdi..."
"Volas" - A. A. Milno knygų apie Pūkuotuką personažas.
J. K. Rowling knygose apie Harį Poterį paštą nešioja pelėdos

Galerija

erelio rėksnio pelėda yra labai didelė pelėda. Ši pelėda iš Ubudo, Balio salos, Indonezijos.

Ši medyje (Afrika) auganti pelėda rodo, kaip dėmėtosios plunksnos maskuoja pelėdą dienos metu.

Šioje kaukėtoje pelėdoje iš Australijos matyti aplink akis esantis plunksnų ratas.

Kai kurios pelėdos, pavyzdžiui, ši dryžuotoji pelėda iš Japonijos, turi plunksnų kuokštelius, kurie atrodo kaip ausys.

Ši snieginė pelėda laukia, kol pamatys ar išgirs judesį.

Pelėda nuskrido žemyn ir griebia grobį į nagus.

Pelėdų pilveliai gali daug pasakyti apie pelėdos įpročius.

Ši pelėdos pelytė buvo išardyta. Joje buvo smulkių gyvūnų dantų, kaulų ir kailio.

Susiję puslapiai

Didžioji raguotoji pelėda
Šiaurinė kiaunė pelėda
Barsukinė pelėda
Naktiniai gyvūnai