Atėnė yra graikų išminties ir strategijos deivė. Ji yra viena iš dvylikos olimpiečių. Atėnės simbolis - pelėda, išmintingiausias iš paukščių. Ji taip pat turėjo skydą, vadinamą Egide, kurį jai padovanojo Dzeusas. Ji dažnai vaizduojama su šalmu ir su skydu, ant kurio pavaizduota Medūzos galva. Ją jai padovanojo Persėjas.

Atėnė yra Atėnų (Graikija), jos vardu pavadinto miesto, globėja. Atėnų Akropolyje esantis Partenonas yra garsiausia Atėnės šventykla. Ji taip pat padėjo daugeliui didvyrių, tarp jų Herakliui, Jasonui ir Odisėjui, ir visada matoma su pergalės deive Nike.

Kilmė ir pagrindiniai atributai

Pagal populiariausią mitą, Atėnė gimė ne iš motinos, o iš Dzeuso galvos: Dzeusas nurijo savo pirmtakę Metidę, o vėliau nulaužęs jo galvą, iš jos išėjo jau pilnai ginkluota Atėnė. Dėl to ji dažnai vaizduojama su šalmu, ietimi ir skydeliu, simbolizuojančiais tiek intelektualią, tiek strategišką kovą. Nors susijusi su karu, Atėnė reiškia strateginę, apgalvotą kovą ir gynybą, priešingai nei savo antitezė Aresas, kuris atstovauja žiaurumą ir chaotišką puolimą.

Atėnės atributai — pelėda (išminties simbolis), alyvmedis (taikos ir klestėjimo simbolis, susijęs su jos priešininku Poseidonu) ir Egidė (skydas arba apsauginis apsiaustas su Medūzos galva) — pabrėžia jos vaidmenį dieviškoje apsaugoje, civilizacijos sklaidoje ir amatų globoje. Ji taip pat laikoma tobulos rankų darbo meistre ir globoja audėjų, puodžių bei kitų amatininkų veiklą.

Atėnų gynėja ir kultas mieste

Mitinis Atėnų išrinkimas kaip miesto globėjos susijęs su varžybomis su jūros dievu Poseidonu: kiekvienas iš jų miestui dovanojo dovaną — Poseidonas prigirdė skudurą arba suteikė arklį, o Atėnė pasodino alyvmedį, suteikusį maisto, alyvos ir medienos. Gyventojai pasirinko Atėnės dovaną, todėl ji tapo miesto globėja. Akropolis ir ypač Partenonas yra Atėnės garbinimo centrai; Partenone stovėjo kolosalinis Atėnės Parthenos statula, kurią sukūrė skulptorius Fidijas.

Vienas svarbiausių jos garbinimo renginių buvo Panatenėjos — festivalių rinkinys, skirtas pagerbti Atėnę. Per šiuos renginius jos garbei rengtas procesijas, aukojimai ir varžybos, o pagrindinis įvykis dažnai buvo naujos išsiuvinėtos peplos (suknelės) atnešimas Atėnei.

Vaidmuo mituose ir santykis su didvyriais

Atėnė dažnai pasirodo graikų mituose kaip patarėja ir globėja didvyrių, suteikianti išminties, strateginių patarimų ar net magiškų daiktų. Ji padeda Herakliui spręsti užduotis, Jasonui – Argonautų kelyje, bei Odisėjui – jo ilgame kelyje namo. Dėl savo griežto, bet teisingo pobūdžio ji dažnai reiškia teisę, įstatymą ir pilietiškumą, skatindama tvarką ir civilizuotą elgesį.

Jos epitetas Pallas turi kelias aiškinimo versijas: viena jų pasakoja apie jauna draugę Pallas, kurią Atėnė netyčia nužudė ir nuo tada ėmė vadintis Pallas Atėne, pagerbdama jos atminimą. Kituose pasakojimuose Atėnė perima tiesiogiai Medūzos galvą (gautą iš Persėjo) ir pritvirtina ją savo skydui, kad atbaidytų priešus.

Paveldas ir menas

Atėnė yra viena iš labiausiai vaizduotę įkvepiančių dievybių antikinėje mene: jos atvaizdai puošia vazas, šventyklas, skulptūras ir monetų ryšius. Partenonas yra klasikinio graikų architektūros viršūnė, o daug jos ikonografijos — šarvai, pelėda, Medūzos ampermetras — tapo ilgalaikiais civilizacijos ir išminties simboliais.

Romėnai Atėnę identifikavo su savo deive Minerva, o jos įtaka matoma ir vėlesnėje Vakarų kultūroje kaip išminties, meno, strategijos ir teisingumo simbolis.